Jau šią savaitę padelio klube „Mostai“ startuos išskirtinis turnyras Lietuvoje „Pro X Padel“, kuriame dalyvaus ir pirmoji šalies raketė Oskaras Kalinauskas. Iki registracijos pabaigos likus kelioms dienoms, Lietuvos rinktinės lyderis papasakojo apie savo sprendimą persikelti iš teniso į padelį, šio sporto augimo peripetijas ir artėjančias varžybas, kurias pirmą kartą istorijoje galės pamatyti ir televizijos žiūrovai.
Nuo vaikystės su rakete rankoje augęs Kalinauskas, rodos, dar visai neseniai buvo vienas talentingiausių Vilniaus teniso akademijos auklėtinių. Savo teniso talentą 32-ejų padelio žaidėjas šlifavo ir Italijoje, kur, pasak jo, ir užsimezgė pažintis su Lietuvoje vis populiarėjančia sporo šaka.
„Teniso nebežaidžiu jau kokius penkerius metus. Kartą per metus pažaidžiu „Nida Jazz“ turnyre, kuriame galiu susitikti su senais draugais, bet šiaip daugiau nežaidžiu. O perėjimas į padelį įvyko labai natūraliai, kai treniravausi Italijoje. Padelis jau tuo metu ten buvo populiarus, tad su draugais kartais nueidavome šiaip papramogauti.
Kai grįžau į Lietuvą, daug buvusių gerų teniso žaidėjų jau buvo pradėję žaisti padelį pas Šarūną Marčiulionį, prasidėjo rimtesni turnyrai. Taip ir užsikabinome, vėliau laimėjome kelis turnyrus ir ta aistra padeliui pradėjo augti. Galiausiai su buvusiais partneriais atidarėme savo areną ir pradėjau žaisti pilnu tempu“, – kalbėdamas prieš „Pro X Padel“ turnyrą šyptelėjo Kalinauskas.
Registruotis į „Pro X Padel“ galite paspaudę šią nuorodą:
Lietuvos padelio federacija įkurta dar 2014 m., tačiau tikrąjį rimtą populiarumo sprogimą padelis išgyveno per pastarąjį penkmetį, kuomet Lietuvoje pradėjo stypti vis daugiau specialių aikštelių ir arenų.
Padelio ir teniso konkurencija auga vis sparčiau ir pamažu pasiekė tokį lygį, jog išstoti apie padelio keliamas grėsmes neseniai buvo priverstas ir geriausias visų laikų tenisininkas Novakas Džokovičius.
Kalbėdamas apie padelio žavesį, Kalinauskas išskyrė ne vieną aspektą, kuris šį sportą daro itin patraukliu apie rakečių sportą galvojantiems žmonėms.
„Tenisas ir padelis – du skirtingi sportai, bet tuo pačiu ir labai panašūs. Strategija ir technika žaidžiant prie tinklo yra labai panaši, tik padelyje gal yra šiek tiek daugiau dinamikos. Nesakau, kad tenisas yra prastesnis, bet padelis galbūt yra žavesnis tuo, jog jame yra daugiau kūrybos, sienelės prideda daugiau įvairovės.
Čia taškai yra ilgesni, būna nedaug smūgių, į kuriuos negalėtum kaip nors atsakyti. Tuo metu tenise viskas gali baigtis pirmu stipresniu smūgiu ar greita klaida. Padelyje, manau, yra daugiau strateginių sprendimų, daugiau mąstymo. Mane labiausiai žavi būtent tas dinamiškumas ir greitis. Tenise būna ir ilgų pertraukų tarp taškų. Kol nueini pasiimti kamuolį, kol paduodi, praeina 20-30 sekundžių. Padelyje to nėra, čia viskas yra greičiau. Atrodytų, kad tenisas yra fiziškai daugiau reikalaujantis sportas, bet padelyje per pusantros valandos pavargsti labiau“, – šyptelėjo Kalinauskas.
– Oskarai, kaip padelio augimas atrodė iš tavo varpinės ir kas lėmė tokią jo spartą?
