Kovo mėnesį 43 gimtadienį švęsiantis Aisamas Qureshi yra geriausias visų laikų Pakistano tenisininkas. Aukščiausiai vienetų reitinge jis yra šokęs iki 125 vietos, tačiau labiausiai yra žinomas dėl savo pasiekimų dvejetuose.
Dvejetuose per savo karjerą pakistanietis yra laimėjęs 18 karjeros titulų ATP serijos turnyruose. Qureshi 2010 metais taip pat žaidė „US Open“ finale, 2012 metais – „Roland Garros“ pusfinalyje. Likusiuose dviejuose „Didžiojo kirčio“ turnyruose – Vimbldone ir „Australian Open“ – geriausias žaidėjo pasiekimas buvo ketvirtfinalis.
Nors vienetų turnyruose žaidė iki 2017 metų, Qureshi duona ir sviestas yra dvejetai, kurių reitinge jis 2011 metais buvo šoktelėjęs iki 8 vietos.
Profesionalu 1998 metais tapęs žaidėjas teigia, jog per jo karjerą dvejetai ir pats tenisas pasikeitė iš esmės.
„Manau, kad dvejetai per pastaruosius 10-15 metų stipriai pasikeitė, – tinklapiui O, Sportas! kalbėjo Qureshi. – Skirtingai nei anksčiau, dabar turnyruose žaidžia vis daugiau vienetų žaidėjų. Jie dažniausiai lieka stovėti gale, turi stiprius smūgius pagrindine ranka. Stipriai pasikeitė ir patys kortai – dabar jie yra kur kas lėtesni nei anksčiau.
Todėl žaidime vis rečiau sutiksi pjautus kamuolius. Anksčiau tenisas buvo pagrįstas pjautais smūgiais ir išėjimu prie tinklo, nes kortai buvo greitesni, kamuoliai neatšokdavo taip aukštai. Skirtingai nei anksčiau, dabar pjauti kamuoliai nesuteikia jokio pranašumo.“
Nors, Qureshi teigimu, vienetų žaidėjų banga dvejetų turnyruose jam padėjo tapti geresniu žaidėju, ši dinamika ne visada yra gerai.
„Jeigu atvirai, man tai labai nepatinka. Tenisas yra profesija ir žaidėjai turi vienodai gerbti ir vienetus, ir dvejetus, – apie į dvejetų turnyrus užsiregistruojančius, tačiau po to juose atsisakančius žaisti vienetų žaidėjus kalbėjo Pakistano rinktinės lyderis. – To nedarydami jie kenkia ir teniso integralumui, ir profesionalumui. Aš irgi žaisdavau tiek vienetų, tiek dvejetų turnyruose ir visuose mačuose save atiduodavau 100 procentų, nes jaučiu pasididžiavimą ir garbę žaisdamas.
Jeigu žaidėjas mano, kad pasiekus tolimą etapą vienetuose jis pasitrauks iš dvejetų, tuomet jis neturėtų juose dalyvauti. Galiausiai reikia suprasti, kad dalyvaudamas dvejetų turnyre vienetų žaidėjas atima vietą iš žaidėjų, kurie nori žaisti dvejetus ir yra į juos orientuoti. Užsiregistruoti su mintimi, kad po to gali pasitraukti, yra negarbinga kitų žaidėjų atžvilgiu.“
Šį savaitgalį Qureshi atstovaujama rinktinė Daviso taurės pirmos grupės atrankoje Lietuvai nusileido 0:4. Pats pakistanietis žaidė dvejetų mače, kuriame krito prieš Viliaus Gaubo ir Tado Babelio duetą. Tačiau didžiausią įspūdį buvusiai 8 pasaulio raketei padarė 18-metis Edas Butvilas, kuris, palyginus su pirma akistata su Lietuva pernai, yra kitas žaidėjas.
