Eurolyga – pagaliau Šarūno Jasikevičiaus. 49-erių lietuvis Abu Dabyje vykusiame finalo ketverte Stambulo „Fenerbahče“ atvedė į antrą titulą istorijoje, o pats trenerio pareigose šį trofėjų pasiekė pirmą kartą savo karjeroje.
Jasikevičiui titulą atnešė tik šeštas Eurolygos finalo ketvertas trenerio karjeroje. Lietuvis pripažino, jog prieš tai buvę penki jam buvo itin skaudūs.
„Jausmas nuostabus, – apie pagaliau pasiektą šlovę kalbėjo Šaras. – Šį trofėjų medžiojau labai ilgai, širdis buvo dužusi daug kartų. Svajojau apie tai ir toliau, o šiandien šie vyrukai padėjo šią svajonę realizuoti.“
Klampiame finale „Fenerbahče“ startavo sunkiai, tačiau sulig Devono Hallo dvitaškiu su pražanga antro kėlinio pabaigoje išsiveržė į priekį ir visą laiką buvo viena ar dviem kojomis priekyje.
„Ne, į aikštelę žengiau daug kartų ir už tai gavau daug įspėjimų, – apie tai, ar pats kartais nenorėjo išbėgti į aikštelę, kalbėjo Šaras. – Labai norėjau žaisti. Žinau, kad norėjo ir Spanoulis. Sveikinimai ir jam, ir „Monaco“. Kaip sakiau prieš finalo ketvertą, visos čia atvykusios komandos galėjo laimėti. „Monaco“ šiandien irgi galėjo laimėti, tai yra puiki komanda. Šiandien jie aukojosi aikštėje ir joje paliko savo širdį. Keliu prieš juos kepurę.“
Šis sezonas „Fenerbahče“ komandai dėl traumų, žaidėjų atvykimų ir išvykimų nebuvo lengvas, tačiau Jasikevičius 2025 m. vis tiek sugebėjo paversti stebuklingais. Eurolygos titulas jam vainikavo sezoną, kuriame jis pateko į Eurolygos 25-mečio komandą ir tapo pirmu lietuviu, laimėjusiu geriausio Eurolygos trenerio apdovanojimą.
„Kartais buvo sunku ir dėl to nėra jokių abejonių. Bet radome būdų išlikti kartu, kai kurias sezono dalis tiesiog turėjome išgyventi. Bet nuo sausio pradėjome žaisti labai gerai“, – sezoną apibendrino lietuvis.
– Kas yra saldžiau: laimėti titulą būnant žaidėju ar treneriu?
– Kaip žaidėjas titulų laimėti jau nebegaliu. Kaip sakė Spanoulis, būčiau norėjęs šį savaitgalį turėti kamuolį savo rankose, bet dabar tegalime būti šalia aikštės. Bet jausmas yra toks pats. Būti čempionu yra nuostabu.
– Kaip ketinate švęsti?
– „Fenerbahče“ gal bus ką paruošusi. Rasti vietą pašvęsti – ne problema.
– Savo kelionę pradėjote prieš 9 metus asistento pareigose. Kokia buvo pirma mintis apie trenerio karjerą laimėjus titulą?
– Negaliu dabar kažko išskirti, bet manau, kad kartais su manimi buvo elgiamasi šiek tiek nesąžiningai, nes, kaip sakėte, žmonės kalbėjo ne ar Šaras laimės titulą, o kada laimės. Žmonės kartais nesupranta, kaip sunku yra iškovoti šį titulą. Mano situacija visada buvo kitokia ir, sakyčiau, nelabai sąžininga. Žmonės pastoviai klausinėjo, kada jis laimės tą titulą. Iš vienos pusės tai yra nesąžininga, nes yra pilna kitų trenerių, kurie puikiai dirba savo darbą. Buvo nelengva.
