Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis praeitą savaitę Portugalijoje pradėjo naują sezoną. Nors po prastos praeitų metų pabaigos lietuvis nupuolė į seniai nematytas žemumas, naujasis Berankio treneris Jannas De Wittas tiki, kad geriausio savo karjeros teniso 185-oji pasaulio raketė dar nepademonstravo.
Praeitą savaitę Berankis Portugalijoje dalyvavo dviejuose „Challenger“ kategorijos turnyruose. Pirmame krito jau antrame rate, tačiau kitame pavyko pasiekti pusfinalį.
„Į Portugaliją atvykome norėdami toliau dirbti su tais dalykais, kuriuos tobuliname nuo tarpsezonio, – pasirinkimą sezoną pradėti ne nuo „Australian Open“ aiškino treneris iš Vokietijos. – Taip pat norėjome sužaisti kiek įmanoma daugiau mačų. Tai buvo dvi pagrindinės priežastys, kodėl neišvykome į Australiją.
Bandome atstatyti jo formą ir fizinį pasiruošimą. Nors pralaimėjome pusfinalyje, esu gana patenkintas pasiektu rezultatu ir pademonstruotu žaidimu, kuris eigoje darėsi vis geresnis. Iš pradžių jo situacijų išpildymas buvo labai prastas, tačiau nėra ko norėti, nes rimtuose turnyruose jis nežaidė beveik 4 mėnesius.“
Šiuo metu ATP reitinge geriausias Lietuvos tenisininkas yra 185-as. Nors paskutinį kartą taip žemai Berankis buvo nukritęs 2017 metų rugpjūtį, lietuvio treneris, praeitą sezoną treniravęs buvusią pirmą pasaulio raketę Andy Murray, tai nurašo pernai kamavusioms traumoms ir ligoms.
„Jeigu pažiūrėtumėte į tai, kiek turnyrų jis žaidė per praeitus 12 mėnesių, suprastumėte, kodėl jo reitingas dabar yra toks, koks yra, – situaciją analizavo De Wittas. – Jis gali kristi dar žemiau, nes praeitą sezoną didžiąją dalį savo taškų susirinko metų pradžioje.
Dabar mūsų tikslas yra žaisti kiekvieną savaitę, kad tobulėtume. Sunku pasakyti, koks yra mūsų reitingo tikslas šiam sezonui. Jeigu paklaustumėte manęs, aš norėčiau, kad jo tenisas būtų kokybiškiausias karjeroje. Manau, kad esame gerame kelyje. Pastaruoju metu daug dirbome su padavimu ir pirmu smūgiu po jo. Taip pat bandau jam suteikti informacijos, kaip reikia taktiškai adaptuotis prie kiekvieno varžovo.
Jeigu jis priims visus šiuos dalykus, geresnis reitingas ateis automatiškai. Šiuo metu esame ten, kur esame. Jeigu sergi ir per sezoną sužaidi tik 10 turnyrų, tikėtis gero reitingo neįmanoma. Tai galioja bet kuriam tenisininkui.“
Karjeros piką reitingo atžvilgiu Berankis pasiekė 2016 metų gegužę, kuomet po sėkmingo turo Azijoje vykusiuose „Challenger“ turnyruose pakilo į rekordinę 50-ą vietą pasaulyje.
Visgi, pasak naujojo lietuvio trenerio, pernai pakeitusio kitą vokietį Dirką Hordorffą, 50-a vieta ATP reitinge nebūtinai yra aukščiausia, ką gali pasiekti Berankis.
„Darbas su juo prasidėjo kiek kitaip nei su kitais žaidėjais, nes iš pradžių susitarėme dirbti tik pusmetį, – atviravo treneris. – Geriau jį pažinęs supratau, kad man šis projektas patinka. Esu laimingas. Nesvarbu, ar esame Lietuvoje, ar Australijoje, ar Vokietijoje, kiekvieną dieną į darbą einu laimingas, nes jis yra nuoširdžiai nusiteikęs sunkiai dirbti.
Kol tai turime, man nesvarbu, ar jis yra 170-as, ar už 200-ų ribos. Galbūt vieną dieną pasieksime ir Top 20. Jame nematau jokių limitų.“
– Treneri, kodėl vietoje „Australian Open“ kvalifikacijos pasirinkote du „Challenger“ serijos turnyrus Portugalijoje?
– Į Portugaliją atvykome norėdami toliau dirbti su tais dalykais, kuriuos tobuliname nuo tarpsezonio. Taip pat norėjome sužaisti kiek įmanoma daugiau mačų. Tai buvo dvi pagrindinės priežastys, kodėl neišvykome į Australiją.
