Kauno „Žalgirio“ komandos veteranas Bryantas Dunstonas prieš ketvirtadienio startą Eurolygoje pasidalijo linksmomis istorijomis apie savo pradžią Europoje, laiką Stambulo „Anadolu Efes“ ekipoje, Ergino Atamano treniravimo metodus, vos neprarastą koją, sezoną Bolonijoje ir prisijungimą prie „Žalgirio“.
Savo profesionalo karjerą 38-erių centras pradėjo 2008 m., kuomet po ketverių metų koledže pamėgino laimę NBA naujokų biržoje. Visgi ten savo pavardės Dunstonas neišgirdo ir nepaisant gerų pasirodymų Sietlo „SuperSonics“ (dabartinėje Naujojo Orleano „Pelicans“) bei Detroito „Pistons“ peržiūrose, krepšininkas NBA durų taip ir nepravėrė.
Tai privedė prie kiek neįprasto Dunstono karjeros starto Pietų Korėjoje, kur du sezonus jis vilkėjo Ulsano „Hyundai Mobis Phoebus“ komandoje.
„Neturėjau žalio supratimo apie Europą ar Eurolygą. Tai buvo mano trumparegiškumo problema. Pernelyg pasitikėjau savo agentais, kurie man pasiūlė peržiūrą Pietų Korėjos komandoje. Jie man pasakė, kad ten lengvai gausiu 250 tūkst. dolerių per metus. Po koledžo tokie pinigai atrodė įspūdingai.
Žaisdamas ten sutikau daug veteranų, kurie Pietų Korėjoje rinko savo paskutinius čekius. Žaidžiau įspūdingai, todėl jie pradėjo klausinėti, ką čia veikiu. Jiems sakiau, kad tiesiog žaidžiu ir noriu laimėti čempionatą (juokiasi). Jie mane pavarė į Europą sakydami, kad jeigu Eurolygoje žaisi gerai, tikrai bus galimybė grįžti į NBA“, – karjeros pradžią prisiminė Dunstonas.
Pirmuosius savo sezonus čia Dunstonas praleido Salonikų „Aris“ ekipoje bei keliose Izraelio komandose. 2012-2013 m. aukštaūgis vilkėjo Varezės „Cimberio“ marškinėlius, o po sezono ten galiausiai prisijungė prie Pirėjo „Olympiacos“, kur ir prasidėjo jo iki šiol tebesitęsianti Eurolygos karjera.
Nors abu pirmuosius savo sezonus Eurolygoje buvo rinktas geriausiai besiginančiu žaidėