Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas prieš antradienį Taline įvyksiantį Baltijos taurės finalą įvardijo grėsmingiausius Estijos rinktinės žaidėjus bei gyrė šalies sostinę už sukurtas futbolo sąlygas.
Lietuviai Baltijos taurės finalą pasiekė po pergalingos baudinių serijos prieš latvius, tuo metu estams pakako pagrindinio laiko – 1:0 namuose įveiktos Farerų Salos.
Tokios abejų rungtynių baigtys lėmė tai, jog antradienį Taline vyks 2024 m. Baltijos taurės finalo pakartojimas. Tąkart estai triumfavo po baudinių serijos – 1:1 (3:4).
„Jaučiasi, kad tai yra finalas. Jaučiame, kad visi žaidėjai dėl jo atidavė labai daug. Žaidžiantys užsienyje aukoja laisvas dienas. Norisi, kad tas darbas ir laikas, kurį po sezono įdėjome į papildomą pasiruošimą, nenueitų šuniui ant uodegos. Dėl to tas finalas jaučiasi dar svarbesnis.
Nesakyčiau, kad jaučiame kažkokį papildomą stimulą žaidžiant prieš estus. Nesinori įžeidinėti latvių, bet man Estijos rinktinė yra šiek tiek stipresnė. Tiek latviai, tiek estai turi išsiskiriančių žaidėjų, bet Estijos rinktinė, manau, šiuo metu yra stipresnė, turi aiškesnį žaidimo braižą.
Visos Baltijos šalys futbolo prasme yra panašioje situacijoje. Susiduriame su kažkiek kitokiomis problemomis ir yra priežasčių, kodėl dar esame toli nuo elito. Bet visos Baltijos šalys yra panašaus lygio. Eidami į aikštę tikrai nesijaučiame, kad kažkuri rinktinė būtų kažkuo pranašesnė už kitas“, – teigė rinktinės kapitonas Justas Lasickas.
Jo ir Fiodoro Černycho nesėkmingi baudiniai 2024 m. ir lėmė estų pergalę.
„Dar skaudžiau dėl to, kad tas finalas buvo namie. Buvo puiki proga laimėti titulą Dariaus ir Girėno stadione. Buvo sunkios rungtynės, bet pabaigoje įmušėme įvartį ir atrodė, jog viskas ėjo link to, kad tai bus mūsų momentas. Ir tada viskas subliuško.
Bet toks tas futbolas. Šiandien galime tai naudoti kaip papildomą motyvaciją, kad rytoj įveiktume juos jų pačių stadione“, – pridūrė Lasickas.
Tuo metu rinktinės vyriausiasis treneris Jankauskas teigė, jog pagrindinis iššūkis po šeštadienį vykusio pusfinalio – skubus atsistatymas.
„Turėjome gerai suorganizuotą kelionę, todėl iš logistinės pusės tikriausiai padarėme maksimumą. Turime dar vieną parą iki rungtynių ir reikia ją išnaudoti maksimaliai. Estijos rinktinė galbūt turi kažkokį pranašumą, nes jai nereikėjo niekur keliauti. Bet tokioms detalėms dabar dėmesio skirti nereikia“, – teigė Jankauskas.
– Ar visi žaidėjai bus pasiruošę žaisti?
– Daugiau žaidėjų nekvietėme, manau, kad išsiversime su esamais. Visi tie, kurie žaidė pusfinalyje, bus pasiruošę rytdienos rungtynėms.
– Ar startinė sudėtis turėtų skirtis?
– Manau, kad būtų sveika įvesti kažkiek šviežumo. Priešininkai, manau, turėtų daryti tą patį, juolab kad vienas iš jų puolėjų patyrė traumą. Kažką radikaliai keisti nebūtų protinga.
– Kuo išsiskiria Estijos rinktinė?
– Kiek atsimenu, Estijos rinktinė irgi yra kieta, agresyvi be kamuolio bei, lyginant su latviais, geresnė su juo. Manau, kad mūsų komandos veidas yra panašus. Jie tikrai turi kokybės. Jeigu neduosi jiems kontakto bei leisi žaisti, bus labai sunku. Tame finale prieš dvejus metus žymiai mažiau laiko kontroliavome kamuolį. Tai mus labai nuliūdino, kaip ir galutinis rezultatas, kuris po baudinių serijos galėjo pasvirti į kitą pusę.
Atsimenu ir patį rungtynių kontekstą. Galbūt turėjome daugiau realesnių progų, bet estai turėjo daugiau kamuolio. Nesugebėjome duoti daugiau spaudimo, kad neleistume apsireikšti jų meistriškumui. Žaidžiant su kamuoliu, manau, kad esame panašios komandos.
O žiūrint tai, kas dedasi aplink stadioną, reikėtų juos pagirti. Mes tokių sąlygų Lietuvoje neturime. Kalbant apie futbolo aplinką, visą infrastruktūrą. Puikus stadionas ir penkios aikštės aplink, įskaitant dengtą maniežą.
– Kurie estų žaidėjai yra pavojingiausi?
– Turbūt išskirčiau jų vidurio saugus Palumetsą ir Sheiną. Tai yra žaidėjai, kurie sugeba kontroliuoti aikštės vidurį, žaidimo ritmą, daug prašo kamuolio, atšokinėja. Varžovų gynėjai visada turi žiūrėti, kur jie yra. Šie žaidėjai ir yra tie rykliukai, kurie reguliuoja komandą bei ritmą. Rytoj laukia įdomi kova aikštės viduryje, bus įdomu pažiūrėti, kas sugebės ten dominuoti. Estai turi ir gerų krašto gynėjų, žaidžiančių Čekijos ir Lenkijos lygose. Estijos rinktinė yra labai atletiška. Numatomoje jų startinėje sudėtyje nėra nė vieno žaidėjo, mažesnio nei 180 cm ūgio. Kažkiek skandinaviško tipo rinktinė.
– Sekmadienį šioje aikštėje vyko U-17 Europos čempionato finalas. Ar aikštė bus spėjusi „pailsėti“?
– Norėtųsi, kad aikštė būtų gera. Kol kas jos nematėme. Naudojantis proga, reikėtų pagirti Kauno stadiono veją, kuri buvo geriausia, kokią yra tekę matyti Lietuvoje. Norėtųsi, kad tos aikštės būtų panašios, nes finalas vis tiek turėtų būti žaidžiamos ant geros vejos, kad komandos galėtų parodyti savo geriausią futbolą.
– Ar prieš dvejus metus patirtas pralaimėjimas finale bus papildoma motyvacija?
– Didžiausia motyvacija yra ta baisi statistika – 16 metų nelaimėta taurė ir nominalus buvimas silpniausia Baltijos šalimi… Manau, kad tai ir turėtų užgauti kiekvieną futbolininką bei sirgalių. Žinau, kad mes tikrai nesame ir nebuvome silpnesni tuose turnyruose, bet aplinkybės klostėsi taip, kad mes negebėjome tos taurės iškelti. Mums tai yra didžiulė motyvacija, tik nenoriu, kad tai pereitų į kažkokią obsesiją ir mes perdegtume. Reikia ramiai pasiruošti. Mes turime gerą komandą, turime užtektinai meistriškumo, kad įveiktume bet kurią Baltijos rinktinę. Reikia vykdyti savo susitarimus, žaisti tą žaidimą, kurį mes mokame žaisti, būti agresyviems be kamuolio, kai turime kamuolį, norisi, kad žaidėjai turėtų laisvumą, kad būtų kažkokia kūryba.