Geriausiu Lietuvos krepšinio lygos finalo serijos žaidėju pripažintas Sylvainas Francisco pasidalijo mintimis po pergalės.
Lemiamose finalo serijos rungtynėse vėl iš dviženklio deficito sugrįžęs Kauno „Žalgiris“ 76:69 patiesė Vilniaus „Rytą“ ir iškovojo
„Aš jaučiuosi nuostabiai, – kalbėjo gynėjas. – Jaučiuosi visai gerai. Tai buvo sunki serija, mes galiausiai sukūrėme gerą balansą, išsiaiškinome būdą, kokiu turime žaisti ir laimėti seriją.“
– Kokios pagrindinės priežastys, dėl kurių ši serija buvo tokia įdomi? Niekas nesitikėjo, kad viskas nueis iki penktųjų rungtynių.
– Nes abi komandos nelaimėjo namuose per pirmas keturias rungtynes ir tai buvo neįtikėtina. Jaučiausi, lyg geriau būtų žaisti svečiuose nei namuose. Tačiau šios rungtynės buvo kitokios. Minia buvo labai kitokia, ji palaikė mus ir aš tikrai maniau, kad laimėsime. Didesniu skirtumu, tiesą sakant. Bet mums pavyko padaryti pokytį pabaigoje. Likus 2 min 40 sec sužaidėmę atkarpą 11:2, kas yra gerai. Gynėmės, pasirūpinome, kad jie neatsikovotų daug kamuolių puolime ir užsitikrinti (pergalę – aut. past).
– Po ketvirtųjų rungtynių „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas sakė, jog netiki, kad tokia komanda kaip „Žalgiris“ gali laimėti su vienu arba dviem žaidėjais. Ar sutiktum, kad individualus talentas tempė „Žalgirį“ šioje serijoje?
– Aš nelabai suprantu, ką tu sakai, nes, dienos pabaigoje, tai („Rytas“ – aut. past) yra komanda ir dėl jų gynybos buvo sunku kurti ir rasti laisvus metimus. Galiausiai supratau, kad turiu žaisti vienas prieš vieną ir taip būtų geriau rasti savo komandos draugus, tada bonuse galiu eiti prie baudų metimo linijos. Galiausiai tai pavyko pasiekti dėl visų. Aš sakiau Bryantui (Dunstonui), kad negaliu būti tik aš ir Iggy (Ignas Brazdeikis) paskutinėse rungtynėse su dviženkliu taškų skaičiumi, reikia penkių žaidėjų su dviženkliu taškų skaičiumi ir dalykai bus kitaip. Mes turėjome keturis žaidėjus su dviženkliu taškų skaičiumi, kas yra gerai, norint tai pasiekti, nes žaidėme kaip komanda.
– Kai buvo metami paskutiniai baudų metimai, tu nuėjai pas R. J. Cole’ą, apkabinai jį ir kažką pasakei. Apie ką buvo tas pokalbis ir ką tu manai apie jį kaip žaidėją bei jo potencialą vieną dieną žaisti Eurolygoje?
– Tai ne pirmas kartas, kada žaidžiu prieš R. J. Aš žaidžiau prieš jį, kai buvau Graikijoje, kai man buvo pirmi metai. Aš sakiau jam „Žinau tave nuo Graikijos ir tai, kaip pakilo tavo lygis, kaip gerėji, yra nuostabu, aš mėgstu tavo žaidimą.“ Sakiau jam „Priimk tai kaip motyvaciją, nepriimk to kaip duotybės.“ Aš asmeniškai manau, kad jis gali nuvykti kur nors būti roliniu žaidėju ir tada tapti elitiniu Eurolygos gynėju. Metų pradžioje jis nebuvo „Ryto“ pagrindinis žaidėjas, bet po to jo užtikrintumas gerėjo ir dabar manau, kad jam tereikia bandyti. Kai bandai, pirmi metai visada yra pritapimui ir antri metai yra įsitvirtinimui. Aš labai džiaugiuosi dėl jo, jam tereikia turėti motyvacijos ir būti geresniu kitais metais.
– Kaip apibendrintum komandos bei savo asmeninį ryšį su savo treneriu Andrea Trinchieri?
– Jūs to nežinote, bet mano santykis su juo negali prilygti su niekuo kitu, nes man reikia jo ir jam reikia manęs, man reikia komandos ir komandai reikia manęs. Kartais, kai nesuprantu dalykų ar ginčijamės dėl kažko, mes tiesiog esame žmonės ir jis man pasako, kad turiu jo klausyti. Ir aš klausiau jo daug kartų, nes be jo aš negalėčiau turėti gero individualaus Eurolygos sezono. Ypač „Žalgiris“, nes dažniausiai treneriai, išoriniai žmonės mano, kad aš tiesiog galiu pataikyti ir visa tai, bet aš tikrai galiu vesti komandą su patirtimi, į priekį. Man nereikia daugelį sykių pataikyti. Jei norit, kad ginčiausi, gerai, aš ginsiuosi ir pasirūpinsiu, kad kontroliuoju komandą. Mano instinktas yra čia, bet galiu balansuoti tai su patirtimi, protingu žaidimu aikštelė. Ypač su juo žiūrint vaizdo medžiagą ir jam kalbant su manim kiekvieną dieną, tai reiškia daug.
– Manau matei internete, kas laukia „Žalgirio“ ir kokie žaidėjai gali prisijungti prie „Žalgirio“, kaip Nigelis Williamsas-Gossas, Mosesas Wrightas, Dustinas Sleva. Kaip žiūri į tą kitą sezoną, kurio dalis būsi ir tu?
– Skirtingas tikslas. Aš tiesiog manau, kad dabar tikslas buvo (Eurolygos – aut. past) atkrintamosios. Manau, kad kai nori eiti į priekį, reikia komandos, kuri solidi gynyboje, puolime. Dalykai, kurių trūko šiemet, mes turėsime kitais metais. Ir tiesiog mąstau, kad bus smagu. Dar dvi komandos Eurolygoje, visi žaidėjai bus geresni, bet svarbiausia, kad turėtume solidžią komandą, kuri galėtų patekti į atkrintamąsias ir patekti į finalo ketvertą, nes to mes ir norime, o „Žalgiris“ jau įrodė, kad nori eiti ten.
– Ėjai į viršų švęsti su sirgaliais, kaip buvo šventimas?
– Nuostabu, nuostabu. Atidaviau batus, atidaviau viską. Aš nesu žmogus, kuris labai rodytų emocijas, bet aš dabar labai laimingas. Dabar negaliu mąstyti, turbūt rytoj, kai atsikelsiu, tada pamąstysiu, kad aš čempionas. Mes atnešemė trofėjų čia, visi sirgaliai džiaugiasi ir tai daug reiškia.