Su Lietuvos rinktine UEFA Tautų lygoje be taškų liekantis Edgaras Jankauskas po nesėkmės prieš Kosovą kalbėjo apie prastą Dariaus ir Girėno stadiono aikštės būklę bei gyrė auklėtinius už dar vieną įsimintiną kovą.
Šeštadienio vakarą trečiosiose Tautų lygos rungtynėse Lietuvos rinktinė 1:2 nusileido Kosovui ir išlieka paskutinėje savo grupės vietoje.
Individualų meistriškumą demonstravę Kosovo futbolininkai po kiek daugiau nei valandos pirmavo 2:0 ir žygiavo link lengvos pergalės, tačiau Jankausko komanda nepasidavė, 84-ą minutę švelnino atsilikimą ir rungtynių pabaigoje varžovams užkūrė nemenką pirtį.
Deja, dar vienas neblogas pasirodymas taškais nevirto ir šįkart.
„Pradžia buvo slogi, galbūt prie to prisidėjo aikštės kokybė. Žaidėjai sakė, kad iš karto kojos prisipylė švino. Kol bandėme prisitaikyti, išgyvenome sunkesnį periodą. Tada praleidome įvartį, kurį lėmė individualus meistriškumas. Tokius Edono Žegrovos veiksmus matėme daug kartų žiūrėdami vaizdo įrašus.
Bet sugrįžome, atradome savyje jėgų atsitiesti ir paimti žaidimą į savo rankas. Manau, kad pirmą kėlinį užbaigėme jau gerokai ryškesnėmis spalvomis. Susikūrėme progų, įmušėme įvartį, bet buvo užfiksuota nuošalė.
Antrajame kėlinyje turėjome konkrečią užduotį lyginti rezultatą. Manau, kad pagal žaidimo temperatūrą buvome arti lygiųjų. Prasileidome per pigų įvartį, jų puolėjas pakarpė, paplovė mūsų gynybą. Tuo metu vėl buvo pasiektas toks kritinis taškas, kai nežinojome, kaip viskas gali pakrypti toliau. Bet vyrams reikia padėkoti už atsidavimą, nes pagal fizines statistikas ir pribėgiotus atstumus beveik visi jie pasigerino asmeninius rekordus.
Pelnius įvartį metėme visas pajėgas, kad lygintume rezultatą. Didelis ačiū žiūrovams, jautėsi jų palaikymas ir energija. Deja, bet istorija pasikartojo. Atrodė, kad iš čia galėjome išsinešti kažką daugiau. Žaidimas buvo geras. Žinau, kad pralaiminėjant 0:2 mintys labiau sukasi aplink tai, kad negalima padaryti, jog būtų 0:3 arba 0:4.
Šiandien taip nebuvo. Kamuolį kontroliavome ilgiau, atlikome beveik tiek pat smūgių. Rungtynes išsprendė tie vadinamieji „žaidimo keitėjai“, kurie individualiu meistriškumu sudėtingose situacijose pelnė įvarčius“, – kalbėjo Jankauskas.
– Kiek jautėsi Gvido Gineičio įtaka žaidimui?
– Jis tikriausiai ir yra kokybės garantas. Kai jis yra aikštėje, jaučiasi solidumas, jo įtaka aikštės vidurio kontrolei. Pradžia jam nebuvo labai lengva. Jis ir pats sakė, kad buvo sunku priprasti prie šios aikštės, nes ji buvo klampoka. Bet jis vis tiek sužaidė geras rungtynes.
– Ar prieš mačą su Rumunija bus sunkiau atsistatyti fiziškai, ar psichologiškai, juolab kad nėra atidaryta taškų sąskaita.
– Žinoma, kad fiziškai atsistatyti svarbiausia. Emociškai… Vyrams sakiau, kad galime liūdėti ir graužtis, bet tai nieko nepakeis. Pats žaidimas nėra nuviliantis, o tų 20 minučių, kai varžovas už tave būna geresnis, pasitaiko kiekvienose apylygių komandų rungtynėse. Praleidome įvartį, galėjome praleisti ir daugiau, bet nepraleidome, nes vyrai nenuleido rankų, surėmė pečius ir kentėjo. Kiek mačiau, nesimatė, kad kažkas būtų palikęs stadioną anksčiau. Žinoma, 0 taškų yra apmaudu, nes gero žaidimo nepavyksta monetizuoti.
– Kaip įmanoma įgyvendinti tą lūžį, kad geras žaidimas pradėtų nešti ir taškus?
– Logiškai mąstant, reikia realizuoti savo progas. Šiandien jų turėjome. Pirmajame kėlinyje Artūras Dolžnikovas išdraskė jų kairįjį kraštą, tik perdavimai nerasdavo adresato. Neteisingai išsidėstydavome ar neuždengdavome tų zonų, kur buvo pristatomi kamuoliai. Dėl žaidimo ir atsidavimo žaidėjams neturiu jokių priekaištų.
– Minėjote žaidėjų pasiektus fizinius rekordus. Galbūt galėtumėte įgarsinti, kokie jie buvo?
– Šiandien šeši žaidėjai nubėgo daugiau nei 10 kilometrų. Sprintų virš 25 km per valandą irgi buvo daug. Tai yra europinio lygio standartai.
– Kosovo treneris prieš mačą akcentavo didelius lietuvių tarpus tarp linijų. Ar šiandien jiems pavyko tai išnaudoti?
– Linijos tam ir yra, kad būtų tarpai tarp jų (juokiasi). Ar šiandien jie tai išnaudojo? Pirmą įvartį jie įmušė po to, kai Žegrova gavo kamuolį prie šoninės linijos. Jis yra elitinis žaidėjas. Mes žinojome, ką jis darys, darėme viską, kad sustabdytume jį, bet jis vis tiek padarė savo. Tokiems žaidėjams po rungtynių belieka duoti „žaibą“ ir pasakyti: „Seni, tu esi tikrai geras.“ Nesakau, kad Žegrova jau priklauso šiai kategorijai, bet tikrai yra netoli jos.
– 77-ą minutę pakeitėte prieš tai aktyviai žaidusius Armandą Kučį ir Dolžnikovą. Ar tie keitimai davė planuotų rezultatų?
– Norisi pasidžiaugti, kad po keitimų neprarandame kokybės ir intensyvumo. Keitimus atliekame todėl, kad žaidėjai būna išsekę, taip pat galvojame apie kitas rungtynes po trijų dienų. Jeigu būtume laikę Dolžnikovą toliau ir jį visiškai išgręžę, jo po trijų dienų greičiausiai neturėtume.