Su Lietuvos futbolo rinktine pirmą tašką Europos čempionate iškovojęs Edgaras Jankauskas džiaugėsi žaidėjų kovingumu ir dėkojo žiūrovams už nuostabų palaikymą.
Šeštadienį Jankausko vedami lietuviai sužaidė lygiosiomis 1:1 su Bulgarija. Mūsiškiams tai buvo pirmosios rungtynės atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione.
Lietuviai į priekį po Gvido Gineičio pakelto kampinio ir Edvino Girdvainio smūgio į priekš išsiveržė jau 14 minutę, tačiau jau po kelių akimirkų stabdydamas į kontrataką nuskuodusį varžovą raudoną kortelę užsidirbo Justas Lasickas.
27 minutę iniciatyvą perėmę bulgarai išlygino rezultatą ir iki pat rungtynių pabaigos medžiojo antrą įvartį. Laimei, jo pelnyti nepavyko.
Į beveik visas rungtynes 10 žaidusių lietuvių vartus bulgarai atliko net 24 smūgius ir kėlė 20 kampinių.
„Pradėsiu nuo padėkos sirgaliams, kurie sukūrė šią šventę ir kurie kompensavo mum netektį aikštėje, – kalbėjo Jankauskas. – Ko gero, čia reikėtų jiems nusilenkti, pareiškšti padėką, kad pagaliau ir Lietuvoje esančiame tikrame stadione galime pamatyti, išgyventi tą spektaklį, dėl kurio visas pasaulis yra išprotėjęs. Viena iš džiaugsmingiausių dienų Lietuvos futbolo istorijoje.“
– Rungtynės prasidėjo smagiai, kėlėte daug grėsmės varžovams. Ar tas pirmasis įvartis buvo planuotas, ar kažkiek reikėjo sėkmės?
– Iki raudonos kortelės mums pavyko aikštėje daryti tai, ką planavome – uždarinėti erdves, kai neturėjome kamuolio, išeiti į puolimą. Įvartis krito po standartinės situaicjos. Senokai jau mušėme įvartį po kampinio. Kažkiek sėkmės ten gal ir buvo, bet ją reikėjo užsitarnauti. Edvinas agresyviai ėjo į kamuolį, buvo ir šioks toks rikošetas. Net ir tas išvarymas davė gerą pamoką, parodė, kad net ir mažumoje galime ištraukti rungtynes, išeidinėti į atakas.
– Varžovai atliko daug smūgių į vartus, kėlė 20 kampinių, tačiau labai pavojingų atakų nesukūrė. Ką pakeitėte po pirmojo kėlinio?
– Antrajame kėlinyje pakeitėme taktinį išsidėstymą, o tai ir buvo tai, kas dar labiau apsunkino varžovams priėjimą prie vartų. Didelį ačiū turime pasakyti žaidėjams, kurie kovėsi kaip gladiatoriai. Ši komanda šiandien užaugo kaip vyrų komanda, nors aikštėje turėjome du 19-mečius. Tokios rungtynės suteikia daug patirties ir pakelia savivertę kiekvienam žaidėjui, kaip ir komandai bendrai.
– Ar manot, kad Justas Lasickas sąmoningai parvertė varžovą ir kaip vertinate tokį jo sprendimą?
– Dar nemačiau to momento, bet Justas sakė, kad ten gudriai sužaidė puolėjas. Justas inicijavo kontaktą ir kadangi varžovas jau buvo priekyje, tą raudoną kortelę prieš save ir išvydo. Teisėjai sakė, kad kitos galimybės ten neturėjo. Tai turėjo įtakos rungtynėms, bet ir čia norėčiau pabrėžti pozityvumą. Ta sportinė nelaimė nesugriovė mūsų tikėjimo. Kovojome, vis tiek bandėme žaisti, išeiti į kontratakas.