– Kai atidarėme savo areną, Vilniuje, ko gero, buvo iki šimto žaidėjų, dar nelabai kas žinojo, kas yra tas padelis. Iki pirmų rezervacijų reikėjo suorganizuoti ir nemažai nemokamų treniruočių, kviesti nuomonės formuotojus, kad ta žinia apie padelį sklistų vis plačiau. Treniravome naujokus, kad jie po to patys galėtų rezervuotis aikšteles ir žaisti. Pradžia buvo sudėtinga, tačiau po truputį bendruomenė augo ir dabar Vilniuje, manau, 10-12 tūkst. žmonių tikrai žaidžia padelį.
Įdėjus šiek tiek darbo, padelis pradėjo augti eksponentiškai. Kiekvienais metais į rinką ateina po vieną ar dvi naujas arenas, jį pradeda žaisti ir vis daugiau tenisininkų, dėl to smarkiai kyla ir lygis.
– Padelio Lietuvoje pradžia yra siejama ir su Šarūnu Marčiulioniu. Kiek tokių ryškių sporto asmenybių įsitraukimas prisidėjo prie šio sporto augimo?
– Kiekvienas prie padelio augimo prisidėjo savaip. Kalbant apie Marčiulionį, jis šiam sportui galbūt įnešė dar daugiau profesionalumo, nuomonės formuotojai prisidėjo sklaida. Kiekviena asmenybė ir kiekvienas žaidėjas savaip prisideda prie šio augimo.
– Padeliui Lietuvoje pasiekiant vis profesionalesnį lygį, išlaikyti vieno iš lyderių statusą darosi sunkiau?
– Pirmus dvejus metus tikrai buvo lengviau (šypsosi), po to išaugo ir labai stiprus varžovas Skirmantas Mačinskas. Jis ir dabar važinėja po tarptautinius turnyrus, renka reitingo taškus. Pasaulyje jis dabar, berods, pakliūna tarp 500 stipriausių, bet dar tikrai kils. Bus įdomu pažiūrėti, iki kurios vietos jam pavyks užkopti. Jis yra stipriai atsidavęs šiam sportui, gyvena normaliu profesionalo grafiku. Su juo visada smagu susitikti finaluose.
– Kaip sekasi Lietuvos padelio rinktinei tarptautiniuose turnyruose?
– Beveik visi jos nariai yra atėję iš teniso. Simas Žukauskas dar pernai laimėjo Lietuvos teniso čempionato dvejetų varžybas. Mačinsko porininkas Nojus Poška irgi prieš tai žaidė tenisą. Realiai tik viena pora iš stipriausiųjų aštuntuko neturi reikšmingesnės teniso patirties.
Kalbant apie mūsų rinktinę, atotrūkis nuo keturių stipriausių Europos šalių yra gana didelis, bet tokia padėtis yra ir kitoms šalims. Visos kitos rinktinės yra gana apylygės. Vasarą dalyvavome rinktinių varžybose Madride, kur iš aštuonių susitikimų laimėjome penkis. Pasirodėme gerai, laimėjome prieš stiprias šalis. Manau, kad pagal pajėgumą Europoje sukamės aplink dešimtuką.
– Ar tarptautiniuose turnyruose tenka sutikti garsių buvusių tenisininkų?
– Taip, sutinku ir daug draugų. Iš garsesnių tenisininkų esu sutikęs ir buvusią 14-ąją pasaulio raketę Jerzy Janowiczių, kuris dabar žaidžia už Lenkijos rinktinę.
– Kokia yra situacija su vaikų treniruotėmis Lietuvoje?
– Vilniuje skaičiai labai stipriai auga. Galima sakyti, kad kiekvienoje arenoje yra po akademiją. Jos gali turėti nuo 100 iki 500 vaikų. Ateityje tikrai būsime dar stipresni, nes jau galėsime pasigirti tokiais žaidėjais, kurie padelyje atsirado nuo pat vaikystės. Būtent tai dabartiniame reitinge ir leidžia dominuoti ispanams, kurie sudaro tikriausiai 80 proc. pirmo šimtuko žaidėjų. Jiems padelis yra senas sportas, o tai yra didelis privalumas.
