Kauno „Žalgiris“ penktadienį sausakimšoje namų arenoje iškovojo ketvirtą pergalę iš eilės Eurolygoje. Prie jos ir vėl stipriai prisidėjo komandos kapitonas Edgaras Ulanovas.
Penktadienį 20-ame Eurolygos ture „Žalgirio“ krepšininkai 71:66 pranoko „Crvena Zvezda“ ekipą.
Ulanovas pačioje rungtynių pabaigoje pataikė du tritaškius iš eilės per varžovų rankas ir įtvirtino žalgiriečių pergalę (70:64). Puolėjas kelis kartus sau trenkė į krūtinę, o fanai arenoje kilo ant kojų.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Ulanovo tritaškiai paskandina varžovus. Tą patį „Žalgirio“ kapitonas padarė ir praeitą savaitę prieš Milano „Emporio Armani“.
„Kai įmeti – gerai. Bus kažkada, kai ir neįmesiu. Apskritai šiandien buvo labai daug taisytinų dalykų. Negalima leisti, kad rungtynių pabaigoje viskas priklausytų nuo to, ar įmesi, ar neįmesi, – po pergalės kalbėjo Ule. – Trečias, ketvirtas kėliniai… Net nežinau. Ne tokie dalykai turi nulemti rungtynes, jeigu nori būti gera komanda.“
Iš viso Ulanovas rungtynėse pelnė 13 taškų, atliko 6 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 5 kamuolius ir surinko 17 naudingumo balų, o „Žalgiris“ atsirevanšavo už pirmoje sezono pusėje patirtą nesėkmę Belgrade.
„Pergalė svarbi, bet šiai dienai ji nieko nereiškia, – toliau džiaugsmu pernelyg netryško Ulanovas. – Matote, kaip klostosi turnyro lentelė, su kokiais varžovais žaisime. Reikia kuo mažiau žiūrėti į tą lentelę.“
– Rungtynių pabaigoje „Žalgiris“ įmetė tris svarbiausius tritaškius. Du iš jų pataikėte jūs. Kas per tą atkarpą dėjosi jūsų galvoje?
– Nieko negalvojau. Buvo likę nedaug minučių, o mes buvome praradę rungtynių kontrolę, atsilikome 5 ar 6 taškais. Reikėjo tiesiog nesustoti žaisti, būti komanda, dalintis kamuoliu ir kažkuriuo momentu kažkuriam iš mūsų sužaisti agresyviau. Svarbiausia yra charakteris. Jeigu matai, kad nepavyksta laimėti žaidimu, reikia ieškoti kitų būdų ir parodyti charakterį.
Kai varžovas vienu metu laužė rungtynes, reikėjo nepasislėpti po krūmais ir nepradėti dairytis vieni į kitus. Paprasčiausiai reikėjo suprasti, kad net likus minutei gali įvykti dar daug, kai antrajame kėlinyje „Crvena Zvezda“ paėmė ir greitai sumetė du tritaškius.
Eurolygoje kiekvienas momentas yra velniškai svarbus. Dėl to ir sakiau, kad būtent 40 minučių atkarpoje yra tiek daug dalykų, kuriuos galime kontroliuoti tikrai geriau. Reikės juos gerinti.
– Kas lėmė tą nesėkmingą atkarpą puolime? Ar vis dar kenčiate dėl iškrituso Keenano Evanso?
– Trečiame kėlinyje jie žaidė labai fizišką krepšinį. Buvo momentas, kai kėlinio pradžioje jie buvo susirinkę 4 pražangas, bet būtent tuo fiziškumu mus taip ir išstumdė, o mes puolime pradėjome daryti neparuoštus sprendimus. Tokiais momentais reikia geresnio kamuolio judėjimo, ieškoti laisvo komandos draugo, prisiimti daugiau atsakomybės. Būtent to ir trūko tais momentais.
– Achille Polonara vienu metu antrajame kėlinyje pelnė 10 taškų iš eilės. Matėme didžiules jo emocijas. Ar toks jo žaidimas gali užkamšyti skylę ketvirtoje pozicijoje?
– Visi džiaugiamės dėl jo. Jam tikrai reikia tokių atkarpų, žinant, kad prie komandos prisijungė neseniai ir yra naujokas. Būtent tokios atkarpos duos jam dar daugiau pasitikėjimo. Rolandas Šmitas gerai žaidė pirmoje pusėje, tada pridėjo ir Achille. Treneriui tiesiog reikėjo dalinti laiką, bet žinome, kad ilgoje sezono atkarpoje mums reikės visų ir kuo daugiau.
Norime visi, kad Achille būtų tokios formos, tokio užsivedimo ir tokios aistros. Tokios atkarpos, kai kažkuris išeina prideda labai daug, yra labai svarbu. Svarbiausia, jog jis suprastų, kad yra svarbi komandos dalis.
– Atakų pabaigose dažniausiai atsiduriate būtent jūs. Ar noretumėte, kad tos atsakomybės imtųsi ir kiti žaidėjai?
– Įmečiau vieną tritaškį, tą pamatęs treneris pasakė, kad turiu sužaisti dar kartą, nes gerai jaučiausi. Rungtynės nebuvo itin patrauklios. Daug klaidų, daug bardako. Turėtume kalbėti ne apie rungtynių pabaigą, o apie visas 40 minučių. Atsakomybę reikia prisiimti ne tik rungtynių gale.
– Kaip priėmėte žinią, jog Mantas Kalnietis mėnesio pabaigoje baigs karjerą?
– Blogai. Stengiausi atkalbėti Mantą, bet kaip supratau, sprendimas jau buvo priimtas. Jis tik vėliau pasakė man tai. Galbūt elgčiausi kitaip, bet kiekvienas turime savo mintis. Mantas lieka komandoje, tad tai yra gerai. Palinkėsime jam kuo didžiausios sėkmės naujuose gyvenimo iššūkiuose ir seksime jo kelią naujoje profesijoje.
– Šį sezoną Kalniečio vaidmuo labai sumenko. Kokios tai reikšmės figūra yra „Žalgirio“ gyvenime?
– Labai svarbi figūra rūbinėje. Vien dėl to man buvo gaila. Tai ir akcentavau, dėl to nenorėjau, jog baigtų karjerą. Jis labai daug man padėdavo. Mantas daug patirties, iš jo ateina patarimai nuo suolo galo, rūbinėje ir treniruotėse. Jis yra labai daug matęs ir daug suprantantis žaidėjas. Vaidmuo nebuvo didelis krepšinio aikštelėje, bet buvo labai svarbus rūbinėje.