Pirmosios savaitės „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio poste Rolandui Džiaukštui buvo itin sėkmingos rezultatų atžvilgiu – iškovotos visos pergalės, už kurią treneriui įteiktas A lygos mėnesio stratego prizas.
Prie komandos vairo rugsėjo pradžioje stojęs buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas „Žalgirį“ atvedė į keturias pergales išvykose (kartą formaliai) – įveikti „Banga“, „Riteriai“, „Sūduva“ ir „Džiugas“.
Tai leido komandai pagaliau pakilti į trečią vietą turnyro lentelėje ir sustiprinti šansus kovoje dėl kelialapio į Europą. A lygoje tokie kelialapiai liko trys – vieną jau turi taurės laimėtojas „Panevėžys“.
Nepaisant sėkmingo starto, R. Džiaukštas nesureikšmina to, kas nuveikta, pripažįsta, jog komandos žaidime trūksta stabilumo ir sako, jog tikrai anksti užmigti ant laurų. „Atsipalaidavimo tikrai nėra. Žinome, kad tai, ką nuveikėme iki šiol, gali nubraukti vienerios rungtynės“, – kalbėjo strategas.
Savo mintimis prieš artėjantį sezono finišą – likusias 5 rungtynes čempionate – R. Džiaukštas pasidalino interviu „Žalgirio“ oficialioje svetainėje.
– Treneri, kokie buvo didžiausi iššūkiai Jums asmeniškai per pirmąsias savaites?, – fkzalgiris.lt paklausė R. Džiaukšto.
– Prisitaikyti prie naujų pareigų tikrai reikėjo. Nebuvo ir daug laiko susidėlioti pirmus darbus. Atėjus į vadovaujančią poziciją svarbi gera komunikacija su savo trenerių štabu, klubo administracija.
Taip pat staiga atsirado dėmesys – iš žiniasklaidos, aplinkos. Nepavyko galvoti vien tik apie futbolą. Spaudimo nejaučiau, bet buvau atpratęs nuo padidinto dėmesio. Pasikeitė rutina, prieš tai turėjau sąlyginai ramų gyvenimą, o dabar atėjau į aplinką kur didelis intensyvumas. Reikėjo daug kur prisitaikyti, daug ką per trumpą laiką prisiminti. Futbolą šiemet stebėjau kaip žiūrovas, bet būti viduje ir vyriausiuoju treneriu – kas kita.
– Kokie buvo pirmieji Jūsų darbai?
– Pirmiausia norėjau pasikalbėti su visais, suprasti ką jie jaučia, kaip galvoja, kas juos neramina, kur jie save mato, kas negerai, ką galime padaryti geriau tiek asmeniškai, tiek komanda. Kai gauni atvirą atgalinį ryšį – lengviau treniruoti. Ne tik iš žaidėjų, bet ir iš trenerių štabo, administracijos. Pagal tai, ir tai ką pats mačiau žaidime, siekiau įnešti tam tikrų korekcijų.
– Kokias pagrindines korekcijas, pakeitimus atlikote komandoje?
– Siekiau palaikyti sveikesnę, pozityvesnę atmosferą, kad žaidėjai jaustųsi laisviau ir užtikrinčiau jų pasitikėjimą savimi. Kad problemas spręstume kartu. Svarbi užduotis buvo žaidėjams sugrąžinti pasitikėjimą savimi, nes atrodė, kad ne visi aikštėje tikėjo, kad yra stipresni už varžovus, kad gali laimėti. Komandoje kaip kolektyve viskas tikrai atrodė neblogai, tačiau individualiai žaidėjai atrodė įsitempę. Žinoma, kad ta futbole įtampa natūraliai atsiranda tada, kai ilgesnį laiką negali laimėti, kai yra nežinomybė, kas bus toliau su klubu.
Iš taktinės pusės, kaip buvęs gynėjas, įžvelgiau problemų gynybos grandyje, balanso trūkumą, tad pagal savo matymą įdiegiau gynybos modelį.
Yra daug dalykų, kuriuos norėtųsi įdiegti, bet tam reikia nemažai laiko. Kai kuriuos dalykus reikia daryti prieš sezoną – kai gali šį tą išbandyti per kontrolines rungtynes, vėliau keisti. Dabar norėjau keisti tai, kas gali pasikeisti greičiausiai ir kas gali duoti didžiausią naudą. Sezono finišo tiesioji, laiko nebedaug. Atsižvelgiame į žaidėjų požiūrį, išklausome, bet priimame sprendimus mes – trenerių štabas.
– Kalbant apie štabą – kokiais principais vadovaujatės santykyje su asistentais, personalo kolegomis? Esate labiau individualistas, ar jaučiatės tik vienas iš komandos narių?