„Viskas susiveda į patirtį, – sakė Qureshi. – Tą patį galima pasakyti apie jūsų Edą Butvilą. Pernai jis prieš mus žaidė savo pirmą vienetų mačą Daviso taurėje ir pralaimėjo, o dabar atrodė kaip visai kitas žaidėjas. Esu tikras, kad tas pralaimėjimas jam padėjo tapti geresniu žaidėju.“
Vilniuje su Pakistano rinktine apsilankiusi buvusi 8-oji dvejetų raketė Aisamas Qureshi tinklapiui O, Sportas! papasakojo apie teniso evoliuciją, dvejetų nepripažinimo priežastis, konfliktuojančias pažiūras su vienetų žaidėjais ir pasikeitusį Edą Butvilą.
– Esate ir vienetų, ir dvejetų veteranas. Ar šie du dalykai tikrai yra kaip du atskiri pasauliai?
– Dvejetų dinamika visai kitokia. Juose žaidimas vyksta kur kas greičiau, pats formatas yra trumpesnis. Dvejetuose turi būti nusiteikęs kovai nuo pat pirmo taško, nes pralaimėjus savo padavimus šansai sugrįžti į setą būna labai nedideli.
Vienetuose viskas vyksta kur kas lėčiau. Ten gali bandyti keisti taktikas mačo metu, prisitaikyti prie varžovo. Juose žaidėjai turi daugiau galimybių sugrįžti į mačą. Dvejetuose tai pamatysi kur kas rečiau.
Taip pat svarbu paminėti, jog dvejetuose įgūdžių arsenalas turi būti didesnis. Vienetuose, jeigu nežaidi gerai prie tinklo, vis tiek gali laimėti mačus. Dvejetuose, jeigu neturi gero padavimo ir nemoki žaisti prie tinklo, šansai laimėti yra niekiniai.
– Ar nuo to laiko, kai pradėjote savo karjerą, dvejetai stipriai pasikeitė? Anksčiau dar galėdavai pamatyti padavimų priėmimus „pjaunant“ (angl. slice) kamuolį, tačiau dabar šis lėtas smūgis priimant, atrodo, yra išnykęs.
– Manau, kad dvejetai per pastaruosius 10-15 metų pasikeitė labai stipriai. Skirtingai nei anksčiau, dabar turnyruose žaidžia vis daugiau vienetų žaidėjų. Jie dažniausiai lieka stovėti gale, turi stiprius smūgius pagrindine ranka. Stipriai pasikeitė ir patys kortai – dabar jie yra kur kas lėtesni nei anksčiau.
Todėl žaidime vis rečiau sutiksi „pjautus“ kamuolius. Anksčiau tenisas buvo pagrįstas „pjautais“ smūgiais ir išėjimu prie tinklo, nes kortai buvo greitesni, kamuoliai neatšokdavo taip aukštai. Skirtingai nei anksčiau, dabar „pjauti“ kamuoliai nesuteikia jokio pranašumo.
Kalbant apie mane, manau, jog dabar esu kur kas geresnis dvejetų žaidėjas nei prieš 10 metų, nors dabar man 42-eji. Dėl to, kad vis daugiau vienetų žaidėjų dalyvauja dvejetų turnyruose, visi dvejetų žaidėjai turi pasitempti. Dabar mums reikia kur kas geriau žaisti nuo galinės linijos, prie tinklo būti vikresniems, nes kamuoliai atskrieja kur kas greičiau.
– Kaip jūs pats vertinate vienetų žaidėjų dalyvavimą dvejetų turnyruose? Juk neretai būna taip, kad jeigu žaidėjas vienetų turnyre nukeliauja toli, jis dėl didelio mačų kiekio nusprendžia pasitraukti iš dvejetų varžybų.
– Jeigu atvirai, man tai labai nepatinka. Tenisas yra profesija ir žaidėjai turi vienodai gerbti ir vienetus, ir dvejetus. To nedarydami jie kenkia ir teniso integralumui, ir profesionalumui. Aš irgi žaisdavau tiek vienetų, tiek dvejetų turnyruose ir visuose mačuose save atiduodavau 100 procentų, nes jaučiu pasididžiavimą ir garbę žaisdamas.
Jeigu žaidėjas mano, kad pasiekus tolimą etapą vienetuose jis pasitrauks iš dvejetų, tuomet jis neturėtų juose dalyvauti. Galiausiai reikia suprasti, kad dalyvaudamas dvejetų turnyre vienetų žaidėjas atima vietą iš kitų, kurie nori žaisti dvejetus ir yra į juos orientuoti.
