Lietuvos vyrų futbolo rinktinės sąrašą pristatęs Edgaras Jankauskas išskyrė vieną dalyką, kurį jo futbolininkai gali kontroliuoti – norą.
Kovo 24 dieną Lietuvos rinktinė pradės Europos čempionato atrankos rungtynėmis svečiuose su Serbija. Be to, kovo 27 d. laukia ir draugiškos rungtynės Atėnuose su Graikija.
Po penkerių metų vėl rinktinei vadovaujantis Jankauskas antradienį pristatė 23 žaidėjų sąrašą, kurio užduotis bus įkasti favoritams.
Serbija (FIFA reitingas – 29) visai neseniai dalyvavo pasaulio čempionate, o Graikija (FIFA reitingas – 51) taip pat pasižymi giliomis futbolo tradicijomis.
„Artėja labai įdomus etapas, žaisime su labai pajėgia rinktine, drąsiai galima pavadinti pasaulio futbolo elito komanda, kurią sudaro žaidėjai iš vedančių čempionatų, – spaudos konferenciją pradėjo Jankauskas. – Jie turi vedančius vaidmenis savo klubuose.
Tai yra puikus iššūkis, puiki galimybė pasitikrinti ir suremti pečius su tokio pajėgumo komanda futbolo aikštėje.
Sąrašo pagrindinis atrankos elementas buvo žaidybinis laikas, žaidimo kokybė. A lygoje sužaisti tik du 2 turai, tai dėl to reikėjo nusižengti šiek tiek reglamentui. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti A lygos klubams, kurie sutiko, nes norėjosi dar vienų rungtynių, kad tie sprendimai labiau argumentuoti, labiau paremti žaidybine praktika. Vis tiek sezonas tik prasideda po ilgesnės pertraukos.
Užsienyje galimybių nėra, reikėjo kvietimus išsiųsti prieš tris savaites, o kažkas neteko vietos pagrindinėje sudėtyje, kažkas gavo traumą.“
Lietuvos rinktinės pagrindą artėjančiame lange sudarys A lygos žaidėjai – tokių Jankauskas pasikvietė net 12 iš 23.
Pasak trenerio, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į žaidėjų žaidybinę praktiką bei pridėjo, kurie futbolininkai negalės padėti rinktinei dėl traumos.
„Be abejo, pagrindinis atrankos elementas buvo žaidybinis laikas. Turi padaryti sąrašą prieš tris savaites, tame tarpe dar yra 4 rungtynės. Kažkas per tą laiką netenka vietos sudėtyje, patiria traumas.
Norėtųsi, kad visi žaidėjai turėtų pastovų žaidimo laiką. Tos rungtynės, kurios mūsų laukia, tai apimtis yra visiškai kitokia ir reikės ženkliai praplėsti savo galimybių ribas. Aš tikiu, kad mūsų žaidėjai turi šias charakterio savybes. Tikiu, kad fizinė forma leis mums garbingai sukovoti su mūsų priešininkais“, – sakė Jankauskas.
„Labai gaila žaidėjų, kurie tikrai pridėtų vertės mūsų komandai, bet yra traumuoti: Edvinas Gertmonas, Edgaras Utkus, Augustinas Klimavičius, Artemijus Tutyškinas, – pridėjo 48-erių specialistas. – Jie sveiksta ir ruošiasi grįžti.“
Taip pat Jankausko sudėtyje vietos atsirado 18-mečiui Gvidui Gineičiui, kuris visai neseniai sulaukė didžiulio įvertinimo – debiutavo „Serie A“ komandoje „Torino“.
Dvejas rungtynes su rinktinės marškinėliais po savo diržu jau turintis Gineitis sulaukė ir Jankausko pagyrų.
„Jis labai sėkmingai debiutavo „Serie A“, kaip tik tuo metu mes klijavome sąrašą ir, be abejo, turėti žaidėją su tokiu potencialu elitinėje lygoje…
Aplinka, kuri jį supa, yra neįkainojama. Nežiūrint į jo jauną amžių, galbūt nepastovų žaidimą startinėje sudėtyje, aš manau, kad jis yra vertas būti šiame sąraše“, – sakė Jankauskas.
