Marcusas Fosteris ketvirtajame kėlinyje kūrė stebuklus, o jo vedamas Vilniaus „Rytas“ laimėjo antrą sostinės derbį iš eilės.
Dar ketvirtojo kėlinio pradžioje Giedriaus Žibėno kariauna atsilikinėjo 69:73, tačiau Fosteris vienas pats jame suvertė 17 taškų, o „Rytas“ triumfavo 99:83.
„Tai buvo sunkus mačas, bet manau, kad parodėme, kaip tobulėjame bėgant sezonui. Buvo sunku, bet susitvarkėme gynyboje, gerai sužaidėme puolime ir laimėjome. Svarbi pergalė bandant judėti į priekį.
28-erių amerikietis pakomentavo ir „Ryto“ fanų prieš mačą iškeltą plakatą, teigusį, jog sostinėje egzistuoja tik vienas vilkas.
„Kaip visada sakiau, Vilniuje yra tik viena komanda. Kol esu čia, pasirūpinsiu, kad visi žinotų, jog šis miestas priklauso „Rytui“, – skambiai pareiškė vilniečių lyderis.
– Ketvirtajame kėlinyje atrodė, kad „Wolves“ bėga į priekį, tačiau jums pavyko sugrįžti. Kas leido tai padaryti?
– Manau, kad pradėjome žaisti kiečiau, neleidome lengvai rinktis kamuolių po krepšiu ir tiesiog buvome kantrūs puolime, gerai perdavinėjome kamuolį ir pataikėme.
– Ketvirtajame kėlinyje suvertėte 17 taškų. Ar jautėte atsakomybę komandai iškovoti pergalę?
– Tokia mano atsakomybė buvo ir pernai. Šiemet mokausi būti šiek tiek kantresnis ir leisti tokiems momentams „ateiti“ iki manęs, atlikti tokius metimus, kuriais jaučiuosi užtikrintas. Tuos tolimus tritaškius treniravausi vakar. Niekada negali žinoti, kada jų prireiks. Visada jaučiu atsakomybę kovoti dėl komandos pergalės.
– Iki ketvirtojo kėlinio nežaidėte gerai, buvote pakeistas likus 9 minutėms iki pabaigos ir nužygiavote iki rūbinės. Kas tuo metu dėjosi jūsų galvoje?
– Stengiausi „susirinkti“ save. Buvau šiek tiek išsiderinęs dėl keitimo, bet supratau – per mane praleidome tritaškį, o aš pramečiau ankstyvą metimą. Stengiausi atsipalaiduoti ir būti kantresnis.
– Iš viso surinkote 31 tašką. Ką valgėte prieš rungtynes?
– Nuėjau į vegetarų restoraną šalia namų (šypsosi). Dar būdamas Kinijoje, kad ir nežaidžiau daug, bet po du ar tris kartus per dieną treniravausi salėje, stengiausi pasiruošti kažkam panašaus. Aš sukurtas tokiems momentams.
– Fanai mačo pabaigoje vėl skandavo „M-V-P“. Ką jaučiate tokiais momentais?
– Visi apie tai svajojame augdami. Daug žmonių svajoja žaisti NBA, bet aš tiesiog visada svajojau žaisti krepšinį aukštame lygyje. Labai vertinu atvykimą į Vilnių, žaidimą už „Rytą“ ir prieš tokius fanus. Visada norėjau kažko panašaus ir jaučiuosi, kad tai yra mano namai.
– Visą sezoną komandai sunkiai sekėsi laimėti įtemptas rungtynes. Ką šįkart darėte kitaip?
– Manau, kad šiandien jiems mūsų tiesiog buvo per daug. Pernai reikėjo man dažniau imtis iniciatyvos, tačiau šiemet turime tokius žaidėjus kaip Gytis Radzevičius, Justinas Gorhamas, R.J. Cole’as, kurie irgi gali sukurti tokius momentus. Puolime mes esame ir būsime geri, tačiau didžiausią skirtumą lems gynuba.
– Papasakokite plačiau, koks buvo tas derbis žaidėjo akimis?
– Tokie mačai – derbiai – visada bus labai fiziški, nes abi komandos supranta, ką šis mačas reiškia. Ir šiandien dažnai matėme žaidėjus ant žemės, nardančius dėl kamuolių ir kiečiau kovojančius dėl kamuolių.
– Išgyvenote sunkią atkarpą. Ar komandos viduje turėjote pokalbių?
– Žinoma, visada kalbamės. Net kai ir laimime – kalbamės. Manau, kad po pastarųjų dviejų pralaimėjimų buvo labai svarbu išsiaiškinti, ką darėme blogai ir ties kuo dar reikia dirbti. Dažniausiai kalbame apie tą patį – kad reikia kietinti gynybą. Artėjanti atkarpa prieš „Lietkabelį“ ir „Žalgirį“ padės labai gerai pasiruošti atkrintamosioms.
– Galbūt pradėsite dažniau išeidinėti į rūbinę ketvirtajame kėlinyje?
– Galbūt (juokiasi). Gal tai taps nauju ritualu.