Viena užimta vieta dvejetų turnyre reiškia atimtą galimybę iš dviejų žaidėjų, dvi užimtos vietos – iš keturių. Tačiau beveik kiekviename turnyre pastoviai matome vienetų žaidėjus, kurie pasitraukia iš dvejetų. Nemanau, kad tai yra sąžininga. Pasikartosiu, kad tai labai kenkia sporto integralumui.
Neturiu nieko prieš, kad jie dalyvauja dvejetų turnyruose. Bet jeigu jie jau nusprendžia žaisti ir dvejetus, tuomet turėtų eiti į kortą ir žaisti.
– Tenise dvejetai yra savotiškas fenomenas. Visi vaikai yra treniruojami kaip vienetų žaidėjai, tačiau mėgėjų lygyje dvejetai, sakyčiau, yra kur kas populiaresni už vienetus dėl įvairesnės dinamikos, greitesnio ir smagesnio žaidimo. Žinant tai, kodėl dvejetai nesulaukia tokio paties pripažinimo profesionalų tarpe kaip vienetai?
– Turėtų. Akivaizdu, kad klubų ir mėgėjų lygiuose dvejetai yra populiaresni. Manau, kad dėl menkesnio pripažinimo savotiškai kaltos yra profesionalų tenisą valdančios organizacijos ir žiniasklaida. Sutikite, kad žiniasklaidoje ir televizijoje vienetai sulaukia kur kas didesnio dėmesio.
Turime labai daug nuostabių dvejetų žaidėjų. Dvejetai yra labai patrauklūs akiai vien dėl trumpesnio formato ir įvairesnių smūgių. Mano nuomone, geriausi dvejetų žaidėjai taip pat nusipelno būti laikomi žvaigždėmis ir pripažįstami kaip lygiaverčiai žaidėjai ATP ture.
Visi dirba vienodai sunkiai. Dabar vis dažniau galima pamatyti dvejetų komandas, keliaujančias ir su savo treneriais, fizioterapeutais, nors anksčiau to nebuvo. Tai stipriai pakelia profesionalumo lygį.
Dvejetų žaidėjai turėtų būti gerbiami lygiai taip pat, kaip ir vienetų.
– Ar fanai kažkaip galėtų prisidėti prie didesnio dvejetų pripažinimo?
– Nemanau. Aukščiausiame lygyje – „Masters“ ar „Didžiojo kirčio“ turnyruose – mūsų mačai sutraukia pilnas tribūnas. Nesu matęs, kad pagrindiniuose turnyruose būtų mažai fanų. Tačiau žiniasklaida ir ATP turėtų pasirūpinti, jog pagrindiniais televizijos laikais didžiuosiuose turnyrų kortuose būtų žaidžiami ne tik vienetai.
Esu tikras, kad pradėjus rodyti ir dvejetų mačus bei suteikus daugiau dėmesio jų dalyviams, žiūrovai susirinks ir tribūnose, ir prie televizorių.
Ypač tai galioja mažesnėse šalyse, kuriose tenisas nėra toks populiarus. Savotiškas fenomenas, kad tos šalys dažnai turi pajėgias dvejetų komandas, kurias žmonės seka ir jomis domisi. Tiesiog tam reikia suteikti daugiau dėmesio. Tuomet automatiškai didės ir populiarumas.
– Užsiminėte apie dvejetų komandas. Visada buvo įdomu sužinoti, kaip žaidėjai pasirenka dvejetų partnerius.
– Dažniausiai komandas sudaro vienas kitą pažįstantys žaidėjai, kuriems yra tekę žaisti tarpusavyje. Jie pažįsta vieni kitus ir išmano apie vienas kito žaidimą. Jeigu su tam tikru žaidėju jautiesi gerai ir korte, ir už jo ribų, daliniesi panašiu žaidimo suvokimu, tuomet tiesiog reikia pažiūrėti, ar savo žaidimu papildai vienas kitą, kompensuoji vienas kito silpnąsias puses. Taip ir vyksta komandų pasirinkimas.
