Prieš šį savaitgalį Vilniuje įvyksiančias Billie Jean taurės atkrintamųjų varžybas tarp Ukrainos ir Nyderlandų tenisininkių surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos teniso sąjungos prezidentas ir „SEB arenos“ direktorius Ramūnas Grušas aptarė teniso turnyrų Lietuvoje situaciją.
Lapkričio 11-12 dienomis „SEB arenoje“ įvyks Ukrainos ir Nyderlandų moterų rinktinių akistata. Namuose žaisti turėjusios ukrainietės to daryti negalės dėl jau pusantrų metų trunkančios Rusijos agresijos prieš kaimyninę šalį.
Pergalę iškovosianti rinktinė atsidurs per žingsnį nuo rungtyniavimo stipriausioje Billie Jean king taurės grupėje.
Paskutinį kartą panašaus masto teniso varžybos Lietuvoje įvyko vasario mėnesį, kuomet „Challenger“ serijos turnyrą „Vitas Gerulaitis Cup“ laimėjo Liamas Broady.
Nuo to laiko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje profesionalūs teniso turnyrai vykti negali dėl karą Ukrainoje pradėjusių Rusijos ir Baltarusijos sportininkų neįsileidimo.
Pasak Grušo, turnyrų situaciją vis dar gaubia tiršta migla.
„Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad priimame ir padedame Ukrainos rinktinei, prieš metus padėjome ir vyrų rinktinei, – teigė Grušas. – Džiugu, kad galime suteikti tokias sąlygas, bet iš kitos pusės yra liūdna dėl jų, kad negali žaisti namuose.
Liūdna ir dėl mūsų. Jei jau pastebėjote, tuoj bus metai, kai visiškai neorganizuojame jokių profesionalių turnyrų – nei vyrų, nei moterų. Priežastis – ta pati: karas. Gal yra smagu tai, kad pradeda vykti tam tikra diskusija su ministerija bei agentūra. Rugsėjį turėjome susitikimą su Seimo sporto reikalų komisija, kur pasakėme, kad mums reikia pagalbos, nes tenisas bus nustumtas į šalį. Mūsų jaunieji sportininkai žaidžia jaunimo turnyruose, tačiau neturėdami profesionalių turnytų esame paraštėse.“
Lietuvos teniso sąjungos prezidentas atskleidė, jog neseniai turėjo pokalbį su Lietuvos valdžios atstovais, kuriems pateikė, jo teigimu, vienintelę įmanomą išeitį.
„Vienintelė išeitis – įtraukti visus reitinguotus Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir jiems tiesiog neleistų įvažiuoti į Lietuvą. ATP ir WTA lyg ir sutiktų leisti organizuoti turnyrus, jeigu turėtume tokį oficialų valstybės institucijų apribojimą, bet ne rekomendaciją.
Kitą savaitę apie tai bus diskutuojama Seime, – atskleidė LTS prezidentas. – Reikėtų klausti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kokiu pavidalu vyks ta diskusija. Iš kitos pusės, dirbame ir su ITF, WTA ir ATP. Esame paruošę kreipimąsi ne tik nuo Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos, nes visose trijose Baltijos šalyse yra apriboti turnyrai. Prašome ITF prezidento derėtis dėl išimčių su ATP ir WTA, kad galėtume organizuoti kad ir žemiausio rango turnyrus. Jeigu tiesiog stoviniuosime, gali praeiti ir 5 ar 10 metų.
Padėtis tokia, kad esame sustabdę bet kokį turnyro organizavimą. Labai tikimės, kad kitais metais jau galėsime kažką organizuoti, bet dabar ne viskas priklauso nuo mūsų. Ką galėjome padaryti – padarėme, bet dabar reikia ir kitų pagalbos.“
Paklaustas apie tai, ar Lietuvos teniso sąjungos dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų neįsileidimo lauktų sankcijos, Grušas atsakė, kad ATP ir WTA planų nežino.
„Nežinome, kaip jos gali reaguoti. Todėl ir telkiamės su Latvija ir Estija. Visgi tai yra regionas, turintis pakankamai garsių žaidėjų, todėl galime rasti jėgų atstovėti savo pozicijoje, Kaip viskas bus – matysime. Bet faktas, kad kažkokie sprendimai turės būti padaryti, nes kitu atveju situacija bus bloga.“
Dar visai neseniai, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, jau buvo precedentų, kuomet šalių-agresorių tenisininkės buvo neįleistos į Lenkijoje ir Čekijoje vykusius turnyrus. Vieną iš jų, 38-erių Vera Zvanarevą, Lenkijos tarnybos netgi apgręžė oro uoste. Rusė buvo įsodinta į Lėktuvą, skridusį į Juodkalniją.
„Nematėme tokių įleidimą į šalį draudžiančių dokumentų. Čekijos vyriausybė lyg ir yra priėmusi kažkokį sprendimą. Bandėme inicijuoti, kad mūsų ministerijos atstovai galėtų tuo pasidomėti, nes tikriausiai nėra sudėtinga pasiklausti kolegų. Tikimės, kad dar turėsime tą diskusiją su politikais.“
Paklaustas apie tai, kiek ir kam kainuos Billie Jean King atkrintamųjų mačai, Grušas teigė, jog jį dengia ir Lietuva, ir Ukrainos teniso federacija. Bendra tokių varžybų organizavimo kaina – mažiausiai 60 tūkst. eurų.
„Mes iš to tikrai neuždirbsime. Džiugu, kad mūsų politikai yra suformavę tam tikrą fondą Ukrainos sportininkams, kuris padeda organizuoti tokius renginius. Yra gautas 23 tūkst. eurų finansavimas iš Nacionalinės sporto agentūros, likusią dalį dengia rėmėjai. Kažkiek prisideda ir Ukrainos teniso federacija.
Bendras renginio biudžetas su visais apgyvendinimo ir pravedimo kaštais – virš 60 tūkst. eurų. Čia toks biudžetinis variantas. Didelė pagalba Ukrainos rinktinei būtų žiūrovų atėjimas ir bilietų pardavimas, nes Ukrainos teniso federacija šiai dienai gyvena tik iš tarptautinių pinigų ar panašių renginių. Norisi jiems kiek labiau padėti.“