Šio krepšinio sezono pradžioje Barseloną į Tel Avivą iškeitęs Rokas Jokubaitis sužaidė karjeros sezoną Eurolygoje, kur buvo vienas klubo lyderių. Dabar Rokui liko rungtynės Izraelio lygoje, bet įžaidėjas sako, kad jau labai laukia darbo su Lietuvos rinktine ir Rimu Kurtinaičiu. Rinktinėje R. Jokubaitis pažadėjo tikrai būti.
„Maccabi“ klubui sezonas Eurolygoje buvo tikrai sunkus. Komanda iškovojo 11 pergalių ir patyrė 23 nesėkmes, gana anksti tapo aišku, kad tikrai nepasieks atkrintamųjų. Visą sezoną Tel Avivo krepšininkai namų rungtynes žaidė ne Izraelyje, o Belgrade, kur žiūrovų kiekis buvo labai ribotas.
Tačiau pats R. Jokubaitis žaidė karjeros sezoną. Jei praėjusiame sezone su „Barcelona“ jis rinko po 5,3 taško ir 5,5 naudingumo balo, tai šiemet rodikliai dvigubėjo ar net trigubėjo – 12,6 taško, 4,6 rez. perd., 3,4 atk. kam. ir 15,6 naud. balo.
„Ką vadovybė ir treneriai sakė prieš sezoną – kad duos vaidmenį, leis atsiskleisti, būsiu pagrindinis žmogus – viskas taip ir yra. Labai dėkingas už šį pasitikėjimą, kai paskutinis ypač sezonas „Barcoje“ nebuvo pats geriausias. Buvo didelis klaustukas, kaip bus toliau. Tuoj pradėsime atkrintamąsias Izraelio lygoje, esu labai laimingas, džiaugiuosi ir mėgaujuosi krepšiniu. Senai to nebuvo. Noriu užbaigti sezoną kuo geriau“, – sakė Jokubaitis.
Gynėjas neseniai kalbėjosi ir su rinktinės treneriu Rimu Kurtinaičiu apie laukiančią vasarą. Mums Rokas atskleidė, kad turi gerą nuojautą dėl rinktinės ir labai laukia darbo kartu.
– Eurolygoje žaidei puikų sezoną, nors komandai ir sekėsi ne taip gerai. Kaip jautiesi pats?
– Komandiniai rezultatai Eurolygoje nelabai pasisekę, bet žinome visą situaciją – nežaidėme namie, sudėtis keitėsi, realiai, daugiau nei pusė komandos pasikeitė. Tai buvo sudėtinga.
Bet man asmeniškai sprendimas keltis į „Maccabi“ buvo geriausias, kokį galėjau priimti. Ką vadovybė ir treneriai sakė prieš sezoną – kad duos vaidmenį, leis atsiskleisti, būsiu pagrindinis žmogus – viskas taip ir yra. Labai dėkingas už šį pasitikėjimą, kai paskutinis sezonas „Barcoje“ nebuvo pats geriausias. Buvo didelis klaustukas, kaip bus toliau. Tuoj pradėsime atkrintamąsias Izraelio lygoje, esu labai laimingas, džiaugiuosi ir mėgaujuosi krepšiniu. Senai to nebuvo. Noriu užbaigti sezoną kuo geriau.
– Ar galima sakyti, kad žaidi geriausią karjeros krepšinį?
– Yra buvęs toks klausimas pasaulio čempionate Filipinuose, tada taip galvojau, bet va po kelių metų ne tik rinktinių krepšinyje, o Eurolygoje puikiai sekasi, turiu svarbų vaidmenį. Negalima sakyti, kad „Maccabi“ yra toks prastas klubas, kaip šiemet atrodėme. Tai yra legendinis Eurolygos klubas ir būti vedančiu žaidėju tokiame klube, manau, yra didesnis dalykas nei žaisti labai gerai rinktinėje trumpame turnyre. Turbūt taip, šis sezonas man yra geriausias karjeroje, bet ateityje tikiuosi ir dar geresnių.
– Kaip sunku buvo prisitaikyti prie to Eurolygos ritmo, kai net namų rungtynes žaidėte išvykoje? Kiek ta Belgrado salė jums atstojo namus?
