Derbį pasitinkantis Krapikas – apie Trinchieri prašymą, Fosterio įtaką ir Sumnerio perspektyvas

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 10 min skaitymo trukmė
Gintaras Krapikas (zalgiris.lt nuotr.)
Casino Admiral Casino Admiral

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) žiūrovai po netrumpos pertraukos galės išvysti grandų akistatą.

Šį vakarą Kaune susikaus vietos „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“. Pirmojoje akistatoje žalgiriečiai dar lapkričio 5 dieną iškovojo pergalę 81:67.

„Žalgirio“ asistentas Gintaras Krapikas puikiai supranta derbio svarbą ir džiaugiasi, jog Andrea Trinchieri ją panoro perteikti visiems.

„Jis norėjo, kad vienas iš patyrusių derbių žaidėjų pasisakytų tiems, kurie čia pirmąkart – tame tarpe pačiam treneriui. Ką tai reiškia komandai, klubui, sirgaliams, aktyviausioms sirgalių grupėms ir t.t. Nes kartais ne visi tai iki galo supranta – ypač užsieniečiai. Tai nėra eilinės rungtynės“, – sako Krapikas, nepanoręs įvardinti kalbą sakiusiu žaidėjo vardo.

Pasak jo, dideliu faktoriumi rungtynėse gali tapti Marcusas Fosteris, kurio dalyvavimas nėra aiškus iki paskutinės minutės.

„Marcusas tuose derbiuose visada buvo vienas pagrindinių žaidėjų, supratusių ir atlaikiusių įtampą“, – LKL.lt teigė Krapikas.

LKL.lt svetainėje – pokalbis su Krapiku apie būsimą derbį, naujas Lauryno Biručio spalvas, Rolando Šmito (ne)stabilumą ir situacijos Eurolygoje įtaką rūbinei.

– Po truputį grįžtate į ritmą, pasibaigus FIBA „langui“. Kokį jo efektą pajautėte?

– Buvome neblogoje formoje ir ši pertrauka buvo kažkiek ne laiku, norėjosi tos formos eiti toliau. Bet čia ne pasiteisinimas. Viskas šen ten, ir Birutis turėjo praleisti keletą dienų dėl pėdos traumelės – dėl ko ir nežaidė rinktinėje. Nesame tokie talentingi, kad galėtume žaisti be ritmo ir formos. Mums reikia būti kartu, treniruotis – tada mes galime. Tai truputį išblaškė.

– Daug kas pastebi, jog prie „Žalgirio“ vairo stojus Andrea Trinchieri, komandos koncentracija „Betsafe-LKL“ kovoms išaugo. Sutinkate su tuo?

– Treneriui kiekvienos rungtynės yra svarbios. Jis – pirmąsyk Lietuvoje, komandų jis nežino, kad ir nedaug laiko būna pasiruošimui, jis į tai labai kreipia dėmesį. Aišku, tokios koncentracijos kaip Eurolygoje, visiškai pasiekti negali. Visi supranta, jog Lietuvoje žaisti truputį lengviau. Bet pats fonas toks, kad į kiekvienas rungtynes žiūrime atsakingai, yra tiesa.

– Nėra paslapties, kad su kiekviena diena Eurolygos viltys senka. Ar emocinės to pasekmės kažkiek persiduoda į „Žalgirio“ rūbinę?

– Kol bent teorinis lašelis išlieka, norime, jog įtampa būtų. Tai nėra tas pats, kaip paleisti paskutines rungtynes iš rankų ir žiūrėti į jas bet kaip. Būtų juokinga. Per garsus turnyras, kad galėtumei į rungtynes ateiti nepasiruošęs. Turėsime ar neturėsime šanso, tose likusiose rungtynėse reikia atrodyti rimtai. Ir žaidėjams, ir treneriams, ir klubui tai per svarbus turnyras, kad žiūrėtume „neturime ko pasiekti – nieko ir neinvestuosime“.

– Kokių rungtynių laukiate antrajame derbyje su „Rytu“?