– Nigelas Hayesas-Davisas jūsų treniruotoje „Barcelona“ komandoje buvo rotacijos žaidėjas, ar atvykus į „Fenerbahče“, kurioje jis yra pagrindinis žmogus, nebuvo keblumų jį palenkti į savo pusę?
– Nemanau, kad man pakeitus Dimitrį Itoudį jo rolė pasikeitė. Etapą „Barcoje“ užbaigėme nelabai gražiai, jis nebuvo laimingas. Mums reikėjo pasikalbėti ir tą padarėme jau pirmą vakarą. Jis man paaiškino, kodėl buvo nepatenkintas manimi, o jo paaiškinimai man pasirodė teisingi. Kad ir kaip viskas atrodo aikštelėje, labai stengiuosi turėti gerus santykius su žaidėjais. Bet nemanau, kad jo vaidmuo kažkaip pasikeitė. Žmonės dar nežino, kad į finalo ketvertą jis atvyko pasirengęs ne 100 procentų. Labai vertinu tai, kaip jis žaidė pusfinalyje, kad buvo kantrus ir neforsavo veiksmų. Tai parodo jo brandą. Su savo darbo etika jis tapo vienu svarbiausių žaidėjų Europos krepšinyje, o dabar ir čempionu.
– Kaip įvertintumėte Marko Guduričiaus pasirodymą finale?
– Jis buvo labai solidus, suprato, ko šį sezoną iš jo norėjome. Šiandien jo svarba buvo milžiniška. Pusfinalis jam galbūt nesusiklostė taip, kaip jis norėjo, tačiau šiandien buvo labai agresyvus. Jo prasiveržimai ir metimai svarbiais momentais mums ir užtikrino titulą.
– Dauguma „Fenerbahče“ žaidėjų prieš tai nebuvo iškovoję Eurolygos titulo. Ar turėjote jiems kokių nors ypatingų patarimų prieš finalą?
– Ne. Kalbėjausi su jais prieš finalo ketvertą, sakiau, kad jaudintis yra normalu ir reikia tai priimti. Tarikas vakar jums pasakojo, kaip prieš praėjusių metų finalo ketvertą nesijaudino, bet aš žinojau, kad taip nėra. Žaidžiau 12-oje finalo ketvertų kaip treneris bei žaidėjas ir vis tiek beprotiškai jaudinuosi. Visi jaudinasi, visi velniškai nori laimėti. Su laiku sukaupi vis daugiau patirties ir pradedi išmokti valdyti situaciją. Tą jiems sakiau ir prieš šį finalo ketvertą. Visi gali jaudintis, bet visi gali ir tinkamu metu prasižengti, šokti ir kovoti dėl kamuolių. Tai situacijos, kurios nepriklauso nuo talento ar patirties.
– Dar nesibaigus rungtynėms televizija rodė jus ir Nicolo Melli kartu verkiančius. Koks svarbus jis yra šiai „Fenerbahče“ komandai?
– Pernai mus pasiekė informacija, koks jis svarbus buvo Milano „Emporio Armani“ rūbinei. Jis yra vienas iš tų vyrukų, kurių vertės statistikos protokole nepamatysi. Prieš jam prisijungiant turėjome puikų pokalbį. Jis man pasakė, kad jam nesvarbu sistema bei rolė ir vienintelis jam svarbus dalykas yra triumfas. Jis pasakė, kad į „Fenerbahče“ atvyksta norėdamas laimėti titulą. Tą jam prieš rungtynių pabaigą ir pasakiau. Kad jis čia atvyko būtent su šiuo tikslu.
– Kaip įvertintumėte Eurolygos finalo ketvertą Abu Dabyje ir ar mieliau būtumėte triumfavęs Europoje?
– Kad ir mėnulyje… Mes visą laiką būname tik viešbutyje. Pavyko su draugais išeiti į restoraną prie uosto, bet šiaip viskas buvo kaip įprastai. Kaip sakiau prieš tai, su „Fenerbahče“, „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ fanais viskas atrodo taip pat. Galbūt skiriasi tik tai, kad lauke yra daug karščiau.