– Save matau per vidurį. Deleguoju darbus, bet noriu ir perteikti savo požiūrį. Kad visi žiūrėtume viena kryptimi. Mėgstu sakyti, kad kiekvienas turi daryti savo darbą ir daryti gerai. Aišku, užima nemažai laiko, kol atsiranda tarpusavio supratimas, o to laiko buvo mažokai. Net ir po mėnesio dar nėra viskas idealu, bet žingsnis po žingsnio viskas darosi aiškiau.
Su asistentais Haroldu ir Gintaru esame pasiskirstę funkcijomis, jie vedą dalį treniruotės – vienas vieną dalį, kitas kitą. Bendrai vienas atsakingas už standartines situacijas ir varžovo analizę, kitas – už mūsų komandos žaidimo analizę, fizinių rodiklių stebėseną su turimais įrankiais. Turime vartininkų trenerį Vladą, su juo deriname vartininkų veiklą, stengiamės kuo daugiau įtraukti vartininkus į treniruočių procesą.
– Per pirmąjį mėnesį laimėjote visas ketverias rungtynes. Kaip vertinate šį etapą ne tik iš rezultato, bet ir iš žaidimo pusės?
– Gera pradžia – pusė darbo. Rungtynėse būna geresnių, blogesnių momentų. Žaidimas buvo banguotas – gerai, neblogai, vidutiniškai, patenkinamai. Visos rungtynės buvo labai skirtingos. Pavyko laimėti ne be sėkmės pagalbos. Rungtynėse prieš „Riterius“ bent mane asmeniškai gal kiek slėgė visas dėmesys – žiniasklaidos, aistruolių sugrįžimas, visos kameros, žiniasklaida. Atrodė, kad ir komandai tai buvo didelė atsakomybė. Prieš „Sūduvą“ žaidėme neblogai, bet pradžioje buvo momentų, kai gelbėjomės, rungtynės galėjo pakrypti kitaip. Su „Džiugu“ buvo sudėtingos rungtynės visomis prasmėmis, o varžovai žaidė, laisvai be spaudimo.
– Ar po sėkmingo starto jaučiasi didelis palengvėjimas?
– Žinoma, jaučiasi, nes ta įtampa buvo. Kai laimi – pasitikėjimas auga, treniruotėse jaučiasi didesnis pasitikėjimas, mažesnė įtampa, mažiau susikaustymo, daugiau laisvumo. Turime norėti nugalėti, bet mėgautis žaidimu, ir treniruotėse, ir rungtynėse. Buvo smagu išeiti į rinktinių langą pakilus turnyro lentelėje.
Tačiau atsipalaidavimo tikrai nėra. Žinome, kad reikia nudirbti darbą iki pabaigos. Tą, ką nuveikėme iki šiol, gali nubraukti vienerios rungtynės. Todėl į kiekvienas turime eiti maksimaliai nusiteikę. Štai ir paskutinėse kontrolinėse rungtynėse matėme kad po pirmo kėlinio, kai atsilikinėjome, žaidėjai ėjo siekti rezultato, įrodyti kad stipresni. Tai yra nugalėtojo mentalitetas. Smagu, kad tas sportinis pyktis yra.
– Rinktinių pertraukos laukėte, ar norėjosi, kad ta sėkminga serija tęstųsi?
– Poilsio tikrai reikėjo visiems, net ir mums treneriams norėjosi pabūti ramiai. Nors nelabai pavyko (šypsosi). Gal tik vieną dieną pavyko mažiau galvoti apie futbolą. Kai kuriems žaidėjams pavyko nuvykti namo, pabūti su artimaisiais draugais, pravėdinti galvas. Tikiuosi, kad sugrįšime taip pat gerai. Dabar laukia naujas ciklas. Į kiekvienas rungtynes turime eiti kaip į finalą. Šeštadienį laukia kita dvikova Alytuje, ji bus vėl kitokia. Jiems reikia taškų norint išlikti lygoje, mes negalime prarasti. Varžovai kabinsis iš paskutiniųjų.
– 6 įvarčius per 4 rungtynes pelnė naujas puolimo duetas – Liviu Antalis, Motiejus Burba. Kiek džiugina šis duetas?
– Kadangi tai atakuojančio plano žaidėjai, toks jų darbas – kurti progas, mušti įvarčius. Tačiau tai pirmiausia yra sėkmingas komandinis darbas. Tam tikrose vietose atliekame teisingus veiksmus, susikuriame progas. Aikštėje kiekvienas turi turėti savo atsakomybę, vykdyti savo funkcijas kiek įmanoma geriau. Kartais dar trūksta žaidybinės ramybės, disciplinos, bet tobulėjame.