– Teniso ir padelio žaidėjai kartais nebijo patraukti vieni kitų per dantį. Kaip buvusiam tenisininkui ir dabartiniui padelio žaidėjui, kaip tau atrodo tie pasišpagavimai?
– Padelis tenisui pasidarė tikrai didelis konkurentas. Pasaulyje rastume nemažai padelio arenų, kurios išdygo teniso aikštynų vietoje. Neseniai ir pats Novakas Džokovičius viename interviu sakė, kad tenisui ateina laikas susirūpinti dėl padelio augimo. Ta nesantaika kažkiek kyla ir iš ten, kažkiek – iš noro pasipuikuoti, kad tenisas vis dar yra klasika. Bet tai yra normalu, tokie dalykai vyksta net kiekvieno sporto viduje. Tik turiu pasakyti, kad kai kurie tenisininkai, kurie labiausiai šnairavo į padelį, dabar yra tapę net ir padelio treneriais. Kai kuriems kartais tiesiog sunku priimti naujoves.
Bet dabar visi kartu aptarinėjame naują sporto šaką – piklbolą. Turime bendrą priešą ir bendrai nutariame, kad piklbolas – blogiausias iš visų trijų (juokiasi).
– Kiek prie padelio augimo prisideda tai, kad tėvai ir vaikai be eilės metų treniruočių gali žaisti vieni su kitais?
– Manau, kad tai ir yra pagrindinė augimo priežastis. Žaidėjai gali gana greitai pradėti jausti malonumą. Dėl to tie žaidėjai ir lieka padelyje. Tie, kas pabando tenisą, pamato, kiek daug laiko reikia skirti treniruotėms, kad galėtum pradėti žaisti vieni su kitais. Tie pirmi kartai tenise, kai žmonės nepataiko į kamuolį, pamušinėja su rėmais, po to pėdina susirinkti kamuolius, gali daug ką atgrasyti. Dėl to daugiau žmonių antram kartui sugrįžta į padelį nei į tenisą, kur gali gana greitai pajausti demotyvaciją. O padelyje smagu iškart – gauni tą patį jausmą kaip tenise, tik gerokai greičiau.
– Pažiūrėjus padelio turnyrų Lietuvoje ištraukas gali susidaryti vaizdas, kad padelis yra tobula vieta ne tik sportui, bet ir socializacijai tarp žaidėjų, šeimų ir arenų valdytojų.
– Mūsų tikslas ir yra arenoje sukurti socialinę erdvę, kurioje žmonės norėtų būti ir leisti laiką, rastų ir sporto salę, pirtį, restoraną. Bandome kurti tokią infrastruktūrą, kur žaidėjai ir netgi šeimos galėtų praleisti laiką kartu. Nepamirštame ir profesionalios padelio pusės – savo akademijoje jau turime ir Lietuvos čempionų, patys treneriai irgi yra vieni iš geriausių žaidėjų. Bandome viskuo pasirūpinti iš visų kampų (šypsosi).
– Ir pabaigai apie artėjantį „Pro X Padel“ turnyrą. Kaip stipriai lauki jo ir kuo jis bus išskirtinis?
– Turnyro pavadinimas skamba kaip profesionalus turnyras, bet iš tikrųjų jame bus net 10 skirtingų pogrupių visų lygių žaidėjams. Jame gali dalyvauti ir visiški pradinukai, ir tie, kurie žaidžia už rinktinę. Pirmą kartą Lietuvoje padelio turnyrą bus galima stebėti per televiziją. Galbūt pamačius aukščiausio lygio susitikimus, į padelį patrauks dar daugiau žmonių. Galbūt atsiras daugiau motyvacijos ir vaikams. Manau, kad ir į areną turėtų ateiti nemažai žmonių, nes „Mostuose“ jie galės ir stebėti aukščiausio lygio kovas, ir rasti pramogų. Laukia smagus renginys, į kurį galima drąsiai ateiti tiesiog praleisti vakarą.