Vilniaus „Žalgirio“ klubas trečiadienį sostinėje oficialiai pradėjo pasiruošimą 2025 m. sezonui. Į pirmą treniruotę atvykusi komandos vadovė Vilma Venslovaitienė įgarsino keliamus tikslus, siuntė jautrias žinutes praėjusio sezono lyderiams ir tryško džiaugsmu dėl įsigyto LFF stadiono.
„Aš tai ne, – apie tai, ar turėjo progų pailsėti tarpsezoniu, teigė Venslovaitienė. – Tarpsezonis buvo vienas intensyvesnių, bet maloniai varginančių. Smagiausia žinia iš mūsų pusės – įsigytas LFF stadionas. Viskas vyko kosminiu greičiu, reikėjo daug tikrintis, daug gilintis, bet turime gerą komandą“, – teigė Venslovaitienė.
Praėjusį sezoną sostinės ekipa neturėjo jokio vargo susigrąžindama „Panevėžio“ pasisavintą titulą – artimiausius persekiotojus vietiniame čempionate „Žalgiris“ aplenkė 12 taškų. Tiesa, vilniečių pasirodymas Konferencijų lygos atrankoje baigėsi jau antrame etape, o vietiniame fronte daugiau titulų taip pat iškovoti nepavyko.
Šiemet „Žalgiris“ tai tikisi ištaisyti, o europinės kelionės pradžia nuo Čempionų lygos atrankos suteiks daugiau galimybių pakartoti tai, ką iki šiol pavyko pasiekti tik kartą – UEFA turnyro grupių etapą.
„Po šių klausimų mane pačią kartais apima keistas klausimas, nes visada kartoju tą patį. Tie tikslai atrodo banalūs, bet tokie nėra, – apie lūkesčius „Žalgirio“ futbolininkams kalbėjo vadovė. – Iškovoti titulus, tapti čempionais ir kažką pasiekti Europoje – nelengva. Europoje norime žaisti grupių etape, iškovoti A lygos titulą ir laimėti visas taures.“
– Į pirmą treniruotę susirinko daug naujų ir nematytų veidų. Kiek dar keisis komanda iki sezono pradžios?
– Kokia ji bus – matysime vasario viduryje. Kad ir su tam tikromis netektimis, bet turime išsaugoję pagrindą. Turime tikslą jį sustiprinti. Man tai yra puiki diena, nes tokią masę žaidėjų turime pirmą kartą ir didžiąją jos dalį sudaro lietuviai. Yra daug akademijos auklėtinių, iš kurių jauniausias – 2010 m. gimimo. Vyksta integracija į vyrų futbolą, nes jaunimas turi kiek įmanoma greičiau suprasti, koks tai yra darbas, kokie krūviai. Tie, kurie sėkmingai praeis peržiūrą, gaus kontraktus, bus kviečiame į treniruotes, gaus papildomą dėmesį, juolab kad dabar turime stadioną. Planuojame jį pilnai išnaudoti, kad žaidėjai kiek įmanoma labiau tobulintų savo įgūdžius.
– Su Vladimiru Čeburinu buvo pratęsta sutartis pagal formulę 1+1. Ar derybos buvo ilgos?
– Jis visada turi pasiūlymų, bet juose nėra Čempionų lygos. Sutarėme, kad einame į šį sezoną kartu. Papildomą motyvacija suteikė ir tai, kad yra stadionas, nes iki šių metų treniruočių sąlygų vadinti sąlygomis negalėčiau. Esu dėkinga treneriui, kad net ir tokiomis sąlygomis jis sugebėjo demonstruoti rezultatus. Anksčiau būdavo, kad priešvaržybinės treniruotės vykdavo per pusę aikštės. Ko galima tokiomis sąlygomis reikalauti? Dabar turime namus, verčiame naują lapą, turėsime Čempionų lygos atranką. Stengsimės tai išnaudoti.
– Ką klubui suteikia trenerio tęstinumas?
– Tai duoda ne tik komandai, bet ir visai struktūrai. Įsigijus akademiją, darbas yra nuoseklesnis, o nuo šių metų, kai akademija bus vienose administracinėse patalpose, bus geriau peržiūrimas ir derinamas jaunimo rengimo planas, orientuojantis į A komandą. Akademijos auklėtiniai bus rengiami pagal jos žaidimą.
– Kokie yra „Žalgirio“ tikslai Lietuvoje ir Europoje?