– Su Jūsų atėjimu į tribūnas grįžo aistruoliai. Kokią žinutę iš jų išgirdote?
– Buvome susitikę ir per pirmą treniruotę, buvau susitikti atskirai. Jų atėjimas buvo kaip ženklas, kad jie sugrįžta, kad palaiko komandą. Žaidėjams žinutė buvo tokia, kad futbole visko nutinka, bet jie nori matyti aistrą ir atsidavimą, kovą dėl kiekvieno kamuolio. Pavyzdžiui, rungtynėse Telšiuose daug kas nepavyko, bet žaidėjai pabaigoje kovėsi kaip kumštis, vien ko vertas buvo Ovidijaus gynybinis epizodas.
– Šį sezoną komandą nemažai kamavo traumos. Kokia dabartinė situacija su žaidėjų sveikata?
– Artėja sezono pabaiga, nuovargis jaučiamas, yra mikrotraumų. Yra ne vienas žaidėjas, kuris sukandęs dantis eina į aikštę ir nori duoti kuo geresnį rezultatą. Tikiuosi, kad iki sezono pabaigos sveikų padaugės, o nesumažės.
Ebenezeris Ofori iškrito ilgesniam laikui ir išvyko gydytis namo, dar prieš man ateinant į ekipą. Kalbant apie naujas traumas, pastaruoju metu problemų turėjo Luka Dumančičius, tik nesisekė išsiaiškinti traumos kilmės. U-21 rinktinėje rungtynių metu Turkijoje traumą gavo Patrikas Matyžonokas. Iš pokalbio su juo telefonu supratau pagal pirminę diagnozę, ko gero, jam šis sezonas baigtas, bet tiksliau paaiškės jam sugrįžus namo, atlikus išsamesnius tyrimus. Gaila, bet toks futbolininkų gyvenimas.
Daugelis po truputį grįžta, vieni greičiau, kiti lėčiau. Petaras Bosančičius jau treniravosi 100 procentų, 3 mačus sužaidė po kėlinį. Manau, kad kitose sužais dar ilgiau. Jis atvyko į komandą tarsi naujai, bet nebuvo problemos, greitai adaptavosi. Jorio Aliukonio atsigavimo procesas užtruko, bet jis gavo leidimą pilnai treniruotis. Tikiuosi, jog greitai jį pamatysime ir rungtynėse.
Adama Fofana atrodo vis geriau, jis turi išsikėlęs tikslą šiemet sugrįžti, tikiuosi taip ir įvyks. Nikola Petkovičius taip pat norėtų sužaisti nors sezono pabaigoje, tačiau jam vis atsiranda bėdų. Younnas Zahary vis dar reabilitacijoje, viskas užtruko ilgiau nei planuota, klausimas, ar jį šį sezoną pamatysime. Visi trys pastarieji jau treniravosi nepilna jėga, vis dažniau su ekipa, tik jiems dozuojamas krūvis. Jie rodo didelį norą ir į tai atsižvelgiame. Jie nori padėti, būti su komanda. Tai smagu, tai rodo kad komandoje yra sveika, gera atmosfera.
– Kol kas visas ketverias rungtynes, bent formaliai, žaidėte išvykose. Kiek tai buvo sunku, ir ar laukiate kada būsite rungtynių šeimininkai?
– Kol kas mums sekėsi ir išvykose. Iššūkis buvo tokiu metų laiku žaisti ant natūralios vejos, nes kamuolys kiek kitaip rieda, nei esame įpratę. Visose išvykose buvo daug žiūrovų, net ir Telšiuose, nepaisant to, kad tokia tolima kelionė. Malonu, faina. Kai būna žmonės tribūnoje – kitaip žaidžiasi.
Turėjome vienerias rungtynes Vilniuje (su „Riteriais“) – su savo aistruoliais, savo rūbine, savo aikšte. Tada nesijaučiau kaip svečiuose. Tik buvo neįprasta, kad tai buvo pirmos rungtynės Vilniuje kaip vyr. treneriui. Apmaudu, kad žiūrovai tada negalėjo stadione įsigyti mūsų atributikos, nusipirkti maisto.
Kitose rungtynėse turėsime ir atributiką, ir maistą, ir gėrimų, ir pramogų. Atsirado ir naujas rėmėjas („Savy“) – tai labai gerai. Laukiame, kada vėl žaisime namuose, prie savų žiūrovų, prie savų fanų. Pažįstama aplinka turėtų padėti komandai.
„Žalgiris“ artimiausias namų rungtynes žais spalio 26 d. nuo 18 val. 25 min. prieš „Šiaulių“ komandą.
fkzalgiris.lt informacija