Jonas Valančiūnas Kauno „Žalgirio“ dvikovoje su Pirėjo „Olympiacos“ nustebino ne tik savo žaidimu po krepšiu. Lietuvos rinktinės centras atliko net 7 rezultatyvius perdavimus, o Martynas Gecevičius įžvelgė svarbų pokytį – Valančiūnas gerokai dažniau nei anksčiau ieško komandos draugų.
„Širdyje žaliai balti“ laidoje Gecevičius, kad vien 7 rezultatyvūs perdavimai dar nereiškia, jog tokie skaičiai taps Valančiūno kasdienybe. Daug priklausys nuo varžovų pasirinktos gynybos.
„Priklausys nuo to, kokie bus centrai ir kaip pasirinks gynybos sistemą – kiek ir kada padėti, kiek neiti padėti“, – kalbėjo Gecevičius.
Vis dėlto jį labiausiai sužavėjo ne pats rezultatyvių perdavimų skaičius, o Valančiūno sprendimai. Pasak Gecevičiaus, dalis perdavimų buvo atlikta žaidžiant nugara į krepšį, kiti – po „short roll“ situacijų, o lietuvis sugebėjo rasti komandos draugus skirtingose aikštės vietose.
„Jonas dabar žymiai daugiau žiūri į tuos perdavimus negu anksčiau žiūrėdavo. Tai yra pliusas. Faktas, kad tiems, kurie ginasi, yra žymiai sunkiau, nes jis nebelauš per du ar tris. Jis turi metikų aplinkui ir pasitiki tais metikais.
Man tai parodo, kad jis čia neatvažiavo su mintimi: „Dabar eisiu per galvas.“ Man tai parodo, kad jis supranta, jog čia šiek tiek kitoks krepšinis. Ateina kažkas padėti – tu numeti kamuolį. Šitas dalykas yra žiauriai pozityvus“, – sakė Gecevičius.
Toks Valančiūno žaidimas varžovams sukuria ir papildomą dilemą. Dvigubinti 211 cm ūgio centrą tampa gerokai rizikingiau, jeigu jis laiku suranda laisvus snaiperius.
„Įsivaizduok, komanda daro skautingą: Valančiūną reikia dvigubinti, bet jis septynis rezultatyvius perdavimus atliko. Gerai, nusimeta kamuolį – tai nuo ko dabar eiti į pagalbą? Nuo Grigonio neisi, nuo Browno neisi, nuo Edwardso neisi. Tada pradedi galvoti, nuo ko čia rizikuoti“, – dėstė Gecevičius.
Valančiūnas mače su „Olympiacos“ pelnė 11 taškų, atliko 7 rezultatyvius perdavimus ir surinko 21 naudingumo balą. „Žalgiris“ už varžovus rinko net 13 taškų daugiau.
Gecevičius netgi prisipažino sunkiai prisimenantis tokį Valančiūno žaidimą Lietuvos rinktinėje, kur centro atakos dažniau baigdavosi jo paties metimu.
„Nelabai atsimenu taip kokybiškai Jono žaidžiančio net už Lietuvos rinktinę. Labiau būdavo taip, kad jeigu Jonas pradeda tą žygį link krepšio, tai ar du, ar trys varžovai, bet vis tiek viskas užsibaigs bandymu mesti“, – teigė jis.
Anot Gecevičiaus, prie pasikeitusio Valančiūno žaidimo gali būti prisidėjęs ir „Žalgirio“ treneris Tomas Masiulis bei jo štabas, tačiau centro sprendimai kartu siunčia žinutę ir likusiai komandai.
„Tai parodo IQ, parodo, kad supranta ir pasitiki. Šitie dalykai, manau, yra labai pozityvūs. Esmė, kad jis žaidžia tvarkingai ir tokiose situacijose turi taip žaisti“, – reziumavo Gecevičius.