– Įmušėte greitą įvartį, iškart gavote raudoną kortelę, netrukus ir praleidote. Antrajame kėlinyje toliau turėjote atlaikinėti varžovų apgultį, kol lietus pliaupė kaip iš kibiro. Kas tuo metu vyko jūsų galvoje?
– Vyko daug dalykų (šypsosi), ypač paskutines 10 minučių. Ir prieš rungtynes sakiau, kad prieš tiek sirgalių tokiose rungtynėse bus iššūkis sukontroliuoti jausmus. Jaudinosi ir žaidėjai, ir treneriai, ir sirgaliai, bet bandome mokytis valdyti tas emocijas, kad jos nepasireikštų vizualiai.
– Kas nutiko Fiodorui Černychui?
– Jam atsinaujino trauma. Antrosiose rungtynėse jis greičiausiai negalės žaisti.
– Už kelių dienų laukia dar vienos rungtynės su Vengrija. Kokia yra jūsų žinutė komandai prieš jas?
– Tai, ką prieš keletą minučių bandžiau pasakyti. Kai kuriems dalykams, kokie įvyko šiandien, sunku pasiruošti, bet šiandien su jais susitvarkėme puikiai. Tai parodo labai stiprų komandos augimą net ir nenuspėjamose situacijose.
– Ar labiau džiaugiatės tašku, ar labiau liūdite, kad nepavyko iškovoti pergalės?
– Matau tik pozityvą, kad komanda sugebėjo atsilaikyti, persigrupuoti, išlaikyti kovotojos dvasią, kai netekome žaidėjo ir praleidome įvartį. Visada galvoji, kas būtų, jeigu būtų. Atrodė, kad mūsų laukia šviesi ateitis po įvarčio, bet gavosi kaip gavosi. Bet kalbant apie šias rungtynes labiausiai akcentuočiau minėtą kovotojų dvasią.
– Į rinktinę sugrįžo Edvinas Gertmonas. Kokį įspūdį šiandien paliko jo žaidimas?
– Paliko nuostabų įspūdį. Savo kumščiais jis išdaužė viską baudos aikštelėje. Išdaužė 20 ar 30 kampinių. Jeigu būčiau puolėjas, net nenorėčiau turėti tų kampinių.
– Ar galima tikėtis, kad tokios rungtynės taps savotišku futbolo atgimimu Lietuvoje?
– Labai tikiuosi, kad taip. Ir tie aplodismentai, ir žiūrovų padėka už kovą… Žiūrovai dabar turėtų dar labiau laukti kitų rungtynių, kai išeina su tokiomis emocijomis.
– Kaip vertinate Deivido Šešplaukio ir Roko Lekiato debiutus Lietuvos rinktinėje?
– Pasakyčiau, kad niekas šiandien neiškrito iš konteksto. Ir su keitimais gerai pataikėme, vyrai gerai įėjo į žaidimą. Atrodė, kad Rokas su Edvinu jau yra žaidę, nes jie puikiai vienas kitą suprato. Jį pasirinkome dėl jau minėtų priežasčių: geros formos A lygoje ir lyderio savybių, greičio su kamuoliu, kovingumo. Deividą, deja, turėjome paaukoti dėl jums žinomų priežasčių.
– Antros rungtynės Lietuvos rinktinei istoriškai būna labai sunkios. Ko galima tikėtis iš artėjančio mačo su Vengrija?
– Istoriškai turime įrodymų, kas vyksta antrosiose rungtynėse. Po trijų dienų mūsų laukia kita kova. Tai yra mūsų problema, mūsų bėda. Gal nespėjame atsistatyti, šiandien dar netekome dviejų žaidėjų. Ieškosime išeičių, galbūt juos pakeisime jaunimo rinktinės žaidėjais. Faktas, kad šviežumo trūks, juolab kad šiandien žaidėme dešimtyje. Tie žaidėjai atliko žvėrišką darbą, tad to šviežumo jiems turbūt tikrai trūks. Bandysime kiek įmanoma greičiau atsistatyti, kiek tą leis medicininis darbas.