Pats Jankauskas į rinktinę sugrįžta po penkerių metų pertraukos. Po jo rinktinės vairas buvo perleistas dar trims žmonėms – Valdui Urbonui, Valdui Ivanauskui ir Reinholdui Breu.
Prieš tai Jankausko rinktinė pasižymėjo Lietuvai nebūdingu atakuojančiu futbolu. Treneris pripažįsta, jog komanda neturi išteklių žaisti gražų futbolą, bet savo auklėtiniams neatleis už kovos nebuvimą.
„Aišku, norėtųsi žaisti gražų, atraktyvų, atakuojantį futbolą, – apie rinktinės žaidimo stilių kalbėjo Jankauskas. – Manau, kad visi treneriai ir visi žaidėjai norėtų žaisti tokį futbolą. Bet tas žaidimo grožis labiausiai priklauso nuo opozicijos galingumo.
Kad mes kultyvuotume šitokį gražų futbolą, tai mes turime žaisti su kamuoliu. Deja, jau daugelį metų esame ta komanda, kuri mažiau turi kamuolio kontrolės.
Į futbolo grožį galima žiūrėti ir per discipliną, gražias kontratakas, komandos solidumą, tvirtumą. Aš manau, kad vyrai taip pat nori atskleisti savo geriausias savybes, kurias jie turi.
Esame realistai, suprantame, su kokiomis komandomis žaidžiame ir mums, ko gero, nėra gėdinga net prieš rungtynes pripažinti, jog žaidžiame su stipresne komanda. Net ne galbūt – jie yra techniškesni, greitesni ir patirties daugiau turi. Čia nėra nieko gėdingo pripažinti tai.
Tačiau vienas dalykas, su kuriuo nesusitaikysiu ir aš tikiu, jog mano žaidėjai nesusitaikys, tai kada tavo priešininkas turi daugiau noro laimėti arba daugiau noro kovoti. Šis komponentas priklauso nuo mūsų. Mes turime šį kompomentą turėti kaip savo prioritetinį. Nesvarbu, kas nutiks aikštėje: ar pralaimėsime, ar kas, bet mūsų disciplina nesugriūtų. Šiais laikais žodis kautis ir kovoti įgauna visiškai kitą prasmę. Turime žiūrėti profesionaliai į visas rungtynes.“
– Kodėl Linas Mėgelaitis nepakviestas į rinktinę?
– Lino Mėgelaičio komanda kovoja dėl išlikimo Italijos trečioje lygoje, Edgaro Dubicko komanda kovoja dėl išėjimo į aukštesnę lygą. Kadangi tai yra trečioji lyga, tai jų rungtynės sutampa su rinktinės rungtynių datomis. Jie nenori prarasti vietos startinėje sudėtyje, aišku, ir klubas turi didelę dalį įtakos. Dėl to jie šiame cikle mums negalės padėti.
– Laukia rungtynės Serbijoje, kur sirgaliai yra nusiteikę pozityviai rusų atžvilgiu. Ar komanda ruošiasi provokacijoms?
– Aišku, reikia kreipti dėmesį į viską ir būti pasiruošusiems net tokiai situacijai, jei ji iškiltų. Tačiau labiau koncentruojamės į futbolo reikalus aikštėje. Vis tik turėsime ir tai omenyje.
– Minėjote, jog kai pirmą kartą buvote treneris, reikėdavo įtraukti žaidėjus, kurie neturi žaidybinio laiko klubuose. Ar apskritai rengdamas sąrašą jaučiate, jog pagerėjo situacija?
– Jeigu atvirai, tai situacija galbūt net nėra pagerėjusi, nes matome, kokia yra problematiška situacija puolimo grandyje. Aišku, trijų lietuvių taisyklė duoda šiek tiek įtakos ir vilties, kad kas savaitę matysime bent 30 žaidėjų, į kuriuos kreipiame didžiausią dėmesį.
Jei paanalizuosime šiek tiek giliau, pažvelgsime į tuos, kas muša daugiausiai įvarčių A lygoje, tai daugiausiai yra užsieniečiai. Lietuviams lieka juodo darbo pozicijos – gynyba ir saugų linija. Dėl to šiame sąraše daugiau atsirado žaidėjų iš „Šiaulių“ klubo, kuris yra labiausiai lietuviškas klubas.