– Prieš sezoną, kai teko rinktis, kalbant tiek su agentu, tiek su šeima tai buvo vienas didžiausių klaustukų. Dar pradžioje buvo kalbų, kad antrame rate gal Eurolyga vėl vyks Tel Avive. Bet tiesiog prisitaikai. Skaičiavome, kad buvo virš 70 skrydžių per sezoną – tai tikrai geram pasirodymui nepadeda.
Tačiau komanda nėra iš veteranų, daug jaunų žaidėjų, gal kiek mažiau viskas pasijaučia. Prie tokių rezultatų tai prisidėjo. Bandau įsivaizduoti, kad Tel Avive prie savo sirgalių būtų buvę plius 6–7 pergalės. Bet man šiam sezonui būtų tikę bet kas, svarbu, kad vėl turiu rolę ir galiu mėgautis krepšiniu Eurolygoje.
– Gyvenai per du miestus – Tel Avivą ir Belgradą – kiek spėjai juos pažinti?
– Realiai, tik savaitgaliais būdavome Tel Avive, tad gyvenimo Izraelyje realiai nespėjau pajusti. Dabar jau likus tik Izraelio lygai galima tikrai pagyventi Tel Avive, pamatyti Izraelį. Tikrai čia labai graži šalis, paplūdimys, geras oras – ko daugiau reikia.
Belgradas netapo antrais namais, nes atskrisdavome ten padaryti darbą – viešbutis, salė ir viskas. Nori kuo greičiau sužaisti rungtynes ir skristi atgal. Tie skrydžiai irgi būdavo arba labai vėlai po rungtynių, arba anksti ryte.
– Izraelyje kariniai veiksmai nebevyksta, bet kiek bent jau pradžioje sezono buvo nesaugumo jausmo?
– Pradžioje buvo toks jausmas, vis tiek pirmą kartą gyvenime esi šalyje, kur vyksta neramumai. Buvo truputį keista, bet pagyvenus ilgiau nei porą mėnesių ir pamačius viską supranti, kad žiniose kažkiek burbulas išpučiamas. Gyvenimas čia verda, net nesijaučia, kad kažkas vyktų. Asmeniškai nesusidūriau su niekuo nesaugaus. Dabar ir mano mama lanko mane, jau irgi yra tos pačios nuomonės, kad realus gyvenimas skiriasi nuo to, ką skaitė ar matė žiniose.
– Buvo vaizdo įrašų, kur tu po didesnių pergalių šventi su sirgaliais taip, lyg tikrai nebūtum klubo naujokas. Kiek mėgaujasi Izraelio sirgaliais?
– Kai žaidžiame Izraelyje svarbias rungtynes ar derbį, sirgalių visada yra pilna, jausmas žaisti pilnoje arenoje yra visai kitoks. Kai Eurolygą žaidėme iš esmės tik išvykoje, labai pasijaučia sirgalių trūkumas. Kur aš bežaisčiau, man ryšys su sirgaliais visada yra labai svarbus. Manau, kad reikia palaikyti ryšį, nes būna gerų dienų, bet būna ir prastų, kai to palaikymo reikia kur kas daugiau. Su fanais aš visada ir visur puikiai sutariu, norisi po pergalių pasidžiaugti kartu. Tų akimirkų dar nebuvo daug šį sezoną, bet reikia jas tikrai vertinti.
– Ar jau pasiilgai Lietuvos rinktinės sirgalių?
– Labai pasiilgau, labai laukiu šių metų rinktinės. Labai daug kalbų apie dešimties metų medalių sausrą, tie paskutiniai metai, kai ir aš žaidžiu, nebuvo patys sėkmingiausi, bet aš turiu gerą nuojautą, kad galime kažką nuveikti. Žiauriai laukiu, čempionatas bus prie pat Lietuvos, Suomijoje, atkrintamosios – Latvijoje, neabejoju, kad fanų bus labai daug. Norisi pasirodyti kuo geriau ir tuos sirgalius pradžiuginti.
– Kiek esi pasirengęs, kad po tokio sezono Eurolygoje rinktinėje iš tavęs irgi bus labai daug tikimasi?
– Kiekvieną vasarą žinau kaip viskas vyksta, žmonės gyvena krepšiniu, tikisi, faktas, kad po tokio sezono spaudimas bus didesnis. Bet nemanau, kad labai jį jaučiu, jau tiek metų ir Eurolygoje, ir rinktinėje būta pagrindiniu žmogumi, tad aš ne tiek spaudimą jausiu, kiek būdamas su geru pasitikėjimu ir forma norėsiu tą žaidimą perkelti į rinktinę. Pasitikiu savo jėgomis.
