Kauno „Žalgiris“ antrą mačą iš eilės rodo didžiulę širdį namuose. Po Eurolygos dvigubos savaitės galima išsinešti žymiai daugiau tikėjimo ir vilties, kad bent Nemuno saloje niekam lengva nebus.
Šarūnas Jasikevičius, kaip jam ir būdinga, visas rungtynes buvo aktyviausias žmogus šalia šoninės linijos. Momentais jo emocijos atrodė gyvesnės nei pačių jo žaidėjų. Tačiau „Barcelonos“ nusiteikimas nė kiek nenumenka žaliai baltų pergalės.
Žalgiriečiai dramatiškai 73:72 palaužė „Barceloną“, nors kaip ir prieš dvi dienas rungtynės slydo iš rankų. Kazio Maksvyčio auklėtiniai labai greitai perpranta lemiamu akimirkų informaciją bei dabar gali pasigirti dviem pergalėmis ir dviem pralaimėjimais.
Ir verta akcentuoti, kad abi pergalės pasiektos namuose. Fantastiškoje atmosferoje, kurią ilgą laiką buvome primiršę.
„Pasinaudodamas proga noriu padėkoti mūsų fanams, – po rungtynių džiaugėsi K. Maksvytis. – Tokia atmosfera, kokia buvo, pradedant nuo veiksmo prieš rungtynes, visas miestas gyvas, pristatymo ir baigiant pačiomis rungtynėmis. Žaisti tokioje atmosferoje buvo kažkas wow. Be abejo, kai dar laimėjome, manau, kad fanai šiandien tikrai nemažai prisidėjo palaikant mus, spaudžiant teisėjus.“
„Žalgirio“ ir „Barcelonos“ rungtynės sutraukė 15,416 žmonių į Nemuno salą. Tai – naujas šio Eurolygos sezono rekordas.
Praėjusiame Eurolygos sezone „Žalgirio“ arena nė sykio nebuvo užsipildžiusi sausakimšai. Oficialiai arena talpina 15,415 sirgalių, o daugiausiai lankomumas buvo pasiekęs 12,686, kai atvyko taip pat „Barcelona“. Daugiau nei 15 tūkst. žmonių pastarąjį sykį į areną sugūžėjo dar 2019-20 m. sezone.
Apie magišką vakarą Kaune kalbėjo ir liūdnus veidus pakabinę „Barcos“ lietuviai.
„Smagu grįžti į Kauną, – sakė Rokas Jokubaitis. – Noriu pasveikinti „Žalgirį“ ir fanus su pergale. Atmosfera buvo įspūdinga. Šiandien verti pergalės nebuvom. Leidom jiem žaisti kaip nori, neprilygome fiziškai. Žaidėm taškas į tašką, o žaidžiant tokioje arenoje žaist taškas į tašką negalima.“
Š. Jasikevičius net pabrėžė, kad aistringi „Žalgirio“ fanai, jo manymu, turėjo įtakos teisėjų darbui.
„Pavyzdžiui, tos baudos prieš Dimšą iš tokio kampo švilpti negalima, – apie vieną iš situacijų ketvirtajame kėlinyje pyko Šaras. – Buvo ir akivaizdžių baudų puolime. Aš prašiau, kad pirmam kėlinyje eitų patikrinti lygiai tokios pačios situacijos, už kurią „Žalgiris“ gavo baudą. Jie nėjo. „Žalgiris“ su fanais išsireikalavo, kad eitų. Buvo n situacijų, kai „Žalgiriui“ švilpė, o mum ne.“
Arnui Butkevičiui, kuris šią vasarą padarė žingsnį iš Vilniaus „Ryto“ į Kauno „Žalgirį“, tai apskritai buvo ypatingas vakaras.
Prasidėjus paskutinei minutei „Žalgiris“ atsilikinėjo vienu tašku (69:70), o šeimininkų atakos laikas seko į pabaigą. Kamuolį gavęs A. Butkevičius nesudvejojo ir paleido tritaškį, kuris buvo taiklus.
Vėliau prireikė dar šiek tiek kančios, šiek tiek nervų, bet tai neabejotinai buvo kertinis pergalės momentas. Pačiam A. Butkevičiui tai buvo tarsi vaikystės svajonės išsipildymas prie sausakimšų tribūnų.
„Nežinau, tai galbūt vaikystės svajonės, – lemiamą metimą reflektavo A. Butkevičius. – Kažkas tokio, kai kieme mėtai ir skaičiuoji paskutines sekundes. Kažką tokio visąlaik nori patirti. Smagu. Nors ne gamewinneris, bet svarbus metimas.“
Džiaugsminga akimirka po rungtynių su komandos draugais dalinosi ir vienintelis „Žalgirio“ latvis Rolands Šmits.