Bandome atstatyti jo formą ir fizinį pasiruošimą. Nors pralaimėjome pusfinalyje, esu gana patenkintas pasiektu rezultatu ir pademonstruotu žaidimu, kuris eigoje darėsi vis geresnis. Iš pradžių jo situacijų išpildymas buvo labai prastas, tačiau nėra ko norėti, nes rimtuose turnyruose jis nežaidė beveik 4 mėnesius.
– Kaip nusprendėte pradėti darbą su Berankiu? Kieno tai buvo iniciatyva?
– Dažniausiai treneriams skambina žaidėjai. Šiuo atveju viskas buvo kiek kitaip. Jo ankstesnis treneris bei geras mano draugas man paskambino ir paprašė pagelbėti antroje sezono dalyje, nes dėl sveikatos problemų pats negalėjo keliauti kartu.
Pirmus tris mėnesius dirbau su Andy Murray, po to tris mėnesius padėjau Aslanui Karatsevui. Abiem atvejais ne viskas klostėsi taip, kaip norėjo abi pusės, tad išėjo taip, jog tuo metu, kai paskambino Dirkas, buvau laisvas.
Ričardą pažinojau gerai kaip žmogų iš treniruočių ir darbo su kitais tenisininkais. Ričis yra labai geras žmogus, todėl buvau patenkintas galimybe pagelbėti.
– Koks žaidėjas yra Berankis jūsų akimis? Ką jo žaidime tikitės pakeisti, patobulinti?
– Jį visada mačiau kaip agresyvų tenisininką. Jo smūgiai iš kairės ir dešinės, padavimų priėmimas yra labai geri. Jis – sprogstamojo tipo žaidėjas. Tačiau ruošdamasis treniruotėms ir mačams prieš jį, mačiau ir nemažai silpnų vietų. Dabar daug dėmesio skiriame joms.
Tačiau viskas priklauso nuo to, ar esi sveikas. Jeigu nesi sveikas ir negali dirbti kasdien, kilti karjeros laiptais niekas nepadės, net jeigu aš būčiau geriausias treneris pasaulyje. Jo fizinio pasiruošimo treneris labai jam padeda ne tik su treniruotėmis, bet ir su mityba, miegu bei pasirengimu intensyvioms dienoms.
Kai kalbame apie profesionalų sportą, turime atsižvelgti į mokslą, nes jis gali mums suteikti labai daug informacijos. Matuojame ir testuojame daug dalykų. Turime daug informacijos ir gerai žinome, kokiame progreso taške dabar yra Ričardas. Kaip minėjau, svarbiausia, kad jis būtų sveikas ir progresuotų fiziškai. Mano darbas yra tik pagerinti dalykus, kuriuos jis korte daro ne taip gerai, kaip galėtų.
Jam 32-eji, tačiau savo limitų jis dar toli gražu nepasiekė. Turiu labai konkretų planą, ką turime daryti, o jis to plano laikosi griežtai.
– Pernai buvote atleistas du kartus. Ar tai nepaveikė ir jūsų, kaip trenerio, pasitikėjimo savo galimybėmis ir ar nebijote to patirti vėl?
– Tiesiog dirbu savo darbą. Tame nėra jokios paslapties. Pokyčiai trenerio karjeroje yra neišvengiami, bet svarbiausia yra nebijoti būti savimi. Jeigu Andy pasakiau kažką, su kuo jis nesutiko, turiu tai gerbti, nes jis yra labai geras žaidėjas ir stipri asmenybė. Visgi turiu laikytis savo paties standartų ir būti aiškus su savo nurodymais ir planu.
Įtampa trenerius seka visada. Mačus turiu laimėti ne aš, o žaidėjas. Trenerių dalia tokia, kad jie gali tik pralaimėti. Žaidėjas yra tas, kuris susiduria su spaudimu ir turi jį įveikti. Mano darbas yra su žaidėjais būti atviram. Jeigu pamatau kažką, kas man nepatinka ir manau, kad gali būti daroma geriau, mano darbas yra jam pasakyti.
Tikiu, kad Ričardas tai supranta. Jeigu matau, kad jis susimauna tik todėl, kad bando per agresyviai priimti padavimą, turiu priminti, kad reikia nusiraminti ir laikytis plano grąžinti kamuolį į tam tikrą zoną. Jis turi pasitikėti manimi ir suprasti, kad jeigu bandau kažką taisyti, tai norėdamas gero, bandydamas padėti laimėti tašką, setą, mačą ir turnyrą.
Jeigu bijosiu būti atleistas, nes pasakiau kažką, kas nepatiko žaidėjui, niekada nebūsiu toks vertingas, koks galiu būti.
– Kaip vertinate nuo praeito sezono vidurio įsigaliojusią taisyklę, leidžiančią treneriams žaidėjams patarinėti ir mačų metu?
