Vilniaus „Žalgiris“ Lietuvos futbolui šiemet sukūrė didžiausią šventę istorijoje. A lygos čempionų titulą užsitikrinusi komanda iki pat Konferencijų lygos grupių etapo pabaigos kovėsi dėl patekimo į atkrintamąsias ir nors to pasiekti nepavyko, klubo treneris Vladimiras Čeburinas tiki, jog nuo šio etapo Lietuvos futbolas pradės judėti į priekį.
„Žalgiriui“ šis sezonas buvo istorinis. Vilniaus ekipa tapo pirma Lietuvos istorijoje, patekusia į Europos lygų atkrintamąsias. Tokiu pačiu pasiekimu asmeniškai pasižymėjo ir pats 75-ą gimtadienį atšventusios komandos treneris Čeburinas.
„Tai pirmas kartas, kai patekau į Europos turnyro grupių etapą, – portalui O, Sportas! teigė Čeburinas. – Su komanda užsitikrinome čempionų titulą likus dar 7 turams iki sezono pabaigos. Tokia dovana jubiliejiniais metais… Manau, kad sezoną galiu vadinti labai pasisekusiu iš visų pusių ir pagal visus parametrus.
Galbūt šiek tiek liūdna dėl Super taurės. Tai trofėjus, kurio nesugebėjome iškovoti. Bet šiaip turiu pasakyti, kad mums tai buvo puikūs metai.“
„Žalgiris“ vienu metu netgi beldėsi į dar didesnio Europos turnyro – Europos lygos – duris. Visgi jas užvėrė Vilniuje 120 min. skirtas vienuolikos metrų baudinys į „Žalgirio“ vartus lemiamose rungtynėse prieš „Ludogorets“.
Visgi Čeburinas dėl to labai nesisieloja. „Žalgirio“ vyriausiasis strategas tik su šypsena prisimena geriausio sezono Lietuvos klubinio futbolo istorijoje momentus.
„Visi mūsų pelnyti įvarčiai Europos turnyruose tarsi vis dar stovi prieš akis. Galbūt jeigu būtumėme geriau išnaudoję progas, jų būtų daugiau, ypač lemiamuose mačuose, – apie įsimintiniausius sezono epizodus kalbėjo treneris. – Bet labiausiai įsiminusi akimirka tikriausiai yra pergalingas įvartis prieš „Malmo“, kai supratome, jog varžovai jau daugiau nieko negalės padaryti. Tai turbūt turėjo didžiausią efektą šiame sezone.“
Nepaisant to, jog po įspūdingos atkarpos Europoje žvaigžde visų akyse tapo Matthias Oyewusi, visuose Europos turnyruose įmušęs keturis įvarčius ir atlikęs tris rezultatyvius perdavimus, pažangą padarė ne tik jis.
„Visi. Absoliučiai visi, – atsakė Čeburinas. – Tai, kad patekome į Konferencijų lygos grupių etapą, yra kiekvieno žaidėjo, administracijos, direktorės, kineziterapeutų, mano asistentų indėlio rezultatas. Tokios pasiekimo vienas nepadarysi. Tai yra visos organizacijos darbas. Treneris ar žaidėjas vienas to nepasieks.“
Ne kartą apkalbų objektu istoriniame „Žalgirio“ sezone tapo teisėjai. Nors ir pats strategas trenerio aikštelėje dažnai ginčijosi su vienu iš arbitrų, pastarųjų nepalankumas, Čeburino nuomone, turi labai paprastą priežastį.
„Niekada tokių dalykų nekomentuoju. Tačiau teisėjų palankumas dažnai slypi geroje infrastruktūroje. Kai atvažiuoji į stadioną su 20 tūkstančių varžovų fanų, jie neabejotinai darys spaudimą teisėjų darbui. Ir patiems teisėjams yra maloniau dirbti tokioje atmosferoje. O kai varžovai atvažiuoja pas mus, efektas jau visai kitoks, jeigu ne priešingas.
Reikia taisyti infrastruktūrą, – tai, ką nuolat kalbėjo ir klubo direktorė Vilma Venslovaitienė, – kartojo Čeburinas. – Tada gal ir teisėjai čia atvažiuos šiek tiek linksmesni. Nekomentuoju teisėjų darbo. Tiesiog sakau, jog daug fanų talpinantis, gražus, naujas stadionas visada duos palankų efektą.“
Griežtumu garsėjantis treneris teigė, jog ir šiame sezone buvo akimirkų, kuomet prireikdavo jo griežtos rankos rūbinėje. Po paskutinėmis tapusių rungtynių su „Slovan“ pasigirdo kalbų, kad jos neišvengė ir rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas Renanas Oliveira, tą mačą pradėjęs ant atsarginių suolo.
Visgi tokios teorijos Čeburinas kratėsi pakartojęs tą patį, ką po rungtynių sakė spaudos konferencijoje.