– Po šių klausimų mane pačią kartais apima keistas klausimas, nes visada kartoju tą patį. Tie tikslai atrodo banalūs, bet tokie nėra. Iškovoti titulus, tapti čempionais ir kažką pasiekti Europoje – nelengva. Europoje norime pasiekti grupių etapą, iškovoti čempionų titulą ir laimėti visas taures.
– Ar Golubicko praradimas – didelė netektis?
– Labai džiaugiuosi, kad jis išvažiavo, nors širdį man tikrai skauda. Po sezono šnekėjome su juo. Nenoriu užkalbėti dantų ir sakyti, kaip myliu žaidėjus. Pasakiau Pauliui, kad jis turėjo gerą sezoną, jam buvo sudarytos sąlygos pasiekti savo geriausią formą. Jis šansą pasiėmė, parodė, kas yra tikrasis Golubickas. Sakiau, kad net neabejoju, jog jis gali daugiau, o dabar yra laikas judėti, save pasprausti į kampą. Jeigu nepasiseks, jis žinos, kur grįžti, bet dabar jam reikia išnaudoti visą savo įdarbį.
– Net neabejojote, kad jo komandoje neliks?
– Ne. Vyliausi, kad liks, bet praktiškai neabejojau, kad taip neįvyks. Jis šiai dienai yra per geras, kad nepasinaudotų savo progom. Mes jam davėme laiko išvykti iki sausio 31 d. Kadangi viskas įvyko greitai, nuo pat pradžių galime planuoti viską kitaip. Noriu jam tik palinkėti geros kloties ir sveikatos.
– Golubickas pernai padėjo vykdyti ir trijų lietuvių aikštėje kvotą. Ar į šią poziciją ieškosite stipraus lietuvio?
– Iš čia esančių žaidėjų tik 11 yra ne lietuviai. Grįžo Jarusevičius, Burba, turime Šetkų. Šiandien man jau visi skambinėjo ir klausė, ką galime duoti (šypsosi). Manau, kad tam pačiam Gustui Jarusevičiui metų pertrauka kitame klube įšėjo į naudą. Galbūt labiau vertins tai, ką turi, ryžtingiau kabinsis į savo šansus ir mėgins rodyti talentus.
– Kokia situacija su kitais praėjusio sezono lyderiais Joeliu Bopesu ir Liviu Antaliu. Ar jie grįš?
– Neturiu dabar atsakymo. Joelis čia praleido ketverius metus ir sužaidė puikų sezoną. Kada išvykti, jeigu ne dabar? Mes džiaugiamės, kad jis pademonstravo tokį progresą, bet į šansą kilti aukštyn turi kabintis dabar. Čia visada galima sugrįžti. Ne visi čia laukiami, bet tokiems žaidėjams durys atviros. O Liviu norime išsaugoti iš principo, nes tai yra rūbinės lyderis, mano vaikas, kuris čia visada laukiamas.
– Norite pilną sudėtį turėti jau vasarį ar pasiliksite rezervo stiprinimuisi prieš Čempionų lygos atranką?
– Tai priklauso nuo rinkos. Norėtume visus turėti jau šiandien, bet perėjimų rinka pradeda judėti tik dabar. Visi geresni žaidėjai į mūsų akiratį patenka antroje sausio pusėje, nes pirmoje natūraliai ieško savo vietos ten, kur yra didesni pinigai.
– Finansiniai „Žalgirio“ skaičiai patekus į Čempionų lygos atranką stipriai keisis?
– Ne, mes išliekame stabilūs. Galima išsipūsti, bet norime likti stabiliais. Dėl to klubui didelės įtakos nepadarė 2023 m. nesėkmė, nes tam ruošiamės, tam tikrą saugumo fondą visada turime. Tam, kad nebūtų finansinių kalnelių. Mes vis tiek neperšoksime tų rinkų, kuriose klubai turi 10-15 mln. eurų biudžetus, todėl ir negalime orientuotis į tuos skaičius. Sulaužyti rinką galima, bet tada žaisi vienas, žaidėjai netobulės, o mūsiškiai neturės motyvacijos tobulėti. Norint eiti į kitą finansinį lygį, Lietuvoje turi būti bent 3-4 klubai su 5 mln. eurų biudžetais. Šiandien tam nesame pajėgūs nei mes, nei kiti. Rinka duoda gerus žaidėjus ir kitomis sumomis, tiesiog reikia jų sulaukti