Pirmadienį Eurolygos vadovybė oficialiai pranešė, jog turnyro finalo ketvertas vyks Kaune, „Žalgirio“ arenoje.
„Džiugu prieš Kalėdas pranešti geras naujienas. Šio tikslo siekėme nuo pat arenos atidarymo, – džiaugsmo neslėpė „Žalgirio“ komandos direktorius Paulius Motiejūnas. „Žalgiris“ visada turėjo svajonę suorganizuoti šį turnyrą, tačiau vieni to padaryti nebūtume galėję, todėl nuoširdžiai dėkoju miesto savivaldybei.“
Kartu su „Žalgirio“ direktoriumi spaudos konferencijoje pasirodęs Kauno vicemeras Andrius Palionis teigė, jog sunkusis darbas tik prasideda.
„Dabar to darbo bus dar daugiau. Kai „Žalgiris“ atėjo tikėdami idėja, kad šiemet realu turėti finalo ketvertą Kaune, miestas pasakė, kad bus jų pusėje ir kad padės viskuo, kuo galės, kad šventė būtų sukurta tiek mieste, tiek visoje Lietuvoje, – kalbėjo vicemeras. – Džiaugiamės, kad „Žalgiris“ atliko visus namų darbus ir šiandien galime džiaugtis rezultatu.“
Pasak Palionio, Kauno savivaldybė yra pasiruošusi suteikti pusantro milijono eurų paramą.
„Sunkiausia ir buvo užsitikrinti finansavimą. Iš pradžių prašėme dvigubai didesnės paramos ir planavome ją dalinti per pusę. Siuntėme prašymus ir Vyriausybei, ir Vilniaus savivaldybei, kadangi tai bus visos Lietuvos šventė, – teigė Motiejūnas. – Savivaldybės paramą užsitikrinome iškart, tačiau kitoje pusėje strigome. Bet aplinkybės taip susidėliojo, kad užteko ir savivaldybės paramos.
Kalbant apie pajamas, iš parduotų bilietų grįš PVM mokestis. Taip pat atvyks turistai, tad ta 1,5 mln. suma sugrįš su kaupu. Viešbučiai Kaune jau užrezervuoti, vienas viešbutis VIP svečiams rezervuotas jau ir Vilniuje. O dar daug gyvens aplink Kauną, tikimės didelio anšlago. Aišku, tai priklausys, kokios komandos išeis į finalo ketvertą, bet ta finansinė nauda tikrai bus.“
Pasak Motiejūno, klubas ir arena iš finalo ketverto finansinės naudos negaus jokios, o vicemeras Palionis patikino, kad skiriami pinigai bus naudojami iš 2023 m. miesto biudžeto.
– Kiek arenoje bus palikta vietų sirgaliams?
– Skaičiavome, kad apie 8,5 tūkst. Dalis arenos vietų bus skirta žurnalistams, kita dalis – VIP svečiams ir dar viena dalis – komandoms, kurios pateks į finalo ketvertą. 8,5 tūkst. bilietų tikrai bus paleista į prekyba, o jei bus bilietų, kurių neišnaudos į ketvertą patekusios komandos, jie bus pridėti į prekybą.
– Kokio sirgalių skaičiaus iš užsienio tikitės?
– Manau, kad iš užsienio bus apie 80 proc. visų sirgalių. Taip įprastai ir būna. Labai daug kas priklausys nuo to, kokios komandos žais. Šis turnyras nėra orientuotas į Lietuvos publiką. Bilietų kainos yra didelės.
– Kai jau oficialiai aišku, kad finalo ketvertas Kaune, ar nekyla minčių stiprintis?
– Netikime tokiais pinigų metimais ir statymų ant kažko. Per daug rizikingas šitas žaidimas. Orientuojamės surengti puikų renginį ir padaryti šventę kauniečiams ir miesto svečiams. Komandos rezultatai neturi nieko bendro su tuo.
– Sakėte, kad dabar laukia daug darbo su Eurolyga. Kokie tolimesni veiksmai?
– Viską sudėlioti nuo A iki Z. Bus fanų zona, kur laukia daug veiksmo, jaunimo turnyras… Visos detalės. Sudėliojome griaučius ir einame į detales.
