Liepos pradžioje Kauno „Žalgirio“ komandą oficialiai papildęs Sylvainas Francisco laikinojoje sostinėje turės ką įrodyti, tačiau Prancūzijos rinktinės mažylis į Lietuvą atvyksta su Andrea Trinchieri draudimo paketu.
26-erių gynėjas į „Žalgirį“ už išpirką atvyko iš Miuncheno „Bayern“ – klubo, kuriame prieš Kauną paskutinį kartą darbavosi pats italas, tad galima spėti, jog Francisco pasirašymas įvykdytas atlikus rimtą analizę su galimomis rekomendacijomis iš pačių bavarų.
Kaune įžaidėjo laukia vaidmuo, kokio Eurolygoje jis dar nėra turėjęs – jei „Bayern“ Francisco nepradėjo nė vienerių Eurolygos rungtynių starto penkete, „Žalgiris“ prancūzui ant pečių turėtų užkrauti lyderio naštą, kurią teks perimti iš Keenano Evanso, tapusio trečiu kauniečių žaidėju per metus, „Žalgirio“ areną iškeitusiu į Pirėjo „Olympiacos“ namų tvirtovę.
Pasak Martyno Gecevičiaus, tikėtis, kad įžaidėjas visiškai kompensuos Evanso netektį, būtų naivu.
„Žiūriu ramiai. Iki Evanso lygio jam tikrai reikės padirbėti. Nežinau, ar tą įmanoma pasiekti per pusę sezono ar net sezoną. Tai yra pakankamai normalus pasirašymas – nei kažkuo ypatingas, nei blogas. Faktas, kad tai yra saugesnis variantas nei pirkti žaidėją iš Europos taurės.
Eurolygoje jis yra turėjęs ir tokių rungtynių, kuriose visiškai traukė „Bayern“, bet dabar jam tą daryti teks dažniau, nes rolė bus visai kitokia. „Bayern“ jis visas Eurolygos rungtynes pradėjo ant suolo. Manau, kad „Žalgiryje“ situacija bus kiek kitokia ir čia jis turės būti vienas iš pagrindinių žaidėjų.
Kažkokios euforijos, bent jau iš mano pusės, nėra. „Žalgiriui“ tai yra tinkantis žaidėjas, galintis dar sužaisti proveržio sezoną. Logiškas pirkinys“.
Evanso ir Francisco statistika žaidėjams prisijungiant prie „Žalgirio“ yra kone identiška. Prancūzų krepšininkas per reikšmingai mažiau minučių netgi demonstravo geresnį rezultatyvumą bei vienodą naudingumo balų vidurkį.
Per kelis sezonus, kuriuose Evansą sustabdė sunkios traumos, žaidėjas tapo vienu iš Eurolygos lyderių bei krepšininku, kurio vertė stipriausiame žemyno turnyre perkopia milijoną eurų per sezoną.
Toks žaidėjo progresas – nedažnas reiškinys Eurolygoje. Tikimybių teorija teigtų, jog laukti kažko panašaus iš Francisco būtų labai naivu.
Tai suprantantis Trinchieri stato kiek kitokį „Žalgirio“ variantą nei matėme pastaraisiais metais, kuomet rezultatai stipriai priklausė nuo vieno dviejų žaidėjų. Tai puikiai paliudijo ir LKL finalo serija, kurioje kauniečiai turėjo pripažinti gana solidų Vilniaus „Ryto“ pranašumą.
Francisco, jeigu jam nepavyks kompensuoti Evanso netekties, gali suveikti kaip kamufliažas intriguojantiems „Žalgirio“ naujokams: Belgrado „Partizan“ aukštaūgiui Alenui Smailagičiui, šiam talkinsiančiam Mattui Mitchellui bei pastarojo kolegoms iš Europos taurės Tyrone’ui Wallace’ui bei Deividui Sirvydžiui.
Pastarieji du pernai pakliuvo tarp trijų rezultatyviausų Europos taurės turnyro žaidėjų. Ir kalba eina apie 36,8 taško per rungtynes.
„Statistika – įspūdinga, gali pataikyti, kaip tos pozicijos žaidėjas – pakankamai aukštas ir fiziškas. Aš vis tiek sakau, kad Europos taurė ir Eurolyga yra du skirtingi dalykai ir klausimas, kaip pavyks adaptuotis, juolab kad kantrybės po praėjusio sezono pabaigos daug nebus“, – apie du būsimus „Žalgirio“ debiutantus kalbėjo Gecevičius.
Smailagičiui ambicijų Kaune irgi netrūks. 23-ejų puolėjas turėjo galimybę likti Belgrado „Partizan“ ekipoje, tačiau pastaruosius du sezonus Željko Obradovičius krepšininkui pašykštėdavo daugiau nei 15 minučių per rungtynes. Į „Žalgirį“ žaidėjas atvyks norėdamas įrodyti, jog yra vertas daug daugiau.
„Manau, kad jis į „Žalgirį“ atvažiuoja su mintimi didinti savo minutes. Jeigu „Žalgiris“ jau ima užsienietį, jo rolė tikrai turėtų būti didesnė. Man jo pasirašymas atrodo visai įdomiai. Nėra kažkas „vau“, bet man patinka ta mintis, kad tai yra metantis aukštaūgis, savo arsenale netgi turintis prasiveržimą nuo tritaškio linijos. Gal kažkiek atrodo minkštokas, bet sudėjus visus jo pliusus, gaunasi gana įdomus variantas“, – vertino Gecevičius.
Smailagičiui talkinti užimant Rolando Šmito poziciją retkarčiais galėtų ir Mitchellas, tačiau šį žaidėją Trinchieri pasirinko norėdamas įnešti įvairovės į trečiąją poziciją, kurią „Žalgiryje“ užima ne pačius geriausius savo sezonus sužaidę Edgaras Ulanovas ir Arnas Butkevičius.
„Žiūrint į Mitchellą, akivaizdu, kad tai yra visiškas trečias numeris. 198 centimetrai, sveria 107 kilogramus. Toks fiziškas.
Ar mums reikia trečio numerio? Turime Butkevičių, turime Ulanovą. Taip, jie geri žaidėjai, bet šis sezonas Ulanovui nebuvo labai lengvas. Buvo blyksnių, bet labiau sezonas buvo nuviliantis. Butkevičius turėjo problemų su traumomis.
Jiems abiems yra 32 metai, o Mitchellui – 25. Man labiausiai trečioje pozicijoje trūko tokio žaidėjo, koks yra Mitchellas – kuris galėtų žaisti vienas prieš vieną ir pasirūpintų, kad nebūtų tokių dalykų, kuomet trečios pozicijos žaidėjai rungtynes baigdavo surinkdami po 2 taškus“, – apie Mitchellą anksčiau kalbėjo jaunimo rinktinių treneris Tomas Purlys.
Artėjantį sezoną „Žalgiris“ bus kitoks. Galbūt ir be vieno žaidėjo, per rungtynes suverčiančio po 17 taškų, tačiau su visu desantu puolime pasidraskyti galinčių ir greitam Trinchieri krepšiniui tinkančių žaidėjų, norėsiančių įrodyti savo vertę didžiausioje Europos scenoje. Juos apšlifavus gynyboje, „Žalgiris“ galėtų rimčiau kabintis į Eurolygos įkrintamąsias, link kurių praeitą sezoną komandą tempė Keenanas „vieno žmogaus armija“ Evansas.