Beveik iki 4 valandų išsitęsusiame Sinsinačio „Masters“ finalo spektaklyje triumfavęs Novakas Džokovičius jaunajam ispanui Carlosui Alcarazui negailėjo gražių žodžių.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį vykusiame finale Džokovičius po beveik 4 valandų kovos Alcarazą patiesė 5:7, 7:6 (9:7), 7:6 (7:4).
Serbui tai buvo 39-as „Masters“ serijos titulas karjeroje, be to, Sinsinačio turnyrą Džokovičiui turėtų gaubti sentimentai. Tai buvo paskutinis „Masters“ serijos turnyras, kurio iki 2018 metų trūko antrosios pasaulio raketės kolekcijoje.
„Kol kas dar ne. Nežinau. Įveikėme beprotišką mačą, – apie tai, ar jau kažkiek nuslūgo emocijos, spaudos konferencijoje kalbėjo Džokovičius. – Buvo tikri amerikietiški kalneliai. Nemanau, kad per savo karjerą teko žaisti daug panašių mačų. Galbūt galiu palyginti su 2012 metų „Australian Open“ finalu prieš Rafaelį Nadalį. Žaidėme tris setus, bet kovojome beveik 4 valandas.
Tam tikromis fazėmis geriau sekėsi vienam žaidėjui, kitomis – kitam. Kova buvo visiškai lygi. Pradėjau geriau, bet po to turėjau didelių sunkumų fiziškai. Jis turėjo seto ir vieno „breiko“ persvarą, bet tada sužaidė vieną prastą geimą ir atidavė man savo padavimus. Tada pagalvojau, kad galbūt turiu šansą. Kovojau ir tikėjau, kad galiu laimėti.
Manau, kad trečiajame sete turėjau daug šansų pirmauti ir dviem „breikais“. Mano „match pointas“ pirmaujant 5:3 buvo neįtikėtinas. Tai buvo tarsi viso mūsų mačo apibendrinimas.
Vienas įdomiausių, bet ir prischologiškai, emociškai ir fiziškai sunkiausių mačų karjeroje.“
– Ar Alcarazo fizinės savybės ir branda būnant 20 metų jus nustebino?
– Dabar jau nestebina. Galbūt prieš praeito sezono pradžią dar stebėjausi jo pasiekimais ir tuo, kaip jis laimėdavo didelius turnyrus. Tai tikrai stebino, svarbiausiais momentais jis žaisdavo drąsiai. Prieš tokį žaidėją turi nulenkti galvą. Būdamas vos 20 metų jis žaidžia labai brandžiai ir puikiai tvarkosi su spaudimu. Negalime pamiršti, koks jaunas jis dar yra.
Žaidimo prieš jį jausmas korte man primena mano ir Nadalio kovas, kai abu buvome savo karjerų pike. Kiekvienas taškas vyksta iki kraujo, kiekvienas taškas yra mūšis. Atrodo, kad negausi daugiau nei 5 pigių taškų per visą mačą. Turi kiekvieną tašką užsidirbti, ypač žaidžiant ant lėtesnių dangų.
Manęs jame jau niekas nestebina, tiesą sakant. Galbūt galėjau ir turėjau tam tikrais momentais sužaisti agresyviau, bet vienas dalykas yra analizuoti mačą prieš arba po ir visai kitas būti korte bei taktiškai galvoti, kaip turėtum žaisti kitą tašką, ypač prieš tokį varžovą kaip Alcarazas, kai žinai, kad tavo varžovas pribėgs prie kiekvieno kamuolio. Tas jo panaikintas „match pointas“ buvo kažkas tokio. Nuvijau jį į tris skirtingus kampus, atlikau, sakyčiau, solidų „patrumpinimą“, bet jis vis tiek atbėgo ir įmušė kamuolį į kampą.
Su juo dalintis tokia patirtimi yra nerealu. Visi mūsų mačai kol kas baigėsi lemiamuose setuose. Fanams turėtų darytis vis įdomiau, mums – nežinau, abejoju, kad mes labai tuo mėgaujamės (juokiasi). Bet tai yra iššūkiai, kuriuos abu turime priimti su palaima. Turime tai padaryti, nes dabar tik taip laimėsime didelius titulus.
– Finale jus stipriai palaikė vietiniai fanai. Kaip įvertintumėte šią patirtį?
– Buvo nuostabu. Kaip jau sakiau korte, fanai mano atžvilgiu visą savaitę elgėsi labai gražiai, buvo malonūs ir palaikantys. Jie čia mane priėmė išskėstomis rankomis. Jau pirmoje treniruotėje užsipildė visos tribūnos. Kadangi kelis metus nebuvau JAV, nežinojau, kaip jie mane pasitiks. Bet tai buvo tobula savaitė visomis prasmėmis ir už tai turiu stipriai padėkoti žiūrovams.
– Alcarazas už jus šiandien atliko daug daugiau padavimų be atsako. Kaip šiandien jautėtės paduodamas?
– Vidutiniškai. Šiandien nepadaviau taip gerai, kaip visą šią savaitę, bet šiandien turėjau žaisti visai kitokiame kontekste. Prieš tai visi keturi mano mačai vyko naktinės sesijos metu, o šiandien turėjau žaisti viduryje dienos, spiginant saulei. Korte buvo labai karšta, kartais net nepakeliama. Tokiomis sąlygomis sunku atlikti smūgius taip gerai, kaip norėtum, nes jautiesi labai lėtas ir sunkus. Padavimo prasme tai nebuvo geriausia mano diena ir tai stipriai viską apsunkino, nes viską turėjau laimėti apsikeitinėdamas smūgiais. Todėl stengiausi įvairinti žaidimą, bėgti prie tinklo po antro padavimo, bet tada jis pradėjo priiminėti iš arčiau ir labiau spausti mane.
Paduodamas mačui sužaidžiau labai prastą geimą. Turėdamas „match pointą“ padaviau lėčiausią antrą padavimą gyvenime. Buvau įsitempęs, nėra ką daugiau kalbėti. Kai žaidi prieš vieną geriausių tenisininkų pasaulyje viename didžiausių turnyrų pasaulyje, visada nesijausi laisvai. Bet turi išgyventi tokius momentus, kai stipriai kris tavo koncentracija ar energijos lygis. Turi kažkaip rasti išeitį iš tokių situacijų.
Kitame geime vėl turėjau du „break pointus“ iš eilės, bet proga nepasinaudojau. Psichologiškai tai tave stipriai paveikia, bet aš didžiuojuosi tuo, kaip iššvaistęs visas šias progas sužaidžiau paskutinį savo geimą paduodamas ir jį sekusį pratęsimą.“