– Galiu pradėti nuo to, jog man labai patiko trenerio prašymas. Jis norėjo, kad vienas iš patyrusių derbių žaidėjų pasisakytų tiems, kurie čia pirmąkart – tame tarpe pačiam treneriui. Ką tai reiškia komandai, klubui, sirgaliams, aktyviausioms sirgalių grupėms ir t.t. Nes kartais ne visi tai iki galo supranta – ypač užsieniečiai. Tai nėra eilinės rungtynės. Man tai labai patiko. Tai rodo požiūrį į rytojaus rungtynes.

– Pirmosios rungtynės Vilniuje baigėsi „Žalgirio“ pergale 81:67. Kuo kitoks gali būti šis mačas?

– Laiko praėjo nemažai – žaidėme lapkričio 5 dieną. Galvoju, jog šios rungtynės bus kitokios ta prasme, jog pas mus pasikeitė treneris, pas juos pasikeitė visa situacija – nebėra tarptautinio turnyro, kur jie nepasirodė, kaip planavo. Nebėra ir Citadele KMT turnyro, kur jiems nepasisekė. Liko vienintelis „Betsafe-LKL“. Šiandien yra tos rungtynės, kur jie gali savo vardą reabilituoti. Jokių abejonių nėra, kad jie turėjo laiko tam pasiruošti ir tai vienintelis likęs turnyras, kur „Rytas“ gali pataisyti savo sezoną.

– Kaip šįkart gynyboje stengsitės pažaboti puolančią Vilniaus ekipą?

– Mes žinome, kaip žaidžia priešininkas, kokie yra jų ginklai. Mums dalinai pavyko juos sustabdyti praeitą kartą, kai neleidome pelnyti 70 taškų. Dar žaidžiant išvykoje. Reikia pridėti, jog jie atkovojo 20 kamuolių – reiškia, galėjome dominuoti dar labiau. Tai viena stipriausių „Ryto“ pusių, mums reikės į tai atkreipti dėmesį. Kaip pavyks, pamatysime rungtynėse.

– Marcusas Fosteris ankstesniais metais buvo pagrindinis „Ryto“ ginklas prieš žalgiriečius. Kiek jis pakeitė komandą, kuomet čia grįžo?

– Tai – aukščiausio lygio žaidėjas. Jis ne tas užsienietis, kuris nesupranta, ką reiškia šios rungtynės. Jis buvo labai aktyvus praeito sezono žaidimų dalyvis – tiek reguliariajame sezone, tiek finale. Jis – mėgėjas paprovokuoti su palinkėjimais sirgaliams ir t.t. Tai nėra bet kokio užsieniečio pasijungimas. Grįžo žmogus, kuris žino šių rungtynių svarbą ir jose turėjo didelę įtaką. Tai faktorius, į kurį turime atkreipti didelį dėmesį.

– Jei sakėte, jog būna žaidėjų, kurie nežino derbio svarbos, tai Fosteriui, rodosi, tai gerai įkalta į galvą.

– Puikiai įkalta ir ne tik. Marcusas tuose derbiuose visada buvo vienas pagrindinių žaidėjų, supratusių ir atlaikiusių įtampą. Jis išskirtinis žaidėjas, mums bus ką veikti.

– Niuansas toks, kad nėra aišku, ar jis išvis šiose rungtynėse žais.

– Taip, nežinome to. Bet žinote, kaip būna: kai po ilgos pertraukos turi galimybę sužaisti, žinai, kokio svarbumo tai rungtynės, jas gali sužaisti labai gerai – susikaupi, energijos yra, o į duobę gali kristi vėliau.

– Tai, kad „Rytas“ nelabai skelbia tikslią traumuotų žaidėjų situaciją, apsunkina pasirengimą?

– Aišku, būtų smagiau žinoti, ko nebus (Šypsosi). Tai vis tik nėra dvyliktas žaidėjas. Fosterio ir kitų svarbių žaidėjų buvimas ar nebuvimas, be abejo, mums būtų vertinga informacija. Kadangi jos nėra, ruošiamės, lyg žaistų pilna sudėtis.

– Kokia yra sveikatos situacija su Dovydu Giedraičiu?

– Stengiamės, reabilituojame, pažiūrėsime, kokios sudėties išbėgsime.

– Pastarosiose Eurolygos rungtynės Edmondas Sumneris buvo ryškus. Ar jaučiate, kad jo adaptacijos procesas sparčiau pažengė į priekį?

