Geriausiu Lietuvos futbolininku pernai pripažintas vartininkas Edvinas Gertmonas prieš artėjančias Lietuvos rinktinės rungtynes su Bulgarija ir Vengrija prabilo apie pasirinkimą būti vartininku ir sudėtingą „Žalgirio“ sezono pradžią.
Jau artėjantį šeštadienį Gertmonas gali stoti į vartus svarbioje Europos čempionato kovoje prieš Bulgarijos rinktinę. Į šią dvikovą dar pirmadienį buvo išparduota 11,5 tūkst. bilietų. Visgi dėl savo pragmatiškumo futbolo gerbėjams puikiai žinomas vartų sargas teigia, jog tai įtakos bent jau jo pasirodymui neturėtų daryti.
„Nežinau, aš labai mėgstu tiesiog užsidaryti. Problema tik viena – sunku susišnekėti su gynėjais, – teigė Gertmonas. – O šiaip kažkiek girdžiu tuos garsus, bet jų turinio dažniausiai nesuprantu. Tai užgrūdino vienas pirmųjų mano trenerių. Labai dėkingas jam už tai. Būdavo, kad pašaukdavo ant mūsų, bet dažniausiai iš geros pusės.“
Nors po traumos į rikiuotę grįžęs Gertmonas demonstravo gerą formą ir per pirmus 6 mačus nepraleido nė vieno įvarčio, „Žalgiriui“ šis sezonas klostosi gana sudėtingai. Po dviejų A lygos ratų turnyrinėje lentelėje užimama 3 vieta.
„Aš labai aiškiai matau tas priežastis, bet jomis nesidalinsiu, – kalbėjo vartininkas. – Čia yra vidiniai reikalai ir bandysime juos spręsti.“
Plačiau apie Gertmono karjerą vartuose, „Žalgirio“ sezoną ir artėjančias Europos čempionato atrankos rungtynes – specialiame futbolas.tv interviu:
– Vaikams pradėjus lankyti treniruotes labai sunku kažką nustumti į vartus. Kaip pačiam taip susiklostė, kad tapai vartininku?
– Sukrito taip gyvenime kortos ir po to per daug jau apie tai negalvojau. Gerai sekėsi, tuo metu komandai tos pozicijos labai trūko, nebuvo sunku padėti. Taip žingsnis po žingsnio atsidūriau čia.
– Ar niekada nesigailėjai, kad tapai vartininku? Kitų pozicijų žaidėjams vis tiek būna kažkiek lengviau tapti žvaigždėmis ar sulaukti šanso, nes vartininkas visgi aikštėje būna tik vienas.
– Vartininkui ne tik reikia laukti šanso, bet dar ir pasinaudoti tuo vieninteliu. Bet manau, kad tokie dalykai užgrūdina charakterį. Niekada nesigailėjau tokio sprendimo. Apskritai esu ne iš tų, kuriems patinka kažko gailėtis. Priimi sprendimą ir žiūri toliau. Niekada negalvojau, ar kažkas būtų įvykę kitaip, tai tikrai nesigailiu.
– Kaip svarbu vartininkams yra psichologinis pasiruošimas?
– Tai turbūt ir yra svarbiausia. Todėl, manau, vartininkai ir pasiekia savo piką kiek vėliau, kai subręsta tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Manau, kad tai yra svarbiausia.
– Ar galima sakyti, kad tau praeitas sezonas buvo geriausias bent jau kol kas?
– Tikiuosi, kad toliau bus tik geriau, bet kol kas jie tikrai buvo geriausi. Su „Žalgiriu“ pasiekėme tikrai nemažai, todėl gavau didžiausią įvertinimą, kokį gali gauti Lietuvos žaidėjas. Bet po Naujųjų metų vėl viskas prasideda iš naujo ir vėl viską reikia kartoti iš naujo.
– Gana jaunas išvažiavai į užsienį, žaidei Prancūzijoje. Kiek ta patirtis užgrūdino, nes ten kelias irgi nebuvo rožėmis klotas ir nepavyko įsitvirtinti pagrindinėje komandoje.
