Likus mažiau nei dviems savaitėms iki pasiruošimo Europos čempionatui starto, Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis strategas Rimas Kurtinaitis pristatė kandidatų sąrašą. Tarp 16 žaidėjų atsidūrė ir Ignas Brazdeikis, kurio šansai užsivilkti rinktinės marškinėlius, pasak stratego, yra maži.
Brazdeikiui prieš kelias dienas buvo atliktas čiurnos operacija, po kurios seks dviejų mėnesių reabilitacija. Europos čempionatas startuos rugpjūčio 27 d., kuomet Kauno „Žalgirio“ gynėjas dar nebus baigęs atsistatymo proceso, tačiau Kurtinaitis galutinai vilčių nelaidoja.
„Tikimybė labai maža, bet kas žino, – kalbėjo Kurtinaitis. – Tai nėra nei mūsų, nei žaidėjų įsipareigojimas. Tai tiesiog yra pavardės į sąrašą įtraukimas. Pamatysime, kaip jam seksis reablitituotis.“
Brazdeikio netektis rinktinei būtų toli gražu ne pirma. Nacionalinei komandai Suomijoje ir, tikėkimės, Rygoje, nepadės ir NBA žaidėjai Domantas Sabonis bei Matas Buzelis, kiti žalgiriečiai Arnas Butkevičius ir Dovydas Giedraitis.
„Ir taip, ir ne, – apie tai, ar yra patenkintas sudarytu sąrašu, kalbėjo Kurtinaitis. – Ilgokai tempėme ir, deja, pasitvirtino mūsų nuojauta, kad reikia sulaukti LKL finalų, traumų, susirgimų. Mes surinkome šiuo metu stipriausius krepšininkus, kuriuos turime. Nemanau, kad tai yra silpniau nei buvome numatę. Šie vaikinai yra jauni, užsidegę ir norintys įrodyti sau bei mums“.
– Kokia rinktinės netektis jums atrodo skaudžiausia?
– Vienas didžiausių – Brazdeikio. Jis žaidė gerai ir Eurolygoje, jį seku eilę metų, nuo Kanados laikų. Tai yra žmogus, galintis spręsti vienas prieš vieną situacijas. Žinome gynybines sistemas, kai penki žaidėjai keičiasi gynyboje ir siekiama atakuoti silpną poziciją. Jis buvo vienas iš smaigalinių žaidėjų, tai sėkmingai daręs ir Eurolygoje. Jis galėjo laužyti gynybas. Netekome tai netekome. Tiksliai nežinau, gal dar kažkas įvyks, bet situacija skausminga.
– Ar Matas Buzelis paaiškino, kodėl negalės padėti rinktinei?
– Pasirinko tokį kelią. Jis labai nori žaisti rinktinėje ir už ją žais, bet kadangi jam tai bus tik antri metai NBA, jis paprašė suprasti. Vasarą jis nori skirti pasiruošimui antram sezonui. Pasakiau, kad puikiai suprantu. Tą klausimą kaip ir uždarėme, bet tik šiems metams. Nėra klausimų, kad tai yra ateities rinktinės žaidėjas.
– Ar bandėte perkalbėti Domantą Sabonį visgi padėti rinktinei?
– Buvo susisiekta. Nenoriu plėstis, bet atsakymas buvo toks, kokį pateikė ir prieš tai – privalomas pasirinkimas dėl šeimos pagausėjimo. Kaip tėtis ir senelis su penkiais anūkais, tai suprantu ir nematau nieko blogo. Į rinktinę žvelgiu olimpiniais ciklais. Europos čempionatas yra labai svarbu, bet ne tiek, kiek papulti į olimpines žaidynes. Turime laiko, gražaus jaunimo, kuris pasitemps per šį laiką. Šį Europos čempionatą reikės sužaisti taip, kaip sugebėsime.
– Ar Joną Valančiūną tikrai pamatysime rinktinėje?
– Niekas nesikeičia. Žinoma, dabar atsirado tos naujienos dėl „Panathinaikos“. Nežinau, kaip ten viskas baigsis, bet niekas nesikeičia. Turime Joną, jis – mūsų kapitonas. Kitokių žinių neturiu.