– Labai norėtųsi to tikėtis, bet čia toks paradoksas – jis ir namų rungtynėse su „Maccabi“ atsidarė trimis tritaškiais. Buvo labai rezultatyvus. Bet vėliau vėl sekė blankios rungtynės. Dabar vėl jis pirmoje pusėje pelnė 14 taškų – toks jausmas, jog ta komanda jam tinka ir patinka.

Jis juda į priekį – be kalbų, gal norėtųsi greičiau, bet suprantame, kad retas, atvykęs iš NBA aplinkos, iškart pasijungia ir duoda didelę naudą Europos krepšinyje. Dažnai adaptacija užtrunka nuo pusės iki viso sezono. Turime tokių pavyzdžių ir „Žalgiryje“, kurie išėjo kaip žvaigždės, nors po poros pirmų mėnesių buvo taikomasi juos atleisti.

– Ar jus patį dar žavi, kaip šį sezoną žiba po traumos grįžęs Keenanas Evansas, ar jau įpratote jį tokį matyti?

– Tikrai nesistebiu, nes matau jį kasdien. Matau po požiūrį, jo asmenybę – ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų, pagarbą klubui, darbuotojams. Tai – super neįtikėtina. Galima tik stebėtis, kad pavyko tokį žaidėją turėti ir norisi jį išnaudoti kuo labiau per tą laiką, kai jis yra su mumis.

– Kokį įspūdį jums palieka Lauryno Biručio atsiskleidimas naujomis spalvomis su naujuoju treneriu?

– Buvo ir sezono pradžioje puikių rungtynių, kur Laurynas žaidė gerai. Gal tik neturėjo tiksliai paskirtos pirmo centro rolės, kuri, atėjus Andrea, buvo jam duota. Jis gavo pasitikėjimo, jaučiasi užtikrinčiau. Visi dabar stebisi jo „floateriu“, kurį jis treniravo ir praeitais metais, tik ne tiek tuo pasitikėjo.

Atėjęs naujas treneris pamatė, kaip Laurynas tai naudoja treniruočių metu ir rekomendavo išnaudoti žaidime. Tai tikrai davė vaisių. Kad Laurynas taip žaidžia, nestebina, nors problemėlės su koja, kurios neleido dirbti pilna jėga, vis tik jaučiasi. Jis nėra toje formoje, kurioje buvo iki „lango“.

– Dar anksčiau problemų turėjo Arnas Butkevičius, kuriam, rodosi, pilnai gerai jaustis sunku ir dabar. Ar tos problemų pasekmės juntamos iki šiol?

– Žinant Arno žaidimo stilių, kur viskas prasideda nuo energijos, fizinio kontakto, bet kokia, net smulki, traumelė jam trukdo. Jo darbas – nežmoniškai atsakingas, dengiant pavojingiausius priešininkus. Jei nesijauti gerai, tau trukdys viskas. Galvoju, kad jis atsikrato bėdų ir jo rungtynės su „Maccabi“ buvo labai aukšto lygio, jis grįžta į formą, kurią įpratome matyti.

– Kaip manote, kas lemia šlubuojantį Rolando Šmito stabilumą?

– Pasikeitus treneriui, atsiranda truputį kitokie reikalavimai. Kol žaidėjas prie to prisitaiko, irgi užtrunka laiko. Net nėra abejonių, kokios svarbos jis yra mums, galintis žaisti per dvi pozicijas, tik laiko klausimas, kada gero žaidimo lygis stabilizuosis.

– Karolis Lukošiūnas po pertraukos grįžo į „Žalgirį“ ir poroje mačų jau sulaukė progų. Kaip į naują sistemą sekasi įsilieti jam?

– Visų pirma, treneris ieškojo žaidėjo, galinčio pataikyti iš toli – ką Karolis gali, bet nenorėjo pakviesti kažko iš šalies, kas truputį sumaišytų rūbinę, sezonui persiritus į antrą dalį. Jis pakvietė žmogų, kuris žinomas rūbinėje, kurio asmeninės savybės – žinomos, žaidimo savybės – taip pat. Jį priėmė tokį, koks yra, nieko nekeičiant, tik gaila, jog kol kas Karolį stabdo traumelė ir jo nėra su mumis.

Casino Admiral Casino Admiral
Pasidalinti