Keturių iš eilės pralaimėjimų seriją su Kauno „Žalgiriu“ Eurolygoje nutraukęs Kazys Maksvytis prabilo apie menkas Nazo Mitrou-Longo minutes, Luko Lekavičiaus įtaką pergalei ir galėjimą lengviau sudėti gluostą.
Penktadienį Maksvyčio vadovaujami žalgiriečiai tik pačioje rungtynių pabaigoje 73:72 parklupdė Miuncheno „Bayern“, kuomet likus 9 sekundėms iki mačo pabaigos sudėtingą metimą nuo lentos pataikė Keenanas Evansas, o lemiamas varžovų šūvis tikslo nepasiekė.
„Sveikinimai mūsų komandai ir fanams, – teigė Maksvytis. – Jie nusipelnė šios pergalės namuose. Tipinės dvigubos Eurolygos savaitės rungtynės – lėtos ir labai fiziškos. Kovėmės iki galo ir, ačiū Dievui, laimėjome.“
Ar matote daugiau komandos neatrakinto potencialo, ar raudonų vėliavų?
– Po pergalės Eurolygoje nemanau, kad reikėtų kelti raudonas vėliavas. Tie keturi pralaimėjimai iš eilės pridėjo susivaržymo, trūko laisvumo sprendimuose. Susikūrėme nemažai progų, kurių nerealizavome, bet imame bet kokią pergalę.
– Kas lėmė padidėjusias Luko Lekavičiaus minutes aikštelėje?
– Lukas tų minučių buvo vertas. Su juo kalbėjome, kad jis žais ir turės didesnę rolę, todėl turėjo būti tam pasiruošęs. Jis savo vaidmenį išpildė, laimėjo mikrodvikovą prieš Sylvainą Francisco. Jis labai padėjo komandai, nes varžovų gynyba buvo jam kažkiek paranki.
– Koks buvo paskutinės atakos planas?
– Turėjo gautis kitaip. Paskutinę ataką turėjo užbaigti Tomas Dimša, bet iniciatyvą pasiėmė Keenanas ir įmetė sunkų metimą. Ne viskas gavosi taip, kaip planavome, bet iš kitos pusės matau malonią tendenciją, kad kai turime apsiginti lemiamoje atakoje, tada laimime, o kai turime užpulti – pralaimime. Laimėjome senu scenarijumi – gynyba paskutinėje atakoje.
– Kas lėmė sprendimą po 60 rungtynių iš eilės pradėti mačą be Edgaro Ulanovo startiniame penkete?
– Visų pirma, Edgaras žaidė ir nemažai, bet ne paslaptis, kad jo žaidimo kokybė buvo nukritusi. Iš kitos pusės – sąlygas diktavo varžovas. Tas pats Arnas yra gerame ritme. Norėjosi rungtynių pradžioje demonstruoti geresnę gynybą, todėl į starto penketą metėme ir Arną, ir Dovydą Giedraitį.
– 20 Keenano Evanso minučių yra dvigubos Eurolygos savaitės pasekmė?
– Taip. Turbūt per anksti apsidžiaugėme, kai jis mums ištraukė pirmas rungtynes. Visgi jis pavargęs rungtynių pabaigose nesumesdavo ir gerų metimų, klysdavo, todėl norėjome kažkiek limituoti jo laiką. Šiandien nemažai šansų gavo antrojo penketo žaidėjai ir tą šansą išnaudojo, nes buvo šviežesni.
– Giedraitis surinko tik 1 naudingumo balą, tačiau turbūt buvo vertas aukštesnio įvertinimo dėl geros gynybos prieš Carseną Edwardsą?
– Taip. Edwardsas yra vienas iš jų lyderių, jiems suteikia lengvumo, pelno nemažai lengvų taškų. Tokia Giedraičio užduotis ir buvo. Jis su ja susitvarkė.
– Laurynas Birutis antroje pusėje nežaidė tik kelias minutes. Kaip įvertintumėte jo pasirodymą?
– Gerai, nes komanda laimėjo. „Bayern“ yra labai atletiška komanda, dar kai prie Ibakos ir Bookerio prisijungia dvimetrinis įžaidėjas Bonga, su jais būna labai sunku žaisti. Šiandien gynėmės agresyvesne gynyba, buvo mažiau keitimosi. Laurynas „step out“ gynyboje yra geriausias iš mūsų aukštaūgių.