– Ar dėl rinktinės kalbėjote su Edgaru Ulanovu?
– Nekalbėjome.
– Po operacijos aplankėte Brazdeikį. Ką jis kalbėjo apie savo situaciją?
– Man tai buvo pirmas kontaktas su juo. Paliko gerą įspūdį, jis yra optimistas. Pasakė, kad jeigu sugebės reabilituotis, būtinai žais. Tai yra klausimas ir daktarams, gydytojai turėtų pasakyti, kaip viskas gali įvykti.
– Ar jau turite kuo pakeisti prie „Žalgirio“ štabo prisijungusį Mantą Šernių skauto pozicijoje?
– Turime nusimatę kelis žmones, išspręsime šį reikalą. Šis klausimas yra labai svarbus, bet ne tiek, kiek problemos su žaidėjais.
– Ar tarp tų žmonių yra Tautvydas Sabonis?
– Nežinau dabartinės situacijos. Mes jį kvietėmės į langus, bet dabar žinome tą situaciją su Anglijos klubu. Nematau tokios perspektyvos. Galime kalbėti ir man būtų tikrai įdomu, bet kai kuriuos dalykus suprantame ir patys. Neįsivaizduoju, kad jis tampa komandos vyr. treneriu ir ją meta viduryje vasaros. Neįsivaizduoju tokio proceso, todėl šios temos neliečiame. Bet jis yra laukiamas ir norimas. Apie jį kalbėjau ir su Pauliumi Jankūnu, išsiaiškinome, kodėl jis negalėjo atvykti į langus.
– Kaip vertinate tas naujienas dėl Valančiūno „Panathinaikos“ komandoje?
– Aš tai grįžčiau, kadangi tai yra trejų metų kontraktas. Apie pinigus irgi nereikia kalbėti. Jo NBA kontraktas galioja dar tik metus. Manau, kad tas „Panathinaikos“ pasiūlymas yra neblogas, ilgalaikis, Eurolyga – labai įdomi lyga. Man pačiam būtų įdomu pamatyti, kaip po tiek laiko jis žiūrėtųsi Eurolygoje. Jeigu man reikėtų priimti sprendimą, tikriausiai grįžčiau į Europą.
– Kokia tai būtų jėga Eurolygoje?
– Manau, kad jis būtų vienas iš vedančiųjų centrų. Matome, kokia linkme eina „Panathinaikos“. Yra komandų, su kuriomis jam gal ir nereikėtų daug žaisti, bet yra tokių varžovų ir centrų, prieš kuriuos jis turėtų kovoti. „Panathinaikos“ nėra prasta organizacija. Jeigu jie mato savo gretose, vadinasi žino, kaip gali išnaudoti.
– Kokius tikslus keliate artėjančiam Europos čempionatui?
– Taip toli neženkime. Dirbkime savo darbą, nuoširdžiai, ir žiūrėkime, kas gausis.
– Ar rinktinės žaidimas bus kitoks nei langų metu?
– Kai kuriuos elementus keisime, bet manau, kad tai padarys mus įdomesnius. Bus dviejų stilių komanda su Jonu ir be Jono. Turbūt sekate, kaip žaidžia mano komandos. Norime gerai gintis, greitai pulti, žaisti dabartinį krepšinį. Languose viskas sekėsi puikiai, žaidėme ne su stipriausiais varžovais, bet stilius buvo neblogas, rezultatas labai geras. Žaidėjai nusiteikę taip pat agresyviai. Tai mane džiugina ir tai yra svarbiausia.
– Dovydas Giedraitis rinktinei nepadės dėl riešo traumos?
– Taip. Tai mane irgi šiek tiek nuliūdino. Artimiausiu metu jį turėtų operuoti. Ši trauma nėra vienadienė, tęsiasi jau ilgiau nei pusę sezono. Skausmas buvo malšinamas medikamentais, bet situacijos tai nepataisė. Buvo priimtas sprendimas, kad jį reikia operuoti.