Į istorines aukštumas Lietuvos klubiniame futbole užkopęs Rokas Garastas išlieka ambicingas ir savo karjeroje posūkių nenumato.
Garasto vadovaujamas „Kauno Žalgiris“ liepos mėnesį vargiai galėjo tikėtis, kad „Optibet A lygos“ sezoną baigs su sidabro medaliais. Tuomet kauniečiai barstė taškus į kairę ir į dešinę, o turnyrinėje lentelėje krito iki pat šeštos vietos.
Nepaisant to, 34-erių specialistas sugebėjo prikelti komandą, kuri prieš tai dvejus metus iš eilės finišavo trečioje vietoje.
Vienu perspektyviausių futbolo trenerių Lietuvoje laikomas Garastas tinklalapiui O, Sportas! atskleidė, kad šiuo metu yra laisvasis agentas. Kyla klausimas – ar išvysime jį prie Kauno ekipos vairo ir kitą sezoną?
„Kažkokių drastiškų posūkių pats nesu nei pridėjęs, nei atėmęs, – sakė Garastas. – Čia (aut. past. „Kauno Žalgiryje“) jaučiuosi gerai, jaučiu gerus santykius su žaidėjais. Mano tikslas nuo pat pirmojo sezono buvo užkopti ant pačio aukščiausio laiptelio. Gaila, kad to nepavyko padaryti ir Europoje visada yra noras kuo daugiau nuveikti.
Likusių ambicijų šiame klube yra nemažai. Kokie bus sprendimai kalbant kartu su klubu greitu metu ir sužinosite.“
Garasto kandidatūra šią žiemą galėtų atkreipti vienos didelės organizacijos dėmesį – Lietuvos futbolo federacijos (LFF).
Lietuvos vyrų futbolo rinktinė nuo birželio pabaigos žvalgosi naujojo trenerio, kai savo pareigų neteko Valdas Ivanauskas. Nuo šio laiko ketverioms rinktinės rungtynėms vadovavo techninis direktorius Reinholdas Breu.
Vokiečio pasirodymas, švelniai tariant, prastas. Lietuviai Tautų lygoje sužaidė lygiosiomis su Farerų salos (1:1) bei pralaimėjo Liuksemburgui (0:1). Be to, Baltijos taurėje užimta paskutinė, ketvirta, vieta.
Garastas puikiai žino, ką reiškia dirbti Lietuvos rinktinės štabe. 2015-18 m. šalies komandai vadovavęs Edgaras Jankauskas pasikvietė Garastą būti asistentu.
Vis tik „Kauno Žalgirio“ treneris rinktinės kryptimi stipriai nesižvalgo bei pripažino, kad rimto susidomėjimo iš LFF aplinkos nesulaukė.
„Apie tai net nemąsčiau ir kažkokių skambučių nebuvo. Labai dėl to nesvarsčiau. Aš suprantu, kad yra nemaža rizika treniruoti ir klubą, ir rinktinę. Klube yra kasdienis darbas, aš pats esu labiau linkęs dirbti kasdienį darbą klube, aš juo mėgaujuosi.
Tačiau, žinoma, niekada nesakau galimybėms „ne“. Atsiradus kažkokiems variantams tuo metu ir sprendi, kas yra geriau. Dabar pabaigiau su klubu sezoną, norisi šiek tiek poilsio. Tačiau dabar labiau save matau klubiniame futbole“, – sakė Garastas.
Kol Breu ieško naujo trenerio, jau kuris laikas sklando kalbos apie kitus galimus kandidatus treniruoti rinktinę.
Spalio viduryje 15min žurnalistas Marius Bagdonas skelbė, kad LFF sulaukė neigiamo atsakymo iš Valdo Dambrausko, o žvilgsniai pradėjo krypti į Kauno rajono „Hegelmann“ ekipos vairininką Andrių Skerlą.
Garastas pritarė, kad Skerlos kandidatūra Lietuvos rinktinei būtų tinkama, o preferencija ieškoti lietuvio turi išlikti.
„Aš visuomet prie rinktinės vairo matyčiau lietuvį. Vis tiek nacionalinė rinktinė siejasi su patriotizmu, tam tikrų dalykų pažinojimu, vidine virtuve ir taip toliau. Aš visada būčiau labiau už lietuvį trenerį.
Tikrai yra pas mus puikių trenerių, kurie galėtų užimti šias pareigas. Aš nenorėčiau įvardyti pavardėmis, tačiau tų kandidatų yra. Tą patį jūsų minėtą Andrių Skerlą matau kaip puikų kandidatą, kuris parodė šiame sezone, ką gali ir kokį puikų darbą atliko. Visiškai juo pasitikėčiau.
Mano nuomone, lietuvis puikiai tiktų ir yra jų. Tačiau ne aš priimu šiuos sprendimus. Yra žmonės už juos atsakingi, tad paliksiu jiems sukti galvą“, – kalbėjo Garastas.
Tai – pirmoji O, Sportas! pokalbio su „Kauno Žalgirio“ treneriu dalis. Kitoje dalyje, kuri pasirodys artimiausiu metu, skaitykite apie bangavusį žalgiriečių sezoną, ašaromis paženklintą sidabrą, ambicijas pasiekti auksą, kito sezono sudėties dėlionę ir pasirodymus Europoje.