Antrąjį Kauno „Žalgirio“ penketą kaip vieną pagrindinių pralaimėjimo priežasčių dar kartą paminėjęs krepšinio treneris Tomas Purlys išskyrė trenerių štabo mėtymąsi tarp 3 gynėjų.
Ketvirtadienio vakarą Kazio Maksvyčio treniruojama komanda sėkmingai naikino 18 taškų deficitą, tačiau po pratęsimo 82:86 turėjo pripažinti Stambulo „Anadolu Efes“ pranašumą.
Pirmajame kėlinyje „Žalgiris“ netgi startavo 14:6, tačiau tuomet aikštėje pasirodė antrasis penketas ir „Anadolu Efes“ varžovus pradėjo palikinėti užnugaryje. Nuo tos akimirkos žalgiriečiai atkarpą pralaimėjo 38:12.
„Tai tęsiasi jau ne pirmas rungtynes. Aš matau vieną labai aiškią tendenciją, – pastebėjo Purlys. – Pirmo kėlinio pabaigoje, kai į aikštę išeina atsarginiai žaidėjai, kai pasikeičia visas startinis penketas, mes puolame į duobę.
Kodėl mes į ją krentame? Todėl, kad tarp atsarginių žaidėjų neatsiranda lyderis, kuris patemptų komandą, ypač puolime. Kuris kažką sukurtų, kuris būtų vedlys net ir gynyboje. Matome, kad išeina Birutis, išeina Manekas. Manekas yra labai panašus į Milaknį ir Lekavičių, nes jį gynyboje visi pradeda atakuoti. Kai tik jie būdavo aikštelėje, puolime viskas būdavo daroma ant jų, kad tai, ką praleidžiame gynyboje, jie atžaistų puolime. Milakniui būdavo statomos net ir dvi užtvaros, kad jis išsimestų tuos tritaškius.
Maneką tada reikia išnaudoti puolime, kad jis išmestų kiek įmanoma daugiau metimų. Jeigu jis aikštelėje laksto 5-6 minutes, negauna kamuolių ir nesukuria nieko kitiems, tada gaunasi taip, kad mes su juo nueiname į stiprų minusą, nes gynyboje jį visi atakuoja.
Tas pats galioja ir Lekavičiui. Jis irgi turi būti maksimaliai išnaudojamas puolime. Jeigu to nėra, tada jo neturėtų būti aikštelėje. Čia ir yra pagrindinė bėda, kodėl išėjus atsarginiams žaidėjams mes krentame į duobę.“
Sezono pradžioje „Žalgiris“ projektavo, jog taip trūkstamu atsarginių žaidėjų lyderiu turėjo tapti Nazas Mitrou-Longas, tačiau kanadietis vilčių nepateisina, o Maksvytis pastarosiose penkeriose rungtynėse sistemingai mažino jo minutes aikštelėje. Mažiau efektyvus šioje sezono stadijoje yra ir antroje praėjusio sezono pusėje iššovęs Laurynas Birutis.
Purlio teigimu, čia pasimato ir Igno Brazdeikio trūkumas, kuris kartu su Keenanu Evansu praeitą sezoną galėjo bet kada imtis lyderystės ir žaisti 1 prieš 1.
Tiesa, prie neišreikšto lyderio antrajame penkete galimai prisideda ir trenerių štabas, nesureguliuojantis nereikalingos konkurencijos tarp atsarginių gynėjų, konkrečiai – Mitrou-Longo, Lekavičiaus ir Dovydo Giedraičio.
Pastarasis trejetas Eurolygoje vidutiniškai praleidžia 31 minutę, tačiau minutės yra paskirstomos kone tolygiai. Pasak Purlio, tai reiškia, jog vieno žaidėjo minutes dalijasi net trys.
„Dėl Mitrou-Longo – arba galbūt kažką auokoji ir leidi jam kelias rungtynes žaisti po 20-25 minutes ir tada jau sprendi, ar reikia ten kažkokių permainų. Jis nėra tas žaidėjas, kuris per 3 minutes susimes du tritaškius ir vėl prisės. Akivaizdu, kad jam reikia laiko įsižaisti. Jeigu tada matysi, kad nesueina bio laukai, ne ta komanda, tada darai sprendimą, pasakai „ačiū“ ir imiesi permainų.
Dabar yra štilius, kai po 3-4 minutes leidi Mitrou-Longą, Lekavičių, Giedraitį ir atrodo, kad nė vienas nesijaučia gerai. Aš šioje vietoje leisčiau į tą poziciją du žaidėjus ir duočiau jiems žaisti. Tada daryčiau kažkokius sprendimus. Pirkdami Mitrou-Longą jie turbūt kažką jame matė. Psichologija yra labai svarbu. Galbūt tos rungtynės su 25 minutėmis kažką pakeistų.
Svarbiausia, kad negalima šūdeliauti po 3-4 minutes 3 žaidėjams.“