Mantas Juzėnas ne tik tapo Europos vice čempionu, bet ir sulaukė individualaus pripažinimo – Kauno „Žalgirio“ pagrindinėje komandoje šiame sezone jau debiutavęs krepšininkas pateko į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketą.
Juzėnas Senojo žemyno pirmenybėse rinko po 11,7 taško, 4,4 atkovoto kamuolio bei 10,6 naudingumo balo. Įsimintiniausią pasirodymą 18-metis surengė pusfinalyje, kuomet į favoritais laikytų prancūzų krepšį įsūdė 7 tritaškius.
Primename, kad kitame sezone Juzėnas rungtyniaus „Saint Mary’s Gaels“ komandoje, kurios vedliu buvo studijas jau pabaigęs Augustas Marčiulionis, o taip pat rungtyniauja ir Paulius Murauskas.
Į Lietuvą grįžęs Juzėnas klabėjo apie papildomą motyvaciją čempionate, savo sprendimo tęsti karjerą NCAA motyvus bei puikų sezoną „Žalgirio“ organizacijoje.
„Po finalo normalu, kad liūdėjome. Turėjome auksinį šansą iškovoti pirmą vietą. Bet su kokiu žaidimu pradėjo čempionatą, tai antra vieta – labai geras pasiekimas. Ateis tas visas suvokimas, kad likome antri Europoje.“
– Ar motyvavo tai, kad kiti nepriskyrė jūsų prie favoritų?
– Taip, tas tikrai padėjo, tas mūsų nurašymas, kad ketvirtfinalis yra barjeras, kur mes krisime. Tai tikrai pridėjo papildomos motyvacijos.
– Ar spėjai pažiūrėti visus memus, kur esi lyginamas su Curry?
– Jo, visi daug siuntė, tai tikrai mačiau.
– Kas labiausiai keitėsi komandoje, kad pavyko pasiekti sidabro medalius?
– Atkrintamųjų etape suartėjome labiau kaip komanda, pradėjome vienas kitą palaikyti. Pradėjome žaisti su didesne energija, negu grupių etape, nes žinojome, kad kiekviena klaida yra iškritimas iš kovos dėl medalių.
– Ko pritrūko finale?
– Buvome išsitaškę po rungtynių su prancūzais. Emocinis fonas prieš rungtynes su italais buvo slogus, energijos neturėjome. Tas ir lėmė, kad italai, nors ir žaidė 8-se, bet buvo už mus energingesni.
– Ką tau davė šitie metai „Žalgiryje“?
– Dar reikėtų susitvarkyti su emocijomis aikštelėje, bet sezonas buvo puikus. Esu dėkingas „Žalgiriui“, kad suteikė šansą žaisti pagrindinėje vytų komandoje. Paaugau tiek, kiek žaidėjas, tiek, kiek asmenybė.
– Finale kažkiek perdegei. Ar čia tas dalykas, ties kuriuo turi tobulėti?
– Taip. Po rungtynių su prancūzais sunkiai sekėsi užmigti. Ties tuo reiktų susitvarkyti.
– Kokį įspūdį paliko darbas su Dariumi Songaila?
– Jis yra žaidėjų treneris, duoda daug laisvės puolime Tikrai buvo smagu žaisti pas jį.
– Kodėl pasirinkai NCAA?
– Bus geresnė terpė man tobulėti. Pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje vis tiek atvažiavo naujų žaidėjų, tiek Mantas Rubštavičius, liko Deivydas Sirvydis ir Ignas Brazdeikis. Mano pozicijoje daug tų žaidėjų. O Amerikoje ir tos treniruotės kitokios, fiziškumas kitoks. Būtent tai ir buvo priežastis.
– Kiek tavo toks sprendimas yra susijęs su noru užsikabinti už NBA aplinkos?
– Dabar apie tai negalvoju. Tiesiog man svarbu dabar tobulėti ir augti kaip žaidėjui, gauti daug žaidybinio laiko ir manau, kad ten bus man puiki vieta.
– Kam labiausiai esi dėkingas „Žalgirio“ organizacijoje už šiuos metus?
– Labiausiai treneriui Rokui Kondratavičiui ir treneriui Martynui Gailiūnui – mano individualių įgūdžių treneriui. Treneris Kondratavičius suteikė man visus įrankius tobulėti ir augti kaip asmenybei komandoje.
– Ar smagiai atšventėte?
– Smagiai.
– Ar gumos kramtymas susijęs su tuo?
– Ne, ausys užgulė lėktuve.