Šarūnas Jasikevičius, įpusėjus sezonui perėmęs Stambulo „Fenerbahče“ vairą, sugebėjo atvesti komandą į Eurolygos finalo ketvertą.
Jasikevičiui „Fenerbahče“ yra trečioji ekipa, kurią treniruodamas jis pasiekia finalinę stipriausio Europos turnyro stadiją.
Šarą Berlyne pakalbino „beIN SPORTS“, kuriems jis atskleidė, kad sezono pradžioje tikrai nesitikėjo šiemet aplankyti Vokietijos sostinę.
„Nesitikėjau šiemet būti Berlyne, o dabar jame esu jau antrą kartą. Tikėjausi keliauti po pasaulį ir leisti laiką su savo šeima. Planavau padėti žmonai vedžioti šunį. Nuskambės beprotiškai, bet aš labai mėgstu vedžioti šunį. Tada sulaukiau skambučio ir viskas pasikeitė. Tu planuoji, o Dievas juokiasi.“
Jasikevičius neslėpė, kad perimti komandos vairą viduryje sezono nėra lengva, tačiau situaciją palengvino komandoje esantys Nickas Calathesas, Nigelas Hayesas-Davisas ir Šertačas Šanli, su kuriais lietuviui teko darbuotis anksčiau.
„Buvo labai sunku. Stengiausi nekelti nerealių tikslų – po mažą detalę kiekvieną dieną. Pasikartosiu, bet perėmiau komandą iš labai gero trenerio. Čia radau daug patyrusių žaidėjų, kurie buvo dirbę su mano stiliaus treneriais. Jie buvo išbandę visas įmanomas puolimo ir gynybos sistemas. Žaidėjai žinojo kaip tvarkytis su pokyčiais.
Man pasisekė, kad čia radau 3 gerai pažįstamus krepšininkus. Jie padėjo man sunkiais momentais pradžioje. Jie daugiau ar mažiau žinojo mano filosofiją, o aš žinojau juos. Dažniausiai naujoje komandoje tu neturi prabangos turėti 3 puikiai pažįstamus krepšininkus. Tai man buvo didelis pliusas.“
Strategas dar kartą patikino, kad jam nereikėjo atskirų pokalbių su Calathesu, kuris po etapo Barselonoje buvo teigęs, kad mėgsta laisvesnį krepšinį.
„Mums nereikėjo atskiro pokalbio. Manau, kad treneriai ir žaidėjai yra vienos padermės. Treneriai visada nori žaidėjų iš kitų komandų, o šie irgi nori kažko kito, nei turi. Galbūt Nickas norėjo būti laisvesnis ir jis tai pasakė. Nereikia į tai jautriai reaguoti. Kaimyno višta dažnai atrodo kaip žąsis.
Nuo pirmų akimirkų pajutau, kad žaidėjai priima labiau kontroliuojamą krepšinio stilių. Visi mes bėgant metams keičiamės. Aš keičiuosi kaip treneris, jis keičiasi kaip žaidėjas. Nebuvo poreikio papildomiems pokalbiams.“
Treneris nerodė entuziazmo dėl Turkijos krepšinio lygoje priimtos taisyklės, kad ant parketo turi būti bent vienas vietinis krepšininkas.
„Panašius apribojimus jau anksčiau bandė rusai, graikai ir turkai. Tikslas buvo padėti savo nacionalinei komandai, bet viskas įvyko priešingai. Manau, kad ši taisyklė neskatina vietinių žaidėjų kovoti dėl savo vietos komandoje. Jie nestumia savęs iki maksimumo treniruotėse, nes žino, kad turės garantuotą vietą. Tai nėra teisinga ir tai galioja ne tik krepšinyje. Savo potencialą tu atskleisi tik tada, kai busi priverstas kovoti ir rodyti, ką turi geriausio.“
Jasikevičius negalėjo palyginti savo treniruotų „Žalgirio“, „Barcelona“ ir „Fenerbahče“, su kuriomis visomis pasiekė finalo ketverto varžybas.