„Jų visada yra ir visada bus, – apie akimirkas, kai reikėjo pademonstruoti griežtumą, kalbėjo treneris. – Bet svarbiausia, kad visi judėjome viena kryptimi. Buvo sunkių momentų, tačiau jie visada išsispręsdavo gana greitai, todėl komanda ėjo vis toliau ir toliau.“
Niekas nepasikeitė. Tiesiog rungtynių planas pradžioje buvo kitoks. Aš esu dėkingas Renanui už viską, ką jis padarė šiemet, bet mes turime labai daug žaidėjų ir juos keičiame pagal rungtynių planą.“
Vos pasirodęs antrajame kėlinyje Oliveira jau po dviejų minučių atliko rezultatyvų perdavimą. Pats treneris brazilo neišleidimo nuo pirmų minučių klaida nevadino, tačiau teigė, jog klaidų sezono metu padarė ir jis.
„Varžovai visada pasinaudos tavo klaida, jeigu ją padarei, – įžvalgomis dalijosi Čeburinas. – Todėl galiu drąsiai pasakyti, kad klaidų tikrai padariau. Bet jeigu jų nedarytume – neaugtume. Jeigu aš jų nedaryčiau, tikriausiai jau būčiau labai dideliame klube.
Visi darome klaidas. Svarbiausia iš jų pasimokyti, jas ištaisyti ir nekartoti. Geriausia, jeigu dar mokaisi iš kitų klaidų.“
Paklaustas ar „Žalgirio“ sezonas taps žingsniu į priekį Lietuvos futbolui ir aukščiausiai lygai, treneris iš Kazachstano davė teigiamą atsakymą.
„Manau, kad mūsų sezonas tokiu tikrai taps. Tikiu, kad kiekviena komanda iš mūsų čempionato nori ir sieks žaisti grupių etape. Esu tuo 100 proc. tikras, – galva linksėjo Čeburinas. – Todėl kiekviena ekipa dabar turėtų būti orientuota į infrastruktūros gerinimą, pagal visas galimybes stiprinti sudėtis, kad jos būtų konkurencingos ir galėtų to siekti.“
Šiame „Žalgirio“ sezone daugiausiai akių ir liaupsių sutraukė jau minėtasis puolėjas Oyewusi ir Edvinas Gertmonas, kurio pasiaukojimas ne kartą gelbėjo komandą iš sudėtingų situacijų.
„Man labai nepatinka kalbėti apie pavienius žaidėjus, tačiau Gertmano sezonas leidžia padaryti išimtį šiuo klausimu, – nusijuokė su „Sūduva“ triskart Lietuvos čempionu tapęs Čeburinas. – Jis šiai komandai davė labai daug, labai daug kartų parodė savo klasę, parodė, kokiame lygyje yra ir kam yra pasiruošęs. Tai mum labai padėjo.
Apie Oyewusi galiu pasakyti, kad jis tikrai padarė žingsnį į priekį, ypač požiūrio į darbą klausimu, visa darbo specifika. Tačiau ir jam, ir Gertmanui reikia labai daug dirbti, kad judėtų į priekį ir įrodytų savo vertę. Ta jų vertė yra labai didelė. Tai galiu paliudyti pats.“
Jubiliejinį dešimtąjį A lygos titulą „Žalgiriui“ atnešęs treneris neneigė, jog išsaugoti tokį žaidėją kaip Gertmonas bus labai sunku, tačiau visa situacija dėl žaidėjų kontraktų paaiškės pasibaigus sezonui.
„Apie tai su kiekvienu žaidėju atskirai kalbėsime po sezono pabaigos. Šiuo metu jie visi turi galiojančias sutartis, todėl turi tęsti darbus. Jeigu žaidėjas gaus pasiūlymą, kurio sąlygom mes negalėsime prilygti, tuomet teks su juo atsisveikinti, pasidžiaugti, kad žaidžia aukštesniame lygyje, ir pasididžiuoti, jog mes tapome atspirties tašku. Tokia yra futbolo kasdienybė.“
Iš viso kelionė Europoje „Žalgiriui“ padėjo susikrauti 4 mln. 660 tūkst. eurų. Tai yra beveik du kartus didesnė suma nei komandos metinis biudžetas. Paklaustas, ar galima tikėtis kitąmet su ekipos marškinėliais žaidžiančius garsesnius žaidėjus, Čeburinas pirštu bedė ne į pirmą kartą pasiektą Konferencijų lygos grupių etapą, o pagrindinį lietuvių turnyrą.
„Apie sumas kalbėti nenoriu, nes pirmiausia reikia įvertinti ir tai, kokiame čempionate žaidžiame. Nėra taip, jog turime kažkokias atlyginimų lubas, tačiau situaciją reikia vertinti adekvačiai. Visgi manau, jog po tokio sezono prisikviesti naujus žaidėjus bus lengviau, nes šis sezonas parodė, jog per metus čia žaidėjai gali labai paaugti.“
Pajėgumą stiprinti mums reikia. Reikia suprasti, kad kažkas komandą paliks. Kažkam baigsis kontraktas ir jis kelsis į kitą klubą. Futbolas nėra stabilus procesas. Keičiasi kartos, keičiasi lygis, keičiasi pajėgumas ar tikslai. Ir viskas priklauso nuo to, kad kažkas ateis, kažkas – išeis.“