Pirmadienį „TOPsport“ Lietuvos futbolo geriausiųjų apdovanojimuose dalyvavęs nacionalinės rinktinės strategas Edgaras Jankauskas įvertino simbolišką futbolo prisikėlimą, puikius trenerių metus ir Nacionalinio stadiono statybas darkart sudrebinusį skandalą.
LFF „Žalgirio“ arenoje organizuotuose apdovanojimuose Jankauskas buvo vienas iš trijų finalinių kandidatų tapti geriausiu Lietuvos ar Lietuvoje dirbančiu treneriu, tačiau šis apdovanojimas nugulė į istorinį titulą „Panevėžio“ komandai iškovojusio Gino Lettieri rankas.
„Manau, kad metai buvo geri. Jeigu prieš metus būtumėt uždavę šį klausimą, o rezultatas būtų toks, koks buvo, tikriausiai būtume patenkinti ir savo žaidimu, ir teigiamu ryšiu su žiūrovais. Buvo ir nemažai rungtynių, ypač Kauno stadione, kur išgyvenome nemažai emocinių dramų, jautėme stiprų palaikymą.
Visada norisi geriau. Norime tikėti, kad galime geriau. Ta kartelė dabar yra pakelta ir įpareigoja stipriai ruoštis artėjančiam sezonui ir nenuvilti savo žiūrovų, kas yra svarbiausias uždavinys.“
Lietuvos rinktinės vyr. strategas renginyje sulaukė klausimo ir apie dar vieną Nacionalinio stadiono skandalą, kai iš statybas organizuojančios „BaltCap“ fondo buvo gaimai pralošti 17 milijonų eurų.
Visa šita istorija jau pereina į komediją. Tiek metų statyti, griauti, vėl statyti, tada išlenda tokios istorijos, kai vogiami arba pralošinėjami pinigai. Norėtųsi, kad ši istorija pagaliau baigtųsi. Vienintelę išeitį matau, kad tas stadionas atsidurtų čia. Tos istorijos niekur nedings, stadionas bus apipintas ne pačia geriausia aura, tačiau galų gale jis turi atsirasti ir šitai istorijai turėtų būti padėtas taškas.
– Kokie yra jūsų ir rinktinės lūkesčiai artėjančiam sezonui?
– Pirmiausia – išlaikyti braižą, kovinę dvasią, drąsą, tas savybes, kurios priklauso nuo mūsų. Kartelė yra pakelta ir žaidėjai turėtų tuo džiaugtis, kadangi savivertė dabar yra pagerėjusi, juolab kad žaidėme su tikrai stipriom komandom ir jom nenusileidom. Tas tobulėjimas jaučiasi, tad tikslas būtų išlaikyti tą lygį ar kilti net aukščiau.
– Neseniai visuomenę sudrebino skandalas, kai „BaltCap“ Nacionaliniam stadionui skirti milijonai buvo galimai pralošti kazino. Kaip jūs įvertintumėte tokius dalykus?
– Visa šita istorija jau pereina į komediją. Tiek metų statyti, griauti, vėl statyti, tada išlenda tokios istorijos, kai vogiami arba pralošinėjami pinigai. Norėtųsi, kad ši istorija pagaliau baigtųsi. Vienintelę išeitį matau, kad tas stadionas atsidurtų čia. Tos istorijos niekur nedings, stadionas bus apipintas ne pačia geriausia aura, tačiau galų gale jis turi atsirasti ir šitai istorijai turėtų būti padėtas taškas.
– Tai rekomenduotumėte statytis dar vieną, dar geresnį stadioną Kaune?
– Ne, kodėl? Rekomenduoju ir labai tikiu, kad Vilniuje atsiras stadionas. Tai yra sostinė ir šalį reprezentuojantis miestas. Pasaulyje turbūt nėra nė vienos sostinės, kur nebūtų normalaus stadiono.
– Šiemet Lietuvos futbole buvo nemažai trenerių sėkmės istorijų: jūs siejamas su rinktinės atsigavimu, Giedrius Barevičius dar visai naują „TransINVEST klubą pavertė istoriniu LFF taurės čempionu, Valdas Dambrauskas turėjo sėkmingą etapą Graikijoje. Ar galima sakyti, kad Lietuvos treneriai šiemet žengė du žingsnius į priekį?
– Daug faktorių turėjo įtakos, kad futbolas šiek tiek atgimtų. Ta pati žiniasklaidos įtaka, tinklalaidžių atsiradimas, besidominčių ir daug žinančių žmonių darbas. Žaidėjai ir treneriai klauso tų dalykų. Vien tai įpareigoja savo funkcijas atlikti geriau, tobulėti ir nestovėti vietoje. Manau, kad tai vyksta visame pasaulyje ir džiugu, jog tai atsiranda ir pas mus. Nieko naujo neišradome, pasaulyje tai vyksta jau seniai, kaip ir stadionai pastatyti jau seniai, bent jau sostinėse. Žingsniuojame teisinga linkme ir tai turi tęstis. Mes buvome ganėtinai atsilikę, todėl galbūt dabar net reikia šuoliuoti į priekį. Dabar esame tame kelyje, kai turime vytis.
– Tarp aistruolių jau buvo kalbų, kad Edgaras Jankauskas prikėlė futbolą. Ar rinktinės viduje futbolininkai jaučiasi panašiai?
– Nieko aš čia neprikėliau (juokiasi). Čia, ko gero, visos bendruomenės įtaka. Ir sustiprėjęs Lietuvos čempionatas, ir žiniasklaida. O žaidėjų patikėjimas savo jėgomis ir yra pagrindinė mūsų, trenerių, funkcija. Mes turime jiems suteikti tikėjimą savo jėgomis. Džiugu, kad šiemet tai pavyko. Bet kartu tai įpareigoja, kad šie metai būtų dar geresni.