Jau penktadienį Lietuvos rinktinė pradės pasirodymą 2026 m. pasaulio čempionato atrankoje. Edgaro Jankausko kariauna į mūšį su Lenkija ir Suomija stos su žmogumi, pastarąjį dešimtmetį tapusiu Lietuvos rinktinės veidu – Fiodoru Černychu.
Pirmoji dvikova penktadienį su lenkais kapitonui bus ypatinga – kaimyninėje ir broliškoje šalyje jis per du etapus praleido šešerius metus. 2014-2015 m. sezoną Černychas praleido Lenčnos „Gornik“ ekipoje, o vėliau atstovavo garsiajam Balstogės „Jagiellonia“ klubui.
„Žinoma, kad tai bus ypatingos rungtynės. Smagu grįžti į Lenkiją. Balstogė yra mano antri namai, čia turiu daug draugų. Kažkada galvojau, kiek Lenkijos rinktinės narių esu sutikęs aikštėje, ir suskaičiavau septynis: Dragowskį, Bendnareką, Swiderskį, Frankowskį, Szymanskį ir dar kelis. Esu Taraso Romanczuko sūnaus krikštatėvis“, – teigė Černychas.
Kelis sezonus 33-ejų „Kauno Žalgirio“ puolėjas Balstogės ekipoje praleido ir su dabartiniu Lenkijos rinktinės treneriu Michalu Probierzu, kurį lietuvis iki šiol vadina geriausiu savo karjeroje.
„Esu jam dėkingas už viską. Tuo metu atrodė, kad esu geriausioje savo karjeros formoje. Jis žinojo, kaip prie manęs prieiti. Jis buvo tarsi geras psichologas, nors dažnai gaudavau barti už blogus sprendimus aikštėje. Labai jį gerbiau, todėl niekada neleisdavau sau netinkamai elgtis“, – prisiminė kapitonas.
2016-2017 m. sezone Černychas „Ekstraklassa“ lygoje mušė 12 įvarčių, atliko 9 rezultatyvius perdavimus ir buvo labai arti, jog su Probierzu taptų Lenkijos čempionu.
„Buvome sezono sensacija, juolab kad dar praėjusiais metais kovojome dėl išlikimo. To sezono uždaryme treneris mums garsiai pasakė, kad tiki mumis ir tuo, kad galime kovoti dėl titulo. Tuo metu buvo sunku tuo patikėti, tačiau vos neiškovojome titulo, nors sudėtis buvo beveik tokia pati. Dirbome beveik taip pat, tačiau kažkas atsirišo ir pradėjo kristi įvarčiai“, – prisiminė puolėjas.
Pats Černychas į Lietuvos rinktinę atvyko ne pačios geriausios formos. Po sugrįžimo į Lietuvą „Kauno Žalgiryje“ puolėjas pelnė tik du įvarčius.
„Pastarasis pusmetis man buvo sunkus, į Lietuvą atvykau nepasiruošęs ir jau po trijų mačų patyriau traumą. Nors nebuvau 100 procentų pasiruošęs, atvykdavau į Lietuvos rinktinės stovyklas. Lietuvos rinktinė labai padėjo mano karjerai, tad kai esu kviečiamas, negaliu pasakyti „ne“.
Bet šiuo metu jaučiuosi puikiai. Kas liečia fizinį pasiruošimą, maniškis turbūt yra geriausias rinktinėje (šypsosi). Pažiūrėsime, kaip viskas bus aikštelėje. Tikiu savimi ir komanda, tikiu, kad šįkart viskas susiklostys geriau. Pagaliau esu visiškai pasiruošęs.“
Prieš pirmą savo kartą „TOPsport A lygoje“ Černychas naują patirtį išgyveno Indijoje, kur pusmetį atstovavo Keralos „Blasters“ komandai, kurios sporto direktoriaus pareigas ėjo kitas lietuvis Karolis Skinkys.
Černychas buvo tikras, jog jo etapas Indijoje po pusmečio nesibaigs, tačiau pasikeitus aplinkybėms, kapitonas buvo priverstas ieškoti naujos stotelės.
