Buzelis – apie meluojantį Tubelį, debiutą rinktinėje, Jakučionį ir permainas „Bulls“ klube

O, Sportas!
Autorius
5 min skaitymo trukmė
Matas Buzelis (BNS Foto nuotr.)

Debiutui Lietuvos rinktinėje besiruošiantis Čikagos „Bulls“ komandos lyderis Matas Buzelis neslepia, jog persiorientavimas į FIBA krepšinį greičiausiai turės savo iššūkių, tačiau taip pat neabejoja, jog bus vienas iš nacionalinės komandos lyderių.

„Jūs manęs galite klausti lietuviškai, tik aš atsakinėsiu angliškai“, – pirmuosius žodžius kaip naujasis Lietuvos rinktinės narys pirmadienį Birštone ištarė puolėjas.

Šį sezoną stipriausioje pasaulio lygoje rinktinės debiutantas rinko po 16,3 taško, 5,8 atkovoto kamuolio ir 2,1 rezultatyvaus perdavimo, taip kone padvigubindamas visus pirmųjų metų NBA rodiklius.

Tai puikiai pasėjo dirvą naujam iššūkiui – debiutui rinktinėje.

„Esu pasiruošęs ir nekantrauju žaisti. Tai nauja komanda. Naujų ryšių užmezgimas yra svarbu ne tik krepšinyje, bet ir gyvenime. Man bus labai svarbu užmegzti ryšį su šiais vyrukais. Manau, kad galime nuveikti kažką ypatingo“, – tikino Buzelis.

– Ar labai prailgo kelionė į Lietuvą?

– Skrydis buvo ilgas, bet taip pat jaučiuosi, kad kuo daugiau skraidai, tuo kelionės atrodo trumpesnės. Žinoma, faktas, kad keliavau su tėčiu ir keliais treneriais skrydį pavertė trumpesniu, nes turėjau su kuo pasikalbėti, nereikėjo būti vienam. Kelionė nebuvo tokia bloga.

– Ar Jonas Valančiūnas turėjo kokių nors patarimų dėl debiuto rinktinėje?

– Ne, kol kas neturėjome progų apie tai pakalbėti, bet manau, kad, žengus į aikštę, viską išsiaiškinsime – ką galime nuveikti, kaip galime tobulėti. Manau, kad tai bus mūsų, rinktinės lyderių, pareiga.

– Kaip ilgai gali trukti prisitaikymas prie FIBA taisyklių?

– Nežinau, turėsiu pažiūrėti. Manau, kad pirmosios treniruotės ir kontrolinės rungtynės padės viską suprasti geriau. Nežinau. Tai gali būti iššūkis, bet viskas gali įvykti ir paprastai. Pamatysime.

– Koks yra tavo įsivaizdavimas ir nuomonė apie Europos krepšinį?

– Sakyčiau, kad čia žaidimas labiau orientuotas į komandinių progų susikūrimą ir jų išpildymą, čia yra mažiau greito puolimo. Tai tarsi NBA atkrintamųjų krepšinis: sudėtingesnis, fiziškesnis. Čia pergalėms svarbi kiekviena minutė ir detalė. Galėčiau sakyti, kad viską žinau, bet suprantu, kad tai gali kelti iššūkių. Bet taip pat esu tikras, kad pasieksiu tai, ko noriu.

– Su tavimi į rinktinės stovyklą atvyko „Bulls“ asistentas ir fizinio rengimo treneris. Kokios bus jų užduotys čia?

– Jokios. Tiesiog dirbsime papildomai su mano kūnu. Jie nedalyvaus rinktinės gyvenime ir leis viskuo rūpintis jos treneriams. Jie čia tiesiog yra dėl moralinio palaikymo, papildomo darbo ir mano žaidimo analizės.

– Ar tai buvo jūsų ar klubo sprendimas?

– Abiejų pusių.

– Kaip įvertintumėte Kasparo Jakučionio debiutinį sezoną NBA?

– Ten yra sunku. Erikas Spoelstra yra kietas treneris, kuris lengvai nedalina vietų komandoje. Kasparo pirmieji metai buvo panašūs į mano. Aš taip pat įsivažiavau lėčiau, mokiausi eigoje. Kasparas susidūrė su tais pačiais dalykais, bet aš žinau, kad jis labai sunkiai dirba ir yra visiškai atsidavęs savo amatui. Jam reikės laiko prisitaikyti, bet ateityje jis bus puikus žaidėjas.

– Jūsų komandą paliko krepšinio operacijų viceprezidentas Artūras Karnišovas, generalinis direktorius Marcas Eversley, vėliau – ir treneris Billy Donovanas, kurio poziciją užims Tiago Splitteris. Kaip žiūrite į šiuos pokyčius?

– Man buvo nelengva atsisveikinti su Artūru ir Marcu, nes jie buvo tie žmonės, kurie mane pasirinko naujokų biržoje. Bet toks yra NBA verslas ir reikia su tuo susitaikyti. Brysonas (naujasis krepšinio operacijų viceprezidentas) daro puikų darbą. Turėjau kelis pokalbius su juo, jis yra pilnai orientuotas į tai, kokia turėtų būti „Bulls“ ateityje.

– Ar jau teko kalbėtis su Splitteriu?

– Taip, šiek tiek kalbėjome. Jis bus puikus vyrukas mums. Tai, ką jis nuveikė su „Trail Blazers“, turėtų padėti ir mums, nes mūsų komanda taip pat yra jauna. Tiago yra žaidėjų treneris.

– Ąžuolas Tubelis teigė, kad nepažinote jo savo turnyre Vilniuje. Taip pat minėjo, kad prašys jūsų parašo.

– (Juokiasi) Nemanau, kad jis ten buvo. Esu tikras, kad meluoja. Jis – mano vyrukas ir puikus žaidėjas. Žinau, kad ten dirbo jo mama, bet jo pačio ten tikrai nebuvo.

– Kurį rinktinės žaidėją labiausiai norite pamatyti aikštėje?

– Tikriausiai Ąžuolą.

– Ar žaidimas vienoje komandoje su Valančiūnu buvo viena iš jūsų svajonių?

– Tikrai taip. Nuo mažų dienų su juo dažnai žaisdavau vienas prieš vieną. Visada norėjau su juo pažaisti ir vienoje komandoje NBA ar Europoje. Dabar tai tapo realybe. Jis buvo šalia manęs nuo pat vaikystės.

Pasidalinti