– Dabar didėja matomumas „Žalgirio“ visoje Europoje. Galbūt tai gali padėti pritraukti naujus rėmėjus?
– Norėtųsi. Žiūrint į skaičius, kuriuos Eurolyga siunčia, kiek tai prideda šaliai turnyras, skaičiuojasi dešimtimis milijonų eurų. Kalbant apie žinomumą, matomumą. Vis tiek 100 šalių transliuos. Tai yra Kaunas, tai yra Lietuva, mes bandysime prie to prisidėti, bet neturime kažkokių reklaminių pozicijų tam, kad galėtume siūlyti partneriams. Tai – ne toks turnyras.
– Kas Eurolygos vadovams buvo dar svarbu?
– Buvo kelios grupės. Viena, kuri rūpinosi televizijos dalykais, kita – organizaciniais reikalais. Buvo susitikimai su policijos vadovais. Kartu ėjome ir rodėme, kad esame pajėgūs viską suorganizuoti.
– Tyliai turbūt pasvajojate „Žalgirį“ pamatyti namų finalo ketverte. Sakote, kad papildymo neieškosite, bet ar finalo ketvertas keičia požiūrį į sudėties papildymą?
– Aš visada svajoju apie finalo ketvertą. Mes visi tai darome, čia – visų svajonė. Kiekvienais metais, jeigu matome, kad nedaug trūksta ir atsiranda tinkamų žaidėjų ir esame pajėgūs tai padaryti, visada tai darysime. Eurolygos finalo ketvertas Kaune tikrai nebus išimtis.
– Labai smagu dėl miesto ir „Žalgirio“, bet tai taip pat gali būti svajonių triumfas Šarūnui Jasikevičiui gimtajame mieste pirmą kartą kaip treneriui. Galbūt apie tai juokais jau persimetėte keliais žodžiais su Jasikevičiumi?
– Esame kalbėję. Faktas, kad visi lietuviai to norėtų ir linkėtų Šarui, be kalbų. Tokia graži šventė būtų, kaip Leo Messi pergalė pasaulio čempionate, ko trūko, taip ir Šaro pergalė Eurolygoje, ko jis neturi kaip treneris ir tai įvyktų Kaune. Kaip iš kokios fantastinės knygos.
– Apskritai, „Žalgirio“ sezono startas – viršija, pateisina ar nesiekia lūkesčių?
– Pateisina. Visi džiaugiamės po pergalės prieš Madridą. Visada norime daugiau, jūs čia kalbate apie finalo ketvertus, pridedate minčių į galvą ir tada svaigstame. Einame žingsnis po žingsnio. Kai pralaimėjome „Crvena Zvezda“, buvau labai nusivylęs, po Madrido vėl laimingi. Kiekvienas rungtynes einame, kaunamės ir pernelyg toli nežiūrime.
– Dabar buvo vienas po kito soldoutai. Ar tai kažkiek viršija numatyto biudžeto projekciją?
– Ne, sezono pradžioje iškėlėme ambicingus tikslus su bilietų pardavimais. Kol kas tuos tikslus vykdome. Kas galėtų ženkliai viršyti, tai patekimas į aštuonetą. Kol kas skaičiai tokie optimistiniai, bet kas spekuliuoja, kad čia gauname šimtais tūkstančių ar milijonų daugiau, tai tikrai to nėra.
– Sakėte, kad nežinote, ar dar kada vyks Kaune Eurolygos finalo ketvertas. Apskritai, kokia yra naujos Eurolygos valdžios pozicija dėl šio formato?
– Niekas nekalba apie kitą formatą. Finalo ketverto organizavimas lygai yra pelningas, iš to uždirba pati Eurolyga. Dėl ko sakau, kad galbūt paskutinis finalo ketvertas Kaune, tai nauja valdžia žiūri į didžiąsias rinkas. Nori daryti ten, kur didesnės rinkos, daugiau naudos rėmėjams. Mes turime pripažinti, kad esame maža rinka. Kalbama, kad finalo ketvertai gali vykti ten, kur nėra komandų, gal net kituose žemynuose.