LKL finalo seriją galingai pradėjęs Kauno „Žalgiris“ iš Vilniaus išvyko nukabintomis nosimis ir nuleistomis rankomis.
Pirmosiose finalo rungtynėse Kazio Maksvyčio auklėtiniai į „Ryto“ krepšį suvertė 108 taškus ir išvyką į Vilnių pasitiko labai pakiliomis nuotaikomis.
Visgi sostinėje kauniečiai buvo pavaišinti šaltu dušu: 94:71 juos sutriuškinęs „Rytas“ išlygino serijos rezultatą – 1-1.
„Sveikinimai „Rytui“ su pergale, jie šiandien buvo daug geresni, rodė didesnį kontaktą, gerai sureagavo į pirmose rungtynėse patirtą pralaimėjimą – teigė Maksvytis. – Mes gal kažkiek atsipalaidavome po keletos gerų rungtynių, galvojome, kad viskas bus kaip buvę, o dabar viską teks pradėti iš naujo. Serija keliasi į Kauną, kitose rungtynėse būsime geresni ir stengsimės laimėti.“
– Po pirmų rungtynių kalbėjote, kad pergalę lėmė geras puolimas. Kas dabar lėmė pralaimėjimą?
– Gynyba. Labai daug nesusikalbėjimų, labai daug pigių situacijų, kurių net negali pavadinti gynybine taktika. Ir koncentracija. Vietoje to, kad nepanikuotumėme ir išliktume komanda, žiūrėtume vienas į kitą, o ne į žiūrovus. Šito šiandien nebuvo.
– Pirmosiose rungtynėse taškų lyderio vaidmenį perėmė Arnas Butkevičius. Kodėl šiandien neradote tokių žmonių puolime?
– Reikia paminėti, kad šiandien blogiau puolėme, kamuolys judėjo prasčiau, susikūrėme prastas situacijas. Atrodo, kad Kaune galėjome įmesti dar daugiau taškų, nes buvo labai daug situacijų. Šiandien jų buvo mažiau. Kažkiek tai yra „Ryto“ gynybos nuopelnas, kažkiek – mūsų prastas išpildymas.
– Tikriausiai nenorėsite kalbėti apie individualius žaidėjų pasirodymus, bet kodėl serijoje Ignas Brazdeikis kol kas yra tuščias?
– Nesinori kalbėti apie žaidėjus, bet lyderiai, be abejo, turi pasitempti.
– Pirmosiose rungtynėse jūs pabėgote į priekį trečiajame kėlinyje, šįkart tą padarė „Rytas“. Kodėl nepavyko laiku susiimti?
– Rezultatas mažėjo, vienu metu buvome jį sumažinę iki 4. Su trenerių štabu diskutavome, ar palikti tą patį penketą, ar pradėti keitimus. Pradėjome keitimus. Galbūt kažkiek per anksti. „Rytas“ pagavo bangą ir nuo to prasidėjo persilaužimas.
– Ar pačiam nebuvo keista, kad komanda taip anksti nuleido rankas?
– Buvo labai keista. Mes šiandien buvome bloga komanda.
– Pralaimėta gana dideliu skirtumu. Ar tai verčia sunerimti?
– Koks skirtumas, ar pralaimėsi 30 taškų, ar 40, ar 2? Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Jau ketvirto kėlinio viduryje buvo aišku, kad pralaimėsime. Atkrintamosiose laimėk ar pralaimėk vienu tašku, tai yra tas pats. Pažiūrėkite, kaip buvo Jonavos „CBet“. Pažiūrėsime, gal dabar dar daugiau užgaus ambicijos.