Vienetų žaidėjams tai nelabai rūpi. Jie dvejetų turnyruose dažniausiai renkasi žaisti su savo tautiečiais.
– Jeigu žaidėjams taip svarbu, kaip vienas su kitu jie sutaria už korto ribų, kodėl retai sutinkame poras, kurios kartu žaistų, pavyzdžiui, penkerius metus?
– Geras klausimas. Manau, kad žmonėms tiesiog primityviai trūksta kantrybės. Visi nori greitų rezultatų, titulų, greito klaidų ištaisymo. Reitingų sistema dvejetuose irgi yra keistoka. Joje kas savaitę šokinėji aukštyn žemyn.
Anksčiau poros įprastai kartu likdavo ilgiau, tačiau dabar, kaip minėjau, žaidėjams trūksta kantrybės vienas kitam. Todėl ir matome, kad žaidėjai nuolat keičia dvejetų partnerius.
Žinoma, prisideda ir tai, kad priziniai fondai dvejetų turnyruose būna ženkliai mažesni nei vienetuose. Tenisas yra brangus sportas ir ne kiekviena pora yra pasiryžusi išlikti kartu, jeigu tai neatneša finansinių rezultatų.
– Ilgai žaidėte ir vienetus, ir dvejetus. Ar dvejetuose varžovus analizuojate griežčiau nei vienetuose?
– Ne. Manau, kad visi yra skirtingi. Aš visada vienodai atsakingai analizavau ir vienetų, ir dvejetų varžovus. Į tai visada žiūrėdavau labai rimtai. Vieni tą daro, kiti tam turi trenerius, treti šiais dalykais neužsiima.
Vienetuose varžovų analize užsiimti yra šiek tiek lengviau, nes visų vienetų mačų transliacijos yra lengvai pasiekiamos. Tiek ATP, tiek „Challenger“ turnyruose. Tuo tarpu dvejetuose turi pats eiti stebėti varžovus, nes ATP turnyruose jų mačai įprastai nėra transliuojami.
– Dvejetų poros turi daug taktikų. Paduodančio žaidėjo partneris prieš kiekvieną kombinaciją savo porininkui parodo pirštais kur paduoti ir ką daryti po padavimo. Kiek iš viso dvejetų žaidėjai turi kombinacijų ir kodėl vadinamoji „Australijos“ kombinacija (kai paduodančios poros žaidėjai stovi toje pačioje korto pusėje) dabar sutinkama vis rečiau?
– Pirštais parodome kur reikia paduoti ir kur mes judėsime po padavimo. Visiems galioja tas pats. Dažniausiai komandos naudoja 5-6 kombinacijas, daugiausiai – 7.
Kalbant apie „Australijos“ kombinaciją, ji vis dar yra gyva. Vienetų žaidėjai jos nenaudoja, nes tai reikalauja treniruočių ir patirties. Tai nėra pati lengviausia kombinacija, o sutinkama ji vis rečiau, nes dvejetų turnyruose vis dažniau dalyvauja ir vienetų žaidėjai. Bet dvejetų mačuose ji yra gana dažna.
– Kalbant apie Australiją, pastaruosius du „Australian Open“ dvejetų turnyrus laimėjo būtent vienetų žaidėjai. Ką tai pasako apie dvejetų lygį?
– Galiu pasakyti tik viena – bendras teniso lygis dabar yra stipriai išaugęs. Privalai turėti ir gerus vienetų žaidėjo įgūdžius, jeigu nori laimėti „Didžiojo kirčio“ dvejetų turnyrus. Konkurencija darosi vis didesnė. Vienetų žaidėjai geresniais tenisininkais daro ir mus. Manau, kad prasidėjus vienetų žaidėjų bangai sustiprėjau ir aš, pradėjau skirti vis daugiau dėmesio savo fiziniam pasiruošimui, žaidimui nuo galinės linijos.
Vienetų žaidėjai dvejetų turnyruose dažnai būna atsipalaidavę, o tas lengvumas žaidimui prie tinklo yra labai svarbus.
– Kaip Pakistano rinktinės treneris, kaip įvertintumėte dabartinį šalies teniso lygį. Į Vilnių atsivežėte 16-metį Bilalą Asimą. Teko stebėti jo treniruotę. Atrodė, kad net mušinėdamas kamuolį iš vietos jis sunkiai susitvarko su greičiu.