Arenoje buvo grupėlė fanų iš Latvijos, kurie emocingai mosavo savo šalies vėliava. Po rungtynių vienas įkaušęs latvis buvo išvestas apsaugos, bet tai euforijos R. Šmitui nesugadino.
R. Šmits per 28 minutes surinko 15 taškų (2/2 dvit., 3/7 trit., 2/2 baudų), 5 atkovotus kamuolius ir 15 naudingumo balų.
„Tai – neįtikėtina, – atmosferą tinklapiui O, Sportas! apibūdino R. Šmits. – Publika labai padeda komandai. Palaikymas tikrai nuostabus, sausakimšos tribūnos yra kiekvieno žaidėjo svajonė.“
„Taip, girdėjau juos, – apie latvius arenoje pridėjo R. Šmits. – Jie nėra mano giminės, bet jų buvo kitose arenos vietose.“
Po ketverių rungtynių Eurolygoje „Žalgiris“ turi dvi pergales ir galima kalbėti, kad toks rezultatas kažkiek viršija lūkesčius. Tačiau žaliai balti patys suteikė tau tokį šansą, nes net ir pralaimėtuose mačuose buvo arti.
Tel Avive pritrūko sekundės dalies, kad A. Butkevičius būtų nugvelbęs pergalę, o Pirėjuje kova vyko tris su puse kėlinio. Kas leidžia „Žalgiriui“ išlikti arti varžovų?
„Kova ir gynyba, – atsakė A. Butkevičius. – Kai mums gynyba veikia, mes visąlaik esame rungtynėse. Šiandien pavyko būti ir nemažą rungtynių dalį priekyje ir išlaikyti tą persvarą, kas mums ne visą laiką pavykdavo. Ne paslaptis, kad viską mes čia pradedame nuo gynybos. Kitaip nebus. Turime akcentuoti, kad varžovai turi įmesti kuo mažiau taškų, turbūt riba apie 70 taškų. Tada mes galime kabintis rungtynėse, tikėtis pergalės.“
Per ketverias rungtynes „Žalgiris“ renka po vid. 76 taškus, o praleidžia – po 77,8. Pagerėjusi gynyba yra tikra atgaiva po praėjusio sezono, kai Lietuvos krepšinio flagmanas rinko tik atsitiktines pergales ir dažna to priežastis būdavo geras puolimas.
„Noriu pasveikinti Kazį. Manau, kad „Žalgiris“ šiandien buvo žymiai labiau motyvuotas, – sakė Š. Jasikevičius. – Turbūt čia mūsų klaida, kad neįskiepijome minties, jog Žalgiris šiemet yra kitokia komanda. Kur kas solidesnė nei pernai, labiau fiziška, kovojanti. Tad už pralaimėjimą atsakomybę tenka prisiimti man.“
Dėmesio verta ir išskirtinė atmosfera „Žalgirio“ komandoje. Kiek pasimetęs pastaruosiuose mačuose buvo Keenanas Evansas, tačiau ketvirtadienį amerikietis po sėkmingų epizodų dažnai užsivedinėjo nuo publikos.
Tą patį galima pasakyti apie rungtynes laimėjusį bloką atlikusį E. Ulanovą, kertinį tritaškį pataikiusį A. Butkevičių ar juodadarbį R. Šmitą. Pastarojo jausmai gyvenant visai netoli gimtinės atspindi, kaip puikiai jis įsiliejo į kolektyvą.
„Man labai lengva. Aš čia jaučiuosi lyg Latvijoje, – teigė R. Šmits. – Man čia jausmas toks pat, nėra didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Latvijos.
Jaučiuosi gerai. Mane skiria tik 3 valandos kelio nuo Rygos, mano šeima ir draugai gali lengvai atvažiuoti.“
Kitą savaitę „Žalgirio“ laukia kelionė į Belgradą, kur lauks vietos „Partizan“. Nors kol kas išvykose pergalių pasiekti nepavyksta, tačiau iki šiol bent kovą pasiūlę žalgiriečiai tikrai nevažiuos pralaimėti.
Ryškų pasikeitimą nuo praėjusio sezono įvardijo ir R. Jokubaitis.
„Pamatėme, kad „Žalgirio“ potencialas didžiulis, – sakė Rokas. – Su visomis komandomis kovoja iki galo. Su tokiu fanų užnugariu jie gali eiti toli. Bet šiemet Eurolygoje bet kas gali laimėti prieš bet ką. Manau, kad mes savotiškai pasiuntėme visoms komandoms signalą, kad „Žalgiris“ šiemet nejuokaus.“