„Man ten patiko, kartu su kitais užsieniečiais gyvenome penkių žvaigždučių viešbutyje, valgiau tada, kad norėjau (šypsosi). Buvau 90 proc. tikras, kad grįšiu ten, juolab kad sporto direktorius taip pat buvo lietuvis. Naujo pasiūlymo laukiau du mėnesius, bet man vis būdavo liepiama palaukti. Galiausiai į klubą atvyko naujas treneris Mikaelis Stahre, kuris pasakė, jog ketina remtis kitais žaidėjais.
Turėjau pasiūlymų ir iš Lenkijos – tiek iš antros, tiek iš stipriausios lygų. Visgi „Jagiellonia“ mano širdyje paliko tokį stiprų įspaudą, kad kitam Lenkijos klubui atstovauti nenorėjau“, – kalbėjo Černychas.
Pasak Černycho, nors Indijos futbolas yra keistokas, futbolininkai ten gyvena tarsi roko žvaigždės. Belieka prisiminti po persikėlimo į Aziją kaip reikiant išaugusį puolėjo populiarumą socialiniuose tinkluose. Vien „Instagram“ tinkle jo sekėjų skaičius išaugo nuo 10 tūkst. iki dabartinių 164 tūkst.
„Iki galo Indijos futbolo taip ir nesupratau. Į kiekvieną mačą susirinkdavo dešimtys tūkstančių žmonių, jie komandą palaiko nuostabiai iki pat paskutinės minutės, o futbolininkai Indijoje turi kone Cristiano Ronaldo žvaigždės statusą.
Ten visi futbolininkai yra labai fiziški ir atletiški, prisižiūri save ir į treniruotes žiūri labai rimtai. Jie yra greiti ir techniški, tačiau vaikystėje dažniausiai nebūna lankę treniruočių ir jų taktinis suvokimas yra labai prastas. Komandos gali turėti po keturis užsieniečius, du iš jų dažniausiai būna vidurio gynėjai, kurie daro mažiau klaidų. Taip pat komandos pasirenka po vieną vieną krašto ir vidurio puolėją. Jų futbolas, palyginus su Europa, yra keistas, bet man patiko“, – šyptelėjo Černychas.
Indijoje žvaižgdžių statusą turi ne tik futbolininkai, bet ir karvės. Šioje šalyje yra kone 30 proc. visų pasaulio galvijų, o Indija gali girtis net 26 išskirtinėmis karvių veislėmis, kurios neretai išsiskiria kupra, ilgomis ausimis ir neįprastomis uodegomis.
Kadangi karvės Indijoje – šventi gyvūnai, joms leidžiama laisvai klajoti gatvėmis, jos yra pripratusios prie eismo ir miesto ritmo. Visgi taisyklių kelyje jos laikosi ne visada. Vieną tokią karvę sutikęs buvo ir Černychas.
„Taip. Vieną kartą vykome iš viešbučio į treniruotę bei patekome į kamštį. Vairuotojo paklausiau, kas nutiko. Pasirodo, kad ant kelio miegojo karvė. Iš pradžių mums atrodė, jog jis juokauja, bet nieko negalėjome padaryti. Ji miegojo valandą, o mes tuo metu negalėjome jos paglostyti ar juo labiau pažadinti. Tik po valandos ji atsistojo, nuėjo savo keliais, o eismas pajudėjo“, – kalbėjo Černychas.
Kaip ir kapitonui, pastarieji metai Lietuvos rinktinei nebuvo sėkmingi. Nors prie vairo sugrįžus Edgarui Jankauskui vaizdas aikštėje pasidarė patrauklesnis, jo paversti taškais nesisekė.
UEFA Tautų lygos C divizione Lietuvos rinktinė pralaimėjo visas šešias dvikovas, nesurinko nė taško ir smuko į patį žemiausią Tautų lygos divizioną.
Visgi naujas startas pasaulio čempionato atrankoje – nauja viltis Lietuvos rinktinei.
„Manau, kad žaidžiame daug geriau nei prieš ketverius ar trejus metus. Dabar rinktinėje yra daug užsienyje žaidžiančių jaunų žaidėjų, tačiau jiems dar trūksta patirties. Jaučiu, kad po kelerių metų jie gali pasiekti kažką didelio. Kai aš pradėjau savo karjerą rinktinėje, tik vienas žaidėjas rungtyniavo vietiniame čempionate, o visi kiti žaidė užsienyje.
