Kauno „Žalgiris“ iškovojo dramatišką pergalę prieš Miuncheno „Bayern“ eipą ir nutraukė 4 pralaimėjimų seriją Eurolygoje.
Edgaras Ulanovas pirmą kartą per 2 sezonus Eurolygoje rungtynes pradėjo ne nuo pradžių. Komandos kapitonas džaiugėsi sėkmingais Lauryno Biručio ir Luko Lekavičiaus pasirodymais ir tikėjosi, kad ši pergalė įkvėps komandą sėkmei ateityje.
„Žinojau jau ryte, pasakė treneriai. Ne pirmas kartas, neprirakintas prie starto penketo. Kitą kartą ir geriau nuo suolo, pagal situacija. Žinoma, būčiau linkęs pradėti rungtynes nuo pradžių, kad pajusti viską iš karto, bet šiandien visai gerai ir nuo suolo.“
– Keista buvo matyti, kad ir nepakilai 9 minutes. Komandos draugams tuo metu gerai sekėsi puolime.
– Apskritai su puolimu viskas buvo tvarkoj. Gynyba – prastai. Pirmoje pusėje vėl metėm po 40 taškų, vėl įsivėlėm į lenktynes taškų. Žaidžiant namuose, ir prieš tai su ASVEL nebuvom patenkinti, nes gali baigtis prastai rungtynių galas. Gynyba nebuvo gera ir pražangų nepadarėm. Kalbant apie žaidėjus, kurie pradėjo, jie davė gerą toną rungtynėse. Rolandas gerai jautėsi aikštelėj, pataikė metimus. Keenanas gerai pradėjo rungtynes, taip kad tą toną sukėlė neblogą kitam penketui išeiti ir palaikyti ritmą.
– Kas buvo labiausiai akcentuota per pertrauką rūbinėje?
– Susitvarkyti gynybą, padaryti pražangas. Puolime per daug pasikliauname tritaškiais, mažai įsiveržimų, mažai nusimetimų įsiveržus į vidurį. Gale į bet kurią pusę galėjo nusisukti rungtynės. Gale sprendėsi smulkmenos: atkovoti kamuoliai, pražangos. Pagaliau šiandieną kažkoks akmuo nusirito nuo mūsų visų pečių. Kad ir nelabai gražiai, bet imam šitą tašką.
– Kodėl sunku buvo susitvarkyti su Leandro Bolmaro?
– Jeigu nepasižymi aukštu procentu metant iš toli, bet jis yra labai atletiškas žaidėjas. Dažnai atsidurdavo prieš mūsų žemesnį žaidėją, gerai įsiveržia, gerai skaito situacijas. Puikus krepšininkas. Gal daugiau reikėjo duoti kontakto, laikyti prieš save ir neleisti veržtis. Kai būna tokios dienos, kad kažkuris žaidėjas gerai žaidžia, turim visi 5 padėti vienas kitam.
– Kiek pridės pasitikėjimo pagaliau ištrauktas rungtynių pabaigoje mačas?
– Nervinga pabaiga, tas jautėsi. Prieš paskutinę ataką Keenanas laisvas metė tritaškį – neįmetė. Jautėsi tas neužtikrintumas ir kažkokia įtampa. Pagaliau pavyko laimėti. Tikiuosi duos pasitikėjimo toliau dirbti ir eiti į priekį.
– kaip iš šono atrodė Biručio kova su Ibaka?
– Svarbiausia, kad Birutis visada eitų į priekį ir nebijoti. Nesvarbi ar Ibaka ar kažkas kitas. Mes visi juo pilnai pasitikim, jis turi tai jausti ir neabejoti savo sprendimais. Jis labai svarbus žaidėjas mūsų komandai. Jis su Kevarriusu yra centrai ir yra labai svarbūs. Po kiekvienų Biručio gerų rungtynių aš labai džiaugiuosi už jį.
– Kaip įkvėpėte Luką Lekavičių?
– Nežinau ar jis pakeitė savo rutiną, bet tokio Luko mes norime visada. Nebūtinai jis turi mesti visada metimus, bet turi būti agresyvus, provokuoti pražangas, skirtyti kamuolius. Jo kūno kalba rodė, kad šiandieną yra geros jo rungtynės.
– Koks jausmas buvo sutikti žinią, kad rungtynes pradėsi ne starto penkete?
– O kaip reikia sutikti tokią žinią? Pasakė treneris ir viskas. Nesu prirakintas prie starto penketo. Vėlgi, būčiau linkęs pradėti žaisti nuo pradžių. Bet šiandien pradėjo kiti. Galų gale laimėjom rungtynes, kad ir kokios jos buvo nervingos. Matau daug pliusų ir pradedant kartais nuo suolo. Išeiti ir pakeisti ritmą, kažką sujaukti į gerą pusę. Tai svarbus dalykas atsarginiams – išeiti ir įnešti kažką naujo.
– Ar pats jauteisi slogiau kelias paskutines rungtynes?
– 2-3 paskutines rungtynes nežaidžiau taip kaip norėčiau, bet ir komanda nežaidė gerai. Viduje buvo daug negatyvo po tų pralaimėjimų. Kiekvieni metai yra sunkūs – būna geriau, būna blogiau. Greičiausios komandos tai greičiau išgyvena, blogesnės tam blogam fone išsilaiko ilgiau. Sprendžiam viduje problemas, padedam vieni kitiems.