Jankauskas – apie Lietuvą artėjančiame pasaulio čempionate, Gibraltarą ir 2024 m. tikslus

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 5 min skaitymo trukmė
Edgaras Jankauskas. Elvio Žaldario foto

Antradienį naujojo Lietuvos futbolo generalinio rėmėjo „Top Sport“ pristatyme dalyvavęs Lietuvos rinktinės strategas Edgaras Jankauskas prabilo apie Lietuvos rinktinę 2026 m. pasaulio čempionate, Nacionalinį stadioną ir Gibraltarą.

Būtent su šios šalies futbolininkais mūsiškiai susitiks kovo mėnesį vyksiančiose UEFA Tautų lygos C diviziono atkrintamosiose.

Gibraltaras šioje akistatoje užims Baltarusijos vietą, su kuria LFF ne kartą išreiškė kategorišką atsisakymą žaisti dėl Ukrainoje vykdomo karo.

„Tikrai taip, tai yra mūsų artimiausias ir pagrindinis tikslas. Aš manau, kad tai yra visomis prasmėmis parankesnis varžovas, ypač politine prasme, kuri šiai dienai yra pati opiausia. Kalbant apie sportinę dalį, tai man teko šiek tiek jų žaidėjus stebėti iš arti ir įspūdis yra toks, kad tai yra komanda, kuri visus savo trūkumus stengiasi kompensuoti kovingumu, netgi tokiu brutalumu. Mums reikia būti tam pasiruošusiems. Mūsų meistriškumo neužteks, jeigu nusileisime jiems kovingumu. Manau, kad šie aspektai ir yra patys svarbiausi“, – kalbėjo Jankauskas.

– Kaip manote, ar stadiono veja kovo mėnesį bus paruošta šioms kovoms ir ar nepasidarysime gėdos?

– Viskas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir žmonių, kurie prižiūri tą stadioną. Manau, kad viskas bus gerai. Jeigu turime stadioną, tai su veja kažkaip irgi turėtume susitvarkyti.

– Ar pats norėtumėte tokias rungtynes žaisti Vilniuje?

– Norėtųsi, kad rinktinės rungtynės vyktų sostinėje, nes tai būtų labiau įprasta ir normalu, tačiau, deja, dėl visiems suprantamų sąlygų tokių galimybių neturime ir džiaugiamės stadionu Kaune. Jis tikrai yra šaunus ir Vilnių sportine prasme pastumia į šoną.

– Ar pats tikite, kad vadovaudamas rinktinei dar spėsite sužaisti mačą Nacionaliniame stadione?

– Priklauso nuo to, kaip greitai tą pastatą „suraitysime“. Sunku atsakyti į tokį klausimą.

– Dalis žaidėjų dabar pradėjo klubų paieškas, rezultatyviausias Europos čempionato atrankos žaidėjas Pijus Širvys išvyko į Slovėniją. Ar prie tokio karjeros šuolio labiau prisidėjo rinktinė, ar nacionalinis čempionatas?

– Konkurencijos rizika visada yra, kai važiuoji į stiprų čempionatą. Visada yra klausimas, ar sugebėsi adaptuotis naujoje šalyje. Kalbant apie rinktinės įtaką, manau, kad visi žaidėjai, kurie sulaukia dėmesio iš didesnių klubų, jį gauna dėl rinktinės. Kaip bebūtų, mūsų čempionatas nėra daug žiūrimas skautų ir klubų. Geriausia vieta, kurioje mūsiškiai gali parodyti savo sugebėjimus, yra rinktinės rungtynės Europos turnyruose.

– Kelias dienas praleidote Gibraltare stebėdamas vietos žaidėjus ir pirmenybes. Kokį įspūdį paliko Gibraltaras iš futbolo perspektyvos?

– Sąlygos ten egzotinės, visas čempionatas sukasi vienoje, dirbtinės dangos aikštėje. Buvau ten tris dienas, per kurias ir apsisuko visas turas. Nenustebino, kad jie neturi leidimų žaisti rungtynes namuose, nes lėktuvų pakilimo takas yra per 50 m nuo stadiono. Šiaip viskas tikrai atrodė egzotiškai.

Kas liečia jų rinktinę, pamačiau 12 jos žaidėjų ir galiu daryti išvadą, kad neturime prabangos jų nuvertinti. Paskutiniai jų rezultatai buvo nesėkmingi, tačiau jie žaidė prieš Nyderlandų, Airijos ir Prancūzijos rinktines. Tie praleisti įvarčiai ir jų kiekis nesuteikia teisės juos nuvertinti, nes jie žaidė ne su savo lygio komandomis. Nesakau, kad mes esame vienodo lygio, tačiau vien mūsų meistriškumo jų kovingumo užgesinimui neužteks. Negalime jiems nusileisti, nes kitaip patys būsime nustebę. Mačiau, ką jie gali padaryti su kamuoliu žaidžiant prieš panašaus lygio komandas. Jeigu žaisime žemesniu bėgiu, būsime labai panašaus lygio ir viskas bus 50 prieš 50.

– Naujas generalinis rėmėjas kalba apie ambicingus tikslus, artėjantį pasaulio čempionatą. Ar tai yra papildomas spaudimas jums, ar jūs irgi turite tokių ambicijų?

– Aš pilnai sutinku. Svajonės turi būti didelės. Svajoti niekas nedraudžia ir svajonės daug nekainuoja. Nesinorėtų, kad svajonės prasilenktų su realybe, tačiau dabar formatas bus kitoks, daugiau vietų komandoms iš Europos. Kodėl gi nepabandžius? Visi iš pažiūros nepasiekiami tikslai prasideda nuo svajonių.

– Ar aišku, kas Baltijos taurėje bus ketvirtoji komanda ir ar pavyks ją pagaliau laimėti?

– Labai tikiuosi. Tai yra vienas iš mūsų pagrindinių tikslų šiais metais. Ketvirtoji komanda bus Farerų Salos. Jau būtų metas tą taurę atsivežti į Lietuvą.

Pasidalinti