Man ir Novikovui pasiekus piką, didžiąją dalį rinktinės sudarė A lygos žaidėjai, komanda išgyveno sunkesnį periodą. Bet dabar žaidžiame geriau, jauni žaidėjai išvyksta į užsienį. Ši rinktinė tikrai taps stipria.
Kalbant apie Tautų lygą, C divizione tikrai buvo gerų komandų. Rumunija žaidė Europos čempionate, o pažiūrėjus į tai, kokiuose klubuose žaidžia Kosovo ir Kipro atstovai, taip pat buvo galima matyti ryškius skirtumus. Tačiau mes visuose mačuose žaidėme gerai ir tikrai nusipelnėme daugiau nei 0 taškų“, – tikino kapitonas.
Kalbėdamas apie penktadienio mačą su Lenkija, Černychas teigė, jog būsimas varžovas už lietuvius yra stipresnis kone visais aspektais, tačiau vienas lietuvių ypatybė gali apkartinti 60 tūkst. žmonių šventę Nacionaliniame Lenkijos stadione Varšuvoje.
„Kaip ir visos komandos, eisime laimėti. Žaisti už Lietuvo rinktinę yra garbė. Norime pergalės, bet pažiūrėsime, kaip viskas susiklostys. Tikėtis nulinių lygiųjų kaip draugiškame mače prieš 2016 m. Europos čempionatą bus sunku, užtenka vien pažiūrėti į komandas, kurioms atstovauja lenkai. Jie visi yra aukščiausio lygio žaidėjai.
Jie už mus yra stipresni kone visais aspektais, išskyrus požiūrį. Jų treneris visada iki skrupulų išanalizuoja varžovus. Esu tikras, kad šis mačas bus įdomus. Gerbiame juos, tačiau bandysime iš jų kažką atimti.
Neturime tokios komandos kaip Lenkija ar Nyderlandai bei Ispanija, iš kurių nesitikima nieko kito, kaip tik patekimo į pasaulio čempionatą. Iš mūsų žmonės tikisi mažiau nei iš krepšinio rinktinės, tad nejaučiame tokio didelio spaudimo. Tačiau kai žengiame į aikštelę atstovauti savo šaliai, nusiteikimo mums niekada netrūksta. Kartais futbole gali nutikti dalykų, kurie prieš rungtynes atrodė neįmanomi“, – teigė lietuvis.
Černychas neslepia, jog artėjančioje pasaulio čempionato atrankoje deda daug vilčių į pastaruoju metu užsienio komandose blizgančius Gvidą Gineitį, Armandą Kučį, Edgarą Utkų, Kiprą Kažukolovą ir kitus.
„Gvidas man labai patinka kaip žaidėjas ir žmogus. Tokio futbolininko jau seniai nesame turėję. Labai džiaugiuosi, kad jis gauna vis daugiau laiko „Torino“ klube, muša įvarčius, jau pasižymėjo ir prieš „Milan“. Jis dirba labai sunkiai ir yra kuklus, manau, kad jo karjera gali būti labai sėkminga.
Taip pat yra Armandas. Jis kelis mėnesius buvo iškritęs dėl traumos, bet grįžęs iškart pradėjo mušti įvarčius vietiniame Slovėnijos čempionate ir Konferencijų lygoje. Taip pat turime du išsiskiriančius vidurio gynėjus Utkų ir Kažukolovą, likę žaidėjai savo klubuose irgi turi svarbius vaidmenis“, – džiaugėsi Černychas.
Anot jo, daugiau lietuvių galėtų keltis į aukščiausią Lenkijos lygą, kuri mūsiškiams galėtų tapti tramplinu į dar garsesnius čempionatus.
„Keli treneriai iš Lenkijos lygos manęs teiravosi apie jaunus lietuvius, tačiau perėjimai neįvyko. Galbūt mūsiškiai kažkur kitur gauna geresnes finansines sąlygas, bet, mano nuomone, Lenkija lietuviams gali tapti tramplinu. Ten vyksta skautai iš visos Europos ir iš gerų klubų. Jeigu būčiau jaunų žaidėjų vietoje, nežiūrėčiau į finansines sąlygas ir į Lenkiją vykčiau pareklamuoti save.
Jeigu ten žaisi gerai, tikrai turėsi šansą kilti aukštyn“, – pabrėžė kapitonas.