Pakistane stengiuosi sukelti savotišką teniso revoliuciją. Tai pirmas kartas, kai toks jaunas žaidėjas tapo Pakistano rinktinės dalimi Daviso taurėje. Mūsų federacija nuolat rėmėsi vyresniais žaidėjais, tačiau reikia pradėti galvoti apie pamainą.
Tai – vienintelis kelias į priekį. Pakistano rinktinė negalės visada remtis manimi ir Aqeelu Khanu, kuris neseniai atšventė 43 gimtadienį. Esu dėkingas federacijai, kad ji suprato jaunų žaidėjų įtraukimo svarbą.
Bilalas iš šios patirties pasisems labai daug. Dabar jis grįš į Pakistaną, kur dalyvaus keliuose ITF jaunimo turnyruose. Tikiuosi, kad jis ten pasirodys gerai.
Viskas susiveda į patirtį. Tą patį galima pasakyti apie jūsų Edą Butvilą. Pernai jis prieš mus žaidė savo pirmą vienetų mačą Daviso taurėje ir pralaimėjo, o dabar atrodė kaip visai kitas žaidėjas. Esu tikras, kad tas pralaimėjimas jam padėjo tapti geresniu žaidėju.
Mačiau, kaip jis žaidė penktadienį, ir man labai patiko. Tame ir slypi visa paslaptis – visi turime mokytis iš savo patirčių.
Pamenu savo pirmą mačą Daviso taurėje. Man tada buvo 18-a metų ir pralaimėjau, nors buvau per tašką nuo pergalės. Tokie dalykai žmones subrandina ir padeda tapti geresniais.
Grįžtant prie Bilalo, jam yra 16-a metų, tačiau jis yra stipriausias jaunuolis (iki 18 m.) Pakistane. Tikiuosi, kad ši patirtis padės ne tik jam, bet ir visam Pakistano tenisui.
– Iki praėjusių metų Pakistano ministro pirmininko postą užėmė vienu geriausių visų laikų kriketo žaidėju tituluojamas Imranas Khanas. Ar per jo kadenciją sporto situacija Pakistane kažkiek pasikeitė?
– Manau, kad per pirmuosius trejus kadencijos metus jį spaudė kiti, svarbesni iššūkiai, kuriais jis turėjo pasirūpinti. Tada dar prasidėjo ir COVID-19 pandemija – dvejus metus sportas negalėjo judėti į priekį. Šiek tiek liūdna, kad jo šiame poste jau nebėra.
Dabar Pakistanas turi naują Vyriausybę, tačiau iš to, ką matau, ji nėra orientuota į sporto plėtrą. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje tai pasikeis.
– Paskutiniame klausime norėčiau sugrįžti prie dvejetų temos ir paliesti karjeras baigusius legendinius JAV tenisininkus Mike’ą ir Bobą Bryanus, kurie yra tituluojami geriausia visų laikų dvejetų pora. Ką galite pasakyti apie šių žaidėjų palikimą dvejetų istorijoje?
– Vienareikšmiškai geriausia visų laikų dvejetų komanda. Jie taip pat yra ir ilgiausiai kartu išbuvusi komanda teniso istorijoje. Jeigu dabar komandoms pavyktų išsilaikyti kartu tiek laiko, jos tikrai turėtų daugiau galimybių iškovoti titulus.
Broliams jaučiu labai didelę pagarbą. Jie yra tikras pavyzdys kiekvienai dvejetų komandai. Aš pats iš jų išmokau labai daug, jie mane tikrai pavertė geresniu dvejetų žaidėju.
Bet jie man nebuvo labai geri. Kiek buvome susitikę „Didžiojo kirčio“ turnyrų pusfinaliuose ar finaluose, visada jiems pralaimėdavau. Kituose turnyruose yra pavykę juos nugalėti, bet apie pergales „Didžiojo kirčio“ turnyruose galėdavau tik pasvajoti.
Mike’as ir Bobas paliko labai daug tiek dvejetams, tiek pačiam tenisui.