– Nazas Mitrou-Longas praleido tik pusketvirtos minutės. Koks jo dabar yra vaidmuo komandoje?
– Taip išeina, kad Keenanas gauna pagrindines minutes, o likę dalijasi likusias. Šiandien nusprendėme daugiau naudoti Luką, nes varžovas jam yra parankesnis. Lukas tokį sprendimą pateisino.
– Ar šioje sezono stadijoje įmanoma rasti daugiau laiko Mitrou-Longui Eurolygoje?
– Kai komanda pralaimi 4 rungtynes iš eiles, nebegalvoji apie jokį ritmą. Meti tuos, kuriais labiausiai tiki. Kol kas Mitrou-Longo žaidime stabilumo nėra, tikiuosi, kad jis ateis.
– Praeitą sezoną keturių iš eilės pralaimėjimų serijos neturėjote. Kiek dabar nukrito spaudimas nuo pečių?
– Pagaliau turbūt galėsime ramiai išsimiegoti, bent jau treneriai. Buvo atsiradę kažkiek nepasitikėjimo. Jeigu pažiūrėtumėt į mūsų praeitų metų statistiką, rungtynes arba laimėdavome keliais taškais, arba pralaimėdavome dideliu skirtumu. Visas įtemptesnes rungtynes susirinkdavome, bet šiemet vienu metu net tris tokias pralaimėjome. Todėl atsirado šioks toks nepasitikėjimas, nors negali sakyti, kad tos rungtynės buvo blogos.
– Vienu metu ketvirtajame kėlinyje taškų nepelnėte 5 minutes. Ko dar trūksta geresniam žaidimui lemiamomis akimirkomis?
– Susidūrėme su tokiu galvosūkiu. Pirmas rungtynes mums laimėjo Evansas ir Ulanovas, bet po to jų labai trūko. Mes jiems atidavėme lyderių rolę, bet pralaimėjome kelias rungtynes iš eilės. Pradėjome sukti galvą, kuriam žaidėjui atiduoti lemiamas atakas. Iš kitos pusės, nusprendėme, kad nėra ko blaškytis ir likti prie lyderių. Reikia atsižvelgti ir į kas tą dieną žaidžia geriau, bet kartais sunku rungtynių gale rasti žaidėją, kuris imtųsi iniciatyvą.
– Pernai prieš „Bayern“ įspūdingas rungtynes sužaidė Evansas, reguliariojo sezono pabaigoje į atkrintamąsias irgi patekote po pergalės prieš juos. Ar tai yra kažkoks ypatingas varžovas?
– Manau, kad šiemet jų komanda šiek tiek skiriasi, nes prisidėjo ispaniškų akcentų. Vis dar jaučiasi balkaniškas žaidimo stilius. Vadovai yra iš ten, kaip ir trenerių štabo nariai. Jų žaidėjai yra fiziški, kibūs, griaunantys gynyboje. Mes norime būti panašūs, todėl jie mums gal kažkiek yra palankesni.
– Kaip jums atrodo rezultatyviausią mačą sužaidusio Ibakos įsiliejimas į Eurolygą būnant brandžiame amžiuje?
– Šiandien jis sužaidė labai gerai. Jų priekinė linija yra įspūdinga, matėme, kokie yra jo ir Bookerio dydžiai. Ibaka kuo toliau, tuo geriau žaidžia. Smagu Eurolygoje turėti tokius žaidėjus.
– Rimas Kurtinaitis yra sakęs, kad porą kartų karjeroje po pralaimėjimų atkarpų ėjo į bažnyčią, degė žvakutes ir prašė, kad sėkmė sugrįžtų. Ar Kazys Maksvytis turi panašių būdų?
– Į bažnyčią tikrai nėjau, nors žinau, kad yra tai už mane darančių žmonių, kurie ir aukoja, ir meldžiasi. Tokių būdų neturiu. Yra tokia patarlė, kad viskas praeina. Kažkada turėjo ateiti pergalės. Svarbiausia, kad komanda kovojo, stengėsi, neišsidraskė po vieną ir išliko kartu. Šiandien rungtynės buvo labai sunkios. Tikiuosi, kad pergalė jose mums kažkiek atriš rankas.