– Jau kalbėjotės su treneriu Rimu Kurtinaičiu, kokį įspūdį susidarei?
– Pokalbis nebuvo ilgas, net sakyčiau, kad trumpas, bet labai patiko tos kelios minutės. Anksčiau neteko dirbti, neteko su treneriu Rimu net bendrauti, tik esu žaidęs, kai jis treniravo „Chimki“. Pokalbis buvo tikrai šiltas, konkretus ir aiškus, pasakiau, kad tikrai būsiu rinktinėje šimtu procentų. Daug ir nesiplėtėme, abu suprantame, kokie yra tikslai, ko bus norima iš manęs. Jau anksčiau esu sakęs, kad laukiu darbo su Kurtinaičiu, o dabar noras yra tik didesnis.
– Gali paatvirauti, ko treneris lauks iš tavęs?
– Sakė, kad geras sprendimas buvo keltis į „Maccabi“, kad žaidžiu gerą krepšinį. Tokia ir buvo žinutė, kad tas geras krepšinis turi nesibaigti su klubiniu sezonu, kad reikės perkelti tai į rinktinę. Puikiai tai suprantu ir laukiu šio iššūkio.
– Ar žiūrėjai tuos du langus, kai rinktinei vadovavo treneris R. Kurtinaitis? Kokį įspūdį susidarei?
– Žiūrėjau visas rungtynes, tie langai visada buvo toks kaip vargas, daug didelių krepšinio valstybių langų sistema yra nedėkinga. Praėjęs mūsų patekimas į Europos čempionatą irgi buvo sunkus.
Bet šįkart kitoms komandoms nepalikome jokių šansų, kad rinktinė padarė gerą darbą, kad trenerių štabas padarė didžiulį darbą per tas kelias dienas paruošdami komandą. Žiūrėjosi labai smagiai ta didelė energija. Nežinau, kokie buvo reikalavimai žaidėjams, bet manau, kad dideli. Buvo smagu žiūrėti ir vis bandydavau įsivaizduoti, kaip pats ten atrodyčiau. Jau žiūrėdamas langus galvojau apie vasarą, kad labai laukiu pradėti darbus.
– Ar jaudina tikimybė žaisti vienoje komandoje su Matu Buzeliu?
– Matas yra didžiausias talentas, kokį turėjome per daug metų, kaip jis sužaidė sezono pabaigą NBA rodo, kad ateityje jis tikrai bus rinktinės veidas. Labai norėčiau dalintis aikšte su juo, manau, kad niekam nekyla klausimų, kad jis duos daug naudos rinktinei.
– Tavo buvęs komandos draugas Kasparas Jakučionis turėjo puikų sezoną NCAA. Kaip tau patiko jo tobulėjimas?
– Jei pagalvotume, kaip jam būtų sekęsi likus kažkur Europoje, manau, kad išvykimas į NCAA jam visiškai pasiteisino. Buvo tik pirmi metai ir jau demonstravo įspūdingus skaičius, o dabar užsirašė į biržą ir jam prognozuoja pirmo 15-uko šaukimą. Kaip gynėjui lietuviui tai yra didžiulis pasiekimas. Labai esu laimingas dėl jo, laukia šviesi ateitis, manau, kad ateityje jis bus didžiulė paspirtis rinktinei.
– Gal dar anksti kalbėti, bet ką laikai pagrindiniais „Eurobasket 2025“ favoritais?
– Manau, kad kiekvienam šautų į galvą trys komandos – Prancūzija, Serbija ir Vokietija. Jos demonstruoja geriausią krepšinį. Aišku latviai irgi žais namie, kas jiems daug duos. Bet aš turiu nuojautą, kad šiame čempionate bus daug netikėtumų, kad tai bus vienas geriausių čempionatų istorijoje, bus daug NBA žvaigždžių, topinių Eurolygos žaidėjų. Bus labai įdomu.
Mes lietuviai visad nemėgstame savęs išsikelti, bet manau, kad reikia žiūrėti optimistiškai. Aš tikiu mumis. Nesakau, kad būsime čempionais, bet turime tikėtis medalio – visų toks tikslas. Prie favoritų iškovoti medalį matau ir mus. Kodėl gi ne? Pats laikas tuo patikėti.
Šaltinis: ltu.basketball