„Sunku lyginti. Su „Žalgiriu“ mes apstulbinome patys save. „Olympiacos“ tuo metu neišgyveno geriausių laikų, o mes buvome puikioje formoje. Barselonoje ir Stambule situacijos kiek panašesnės – iš tavęs visada tikimasi būti finalo ketverte.
Skirtingi žaidėjai reikalauja skirtingų sistemų. Krepšininkai yra svarbiausi ir tu turi prisitaikyti prie jų. Žinoma, turiu savo filosofiją ir žaidėjai turi prisitaikyti taip pat. Aš nesu kitoks nei kiti treneriai. Noriu geriausios įmanomos gynybos, pelnyti kaip įmanoma daugiau taškų ir žaisti komandiškai.
Kiekvieno trenerio svajonė yra būti neįtikėtinu gynyboje ir leisti varžovams pelnyti 30-40 taškų. Mes svajojame apie tai, kai gulamės miegoti. Tada mes norime spausti, perimti kamuolį ir įmesti 100 taškų. Bet taip neatsitiks. Varžovai irgi to nori. Europos krepšinyje visos komandos yra puikiai subalansuotos, tad viską lemia detalės. Bloga pražanga ar neatsitvertas varžovas nulemia mačo baigtį.“
Treneris prisiminė ketvirtfinalio seriją su Monako komanda, kurioje prireikė penktųjų rungtynių, bei lemiamais tapusius Calatheso tritaškius. Jasikevičius tapo pirmuoju strategu Eurolygos istorijoje, kuriam pavyko atvesti komandą į pergalę penktose rungtynėse žaidžiant svečiuose.
„Tai buvo beprotiška. Niekas apie tai nekalba, bet visi mačai, išskyrus trečiąjį, lėmėsi paskutinėse atakose. Dvi rungtynės baigėsi po pratęsimų. Mums pasisekė, kad sugebėjome laimėti.
Penkto susitikimo pabaigoje tiesiog ieškojome gero metimo. Nickas teisingai susidėliojo kojas, o kai jis tai padaro, jo tritaškių procentas yra pakankamai aukštas. Tuo metu abi komandos sunkiai rado gerus metimus. Tai nebuvo blogi metimai, bet kamuolys galėjo ir neįkristi. Turime būti sąžiningi dėl to.“
Taip pat Jasikevičius pasidalino mintimis ir apie pusfinalio varžovę, Atėnų „Panathinaikos“, pavadindamas ją tipine Ergino Atamano komanda bei astkleidė, kad tikisi beprotiškos atmosferos tribūnose.
„Tai finalo ketvertas ir bus be galo sunku. Tame nėra jokios paslapties. Tai tipinė Ergino Atamano komanda, kur visus sprendimus priima mažiukai. Tam mes skirsime didžiausią dėmesį, bet negalime pamiršti ir kitų žaidėjų. „Panathinaikos“ ir mes esame vienodo pajėgumo.
Turi nuolat akcentuoti detales ir mažus dalykus. Turi galvoti kaip perimti kamuolį ir pelnyti lengvus taškus. Tai finalo ketvertas. Čia privalo būti sunku.
Esu žaidęs finalo ketverte 2009, kuriame irgi buvo dvi Graikijos komandos. Dar pridėkite „Fenerbahče“. Manu tai bus kažkas beprotiško. Bet mes negalime per daug apie tai galvoti. Turime dirbti savo darbą ant parketo.“
Pokalbio pabaigoje Jasikevičius nusiuntė žinutę „Fenerbahče“ sirgaliams.
„Aš dėkingas už visą rodomą palaikymą. Tikiuosi, tai tęsis ir toliau. Šiuo metu yra labai lengva būti „Fenerbahče“ gerbėju. Tikiu, kad tikrasis palaikymas atsiskleidžia sunkiai momentais, o tokie kažkada neišvengiamai ateis. Sunkiais laikais turime išlikti kartu. Kalbant apie Berlyną, noriu matyti daug geltonos spalvos ten.“
Pusfinalio tarp „Fenerbahče“ ir „Panathinaikos“ pradžia – penktadienį, 19 val.