Labai norėčiau, kad situacija gerėtų, atsirastų daugiau žaidėjų, kurie muša įvarčius ir nebūtų tokios problemos darant mūsų sąrašą.
– Pasirinkote tik du puolėjus. Ar buvo kažkokių daugiau variantų?
– Variantų yra, bet šiai dienai Gytis Paulauskas turi gan pastovų žaidimo laiką ir sėkmingai įsiliejo į Albanijos čempionatą. Taip pat Karolis Laukžemis jau įeina į formą, norėtųsi ir jam pačiam kažkiek laiko, jog atsirastų plaučiai. Laukia keletas rungtynių ir tikiuosi, kad situacija gerės.
– Iš „Šiaulių“ pasirinkote keturis žaidėjus, o iš čempiono Vilniaus „Žalgirio“ – vienas. Nėra nei Pauliaus Golubicko, nei Ovidijaus Verbicko. Kaip paaiškintumėte tokį mažą skaičių?
– Paulius turi šiek tiek per mažai žaidybinio laiko, o Ovidijus buvo pas mus sąraše. Tačiau tuo metu, kai buvo darytas sąrašas, žaidė tie, kas dabar yra sąraše.
Aišku, antrą savaitę po iškvietimo Modestas Vorobjovas gavo traumą ir nėra aišku, ar atsistatys. Bet Ovidijus ir Paulius yra mūsų išplėstiniame sąraše ir galbūt bus situacija, kai mums reikės ir juos išsikviesti.
– Kodėl nepakvietėte Viliaus Armanavičiaus, Artūro Dolžnikovo, Rolando Baravyko ir Beno Šatkaus?
– Šatkus tik grįžęs pirmose rungtynėse gavo traumą. Į Dolžnikovą aš dedu daug vilčių ir gerai pažįstu kaip žaidėją, bet šiai dienai Eligijus Jankauskas ir Klaudijus Upstas turėjo daugiau laiko, buvo daugiau galimybių juos pamatyti pačiame reikale. Tai lėmė šį sprendimą.
Armanavičius tik pradėjo sezoną, sužaidė dvejas rungtynes po keitimo, vienose 15, kitose – 20 minučių. Pati kelionė iš Kazachstano buvo viena iš priežasčių, kodėl Artūras Žulpa nusprendė nebeatstovauti rinktinei. Žinant mūsų politinę situaciją, reikia skristi kažkur per aplinkui, tai kelionė gaunasi beprotiška.
Baravykas paskutines rungtynes sužaidė sausio mėnesį. Nuo to laiko, deja, aikštėje jo nematome. Kairiojo gynėjo vietą užima Justas Lasickas, Pijus Širvys ir Egidijus Vaitkūnas. Taip pat Markas Beneta iš „Panevėžio“, kuris dominuoja kol kas mūsų čempionate.
– Lasicką įtraukėte tarp gynėjų. Ten jį ir matote?
– Lasickas visada žaidė šioje pozicijoje. Arba krašto gynėju prie keturių gynėjų linijos, arba wingeriu, kai yra trys vidurio gynėjai. Visada taip buvo jau daugelį metų. Mes jį matome toje pozicijoje.
– Kaip jūs žiūrite į žaidimą trimis vidurio gynėjais?
– Yra daug pliusų, yra ir nemažai minusų. Vėl gi, viskas priklauso nuo žaidėjų kokybės, nuo žaidėjų greičio, galingumo, taip pat nuo priešininkų ir žaidimo strategijos. Jeigu mes žaistume trimis vidurio gynėjais, tai turėtume žymiai daugiau sunkumų išeiti į ataką. Tai jau parodė ir praktika. Jei mes nuspręstume, atsižvelgdami į mūsų žaidėjų kvalifikaciją, kokybę, greičio savybes, tai čia bus mums galvosūkis, kokią taktinę išsidėstymo schemą pasirinkti prieš rungtynes su tokio galingumo rinktine.
– Prieš jus buvę treneriai susidūrė su „target man“ vaidmens žaidėjo problema. Ar matote sprendimų šiam dalykui?