– Visų pirma, ką man davė ta patirtis, tai supratimą, ką turi daryti ir kiek reikia padaryti, kad būtume tokiame lygyje. Jeigu atvirai, galiu pasakyti, kad Lietuvoje to supratimo nėra. Nebuvo lengva nei fiziškai, nei psichologiškai būnant vienam, bet po to adaptavausi. Labai vertinu tą patirtį.
– Ką galėtum patarti jauniems futbolininkams, kurie galvoja išvažiuoti į užsienį?
– Tai yra individualu, tačiau reikia pataikyti su laiku. Viską reikia labai atsargiai pasverti. Vieni išvažiuoja per anksti, kiti – per vėlai. Ten „palauk“ nėra. Į tavo vietą ten yra milijonai norinčių… Turi išvažiuoti pasiruošęs.
– Tau šis sezonas prasidėjo vėliau nei visai „Žalgirio“ komandai dėl traumų. Kokios tai traumos buvo ir kaip dabar jautiesi?
– Dabar viskas puikiai. Turėjau kelias mikro, tačiau gilias traumas, kurios imobilizuoja judesius. Truputėlį perspaudžiau. Reikėjo anksčiau padaryti tą pertrauką, bet sukandęs dantis pasikarščiavau. Viskas buvo šviežia, ypač gavus visus tuos apdovanojimus. Norėjosi kartoti, nesinorėjo stabdyti.
– Turėjai praleisti pirmą šių metų rinktinės langą su Serbija ir Graikija. Ar stebėjai tas rungtynes?
– Žinoma, kad stebėjau. Ten žaidė mano vidurio gynėjas pirmą kartą. Kritikos daug nedaviau, nes gerai žaidė. Rinktinė paliko paprastą įspūdį, daug nepapasakosiu, nes nelabai atsimenu. Bet bandė žaisti, serbų rinktinė tikrai nėra iš paprastųjų. Bet atsimenu kelis Kažukolovo perdavimus belenkur, bet šiaip tikrai neblogos rungtynės.
– Ar pats kažkiek jauti, kad vartininko pozicija pastaraisiais metais pradėta vertinti labiau? Dabar juk matome, kad ir vartininkai rinkoje pradėjo kainuoti dešimtis milijonų.
– Kažkur Europoje – galbūt. Sakyčiau, kad kol kas dar nelabai daug kas mato, kiek reiškia, kai gynėjas žino, kad gali ramiai tau atlikti perdavimą, kas keičia visą dinamiką žaidime. Pas mus „Žalgiryje“, kai varžovai pakelia kamuolį, gynėjai net nežiūri, ar aš eisiu jo gaudyti, ar neisiu. Jie jau įpratę. Manau, kad tas gynybos cementavimas tikrai daug reiškia. Sakyčiau, kad vartininkai yra vidurio gynėjo svarbos, jei ne daugiau.
– Kaip pats vertintum savo sezono pradžią po visų traumų sugrįžęs. Ar jau atgauni tą formą, kokią turėjai pernai.
– Visada norisi geresnės tos formos. Pradėjau gerai, pirmosiose šešeriose rungtynėse nepraleidome įvarčių, puikiai tvarkėmės. Su pasitikėjimu problemų neturiu. Buvę geriau, bet buvę ir blogiau. Negaliu skųstis.
– „Žalgiris“ šį sezoną šiek tiek buksuoja. Visi pripratę jį matyti pirmoje vietoje, tačiau po dviejų ratų esate treti, dažnai nepavyksta įveikti komandų, kurios yra antroje lentelės pusėje. Kokios to priežastys?
– Aš labai aiškiai matau tas priežastis, bet jomis nesidalinsiu. Čia yra vidiniai reikalai ir bandysime juos spręsti.
– Ar tikite, kad pavyks pagerinti tą formą iki Europos turnyrų atrankų starto?
– Nežinau, bus matyti. Parodys laikas. Stengiamės, aš iš savo pusės tikrai darau viską. Tikiuosi, kad išspręsim visas problemas ir fanams duosime gerą šou Europoje.