– Esu patenkintas nauja taisykle. Jeigu atvirai, aš su žaidėjais kalbėjau ir prieš naujos taisyklės įvedimą. Už tai esu gavęs įspėjimų ir baudų.
Dabar viskas yra daug paprasčiau, nes nereikia stebėti bokštelio teisėjo, o jam rūpintis dar vienu papildomu dalyku. Tačiau labai svarbu gerbti šią taisyklę ir neišeiti iš ribų, ką praeitą savaitę prieš mus padarė Cemas Ilkel. Jo treneris pusių apsikeitimo metu nuorodas rėkavo iš 90 metrų… Tad kalbant apie šią taisyklę, manau, kad svarbiausia yra dirbti savo darbą niekam netrukdant. Manau, jog leidimas patarinėti žaidėjams po bandomojo laikotarpio liks.
– Esate dirbęs ne tik su Andy Murray, bet ir su prancūzais Gaeliu Monfilsu, Gillesu Simonu, Aslanu Karatsevu. Ar galėtumėte išskirti žaidėją, su kuriuo dirbti patiko labiausiai?
– Labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes kalbame apie labai stiprias, tačiau skirtingas asmenybes. Nesu didelis mėgėjas lyginti žmones, ypač tenise, nes kiekvienas žaidėjas yra kitoks. Jarko Nieminnenas buvo tylus, bet man labai patiko dirbti su juo. Jis buvo kitoks, nei, pavyzdžiui, Gaelis Monfilsas, nors man kaip žmonės jie abu labai įsiminė.
Profesiniame kelyje neskirstau žmonių į tuos, su kuriais dirbti yra smagiau. Man pasisekė, kad turėjau galimybę dirbti su tiek daug įdomių asmenybių.
Kalbant apie Ričardą, darbas su juo prasidėjo kiek kitaip nei su kitais žaidėjais, nes iš pradžių susitarėme dirbti tik pusmetį. Geriau jį pažinęs supratau, kad man šis projektas patinka. Esu laimingas. Nesvarbu, ar esame Lietuvoje, ar Australijoje, ar Vokietijoje, kiekvieną dieną į darbą einu laimingas, nes jis nuoširdžiai yra nusiteikęs tapti geriausia savo versija.
Kol tai turime, man nesvarbu, ar jis yra 170-as, ar 200-asis. Galbūt vieną dieną pasieksime ir Top 20. Jis neturi jokių limitų.
– Jūsų nuomone, su kuriuo tenisininku padirbėjote geriausiai kaip treneris?
– Manau, kad su labai daug žaidėjų. Pamenu, kai pas mane atėjo Viktoras Troickis, pasiruošęs baigti karjerą ir išvykti studijuoti į JAV, o po to 5 ar 6 metus buvo Top 20 žaidėjas, Serbijai laimėjo lemiamą Daviso taurės mačą, iškovojo daug titulų.
Viktoras toli gražu nebuvo pats talentingiausias žaidėjas. Jis pats tą žino, tad tikiuosi, jog šie žodžiai jo neįžeis. Jam jaučiu labai didelę pagarbą dėl to, ką jis pasiekė. Bet man patiko dirbti su visais žaidėjais. Negalėčiau sakyti, kad kažkuris iš jų dirbo prasčiau už kitus.
Džiaugiuosi savo, kaip trenerio, karjera. Kai kurių žaidėjų karjeroms jaučiuosi padaręs didelę įtaką.
– Kaip vertinate savo laikotarpį su buvusia pirma pasaulio rakete Andy Murray?
– Kartu dirbome tik 3 mėnesius, tačiau man tas laikotarpis labai patiko. Manau, kad jis yra labai protingas žaidėjas. Man patiko ruoštis ir dvikovoms prieš jį, kai treniravau kitus žaidėjus, tačiau pamatyti viską jo trenerio akimis buvo labai įdomu.
– Esate treniravęs ir buvusį geriausią pasaulio tenisininką. Ar dar turite kokių nors svajonių kaip treneris?
– Mano svajonė yra laimėti „Didžiojo kirčio“ vienetų turnyrą. Kol kas kaip treneriui to pasiekti dar nepavyko. Kol treniruosiu profesionalius žaidėjus, apie šią svajonę galvosiu visada. Esu dirbęs su dviem žaidėjais, kurie yra iškovoję šį titulą, tačiau tą padarė ne su manimi.
Dar esu jaunas, mėgaujuosi tuo, ką darau. Dirbdamas treneriu esu laimėjęs daug titulų, bet apie laimėtą „Didžiojo kirčio“ turnyrą kol kas galiu tik svajoti.