– Dėl to mūsų sąraše ir yra Karolis Laukžemis, Gytis Paulauskas, kurie bent pagal stotą atitinka „target man“ aprašymą. Abu yra galingi vyrai, o žiūrint į serbų vidurio gynėjus, kurie yra visi virš 190 cm ūgio, kaip ąžuolai, tai mums reikia žaidėjo, kuris duotų kovą, kovotų dėl aukštų kamuolių, galėtų priimti kamuolį, ieškoti taip pat ploto, į kurį mes išeidinėsime į ataką. Dėl to šie puolėjai mums ir tinka šiai dienai labiausiai.
– FIFA geriausių rinkimuose Reinholdas Breu balsavo už Lionelį Messi. Jūs, kaip tikras puolėjas, gal turėtumėte kitą pasirinkimą?
– Labai geras pasirinkimas, aš manau. Šie metai Messi buvo, ko gero, geriausi jo karjeroje. Laimėtas pasaulio čempionatas puikiame stiliuje, sezonas buvo sėkmingas. Labai logiškas pasirinkimas.
– Prieš tai treneriai kalbėdavo apie rinktinės jauninimą, o dabar yra tik trys žaidėjai, jaunesni nei 2000 m. gimimo. Tai dirbtinai nejauninsite?
– Aš nežinau, ką reiškia dirbtinis jauninimas. Aš manau, kad tie, kurie yra verti, tie ir turi būti šią dieną, kai mums reikia rezultato. Jei atvirai, aš net nežiūriu į tą grafą, kur surašyti gimimo metai, nes mums reikia žaidėjų, kurie yra pasiruošę duoti kovą prieš vieną stipriausių Europos komandų. Dirbtinai jauninti? Kodėl?
Aš labai abejojau dėl Lino Klimavičiaus, kuriam yra gal 32 metai, bet jo žaidimas ir patirtis įtikina. Aišku, turi būti jaunas kraujas ir pas mus yra jo: Armalas, Kažukolovas, Gineitis. Iš pagrindinės rinktinės padaryti jaunimo rinktinės nenoriu, kol mūsų vyresni, subrendę turi savyje parako, tai būtų nelogiška. Be abejo, jei atsiras jaunas žaidėjas tame pačiame lygyje su vyresniu, tai gamtos dėsnis toks ir yra, kad jaunimas visada išstuminės vyresnius. Tačiau aš nenoriu dirbtinų jauninimų ar sendinimų. Pagrindinis komponentas šiai dienai – ar žaidėjas pasiruošęs įvykdyti užduotis, aerobinę apimtį, kurios mums reikės žaidžiant šias rungtynes.
– Koks jūsų tikslas Europos čempionato atrankoje?
– Visada tie tikslai yra tokie patys ir jie yra artimi – kitos rungtynės. Yra kitos rungtynės, kuriose reikia atiduoti visas jėgas, išspausti iš savęs maksimaliai visas galimybes, visas pajėgas, visą energiją atiduoti aikštėje, kad pasiektume maksimalų rezultatą, kurį galime pasiekti.
Viskas. Čia yra pagrindinis mūsų tikslas. Toliau sunku kažkokį tikslą išsikelti. Be abejo, tikslas yra laimėti kuo daugiau rungtynių ir surinkti kuo daugiau taškų.
– Kaip manote, kodėl „Šiauliai“ gali išrikiuoti lietuvišką komandą A lygoje, o kitos negali?
– „Šiauliai“ pasirinko tokį vektorių, kuris, mano nuomone, yra sveikintinas. Naudodamasis proga norėčiau ir padėkoti tiems A lygoms, su kuriais turime glaudų ryšį ir jie išreiškė savo neutralias nuomones apie žaidėjus. Vėl gi, daug dalykų apie žaidėjus mes nematome, kuriuos mato jų treneriai dirbdami kasdienį darbą. „Šiauliai“ yra vienas iš tokių klubų, Mindaugas Čepas labai gerai dirba su savo komanda. Matome, kad jo komandos stuburas yra iš vietinių žaidėjų. Dėl to mes matome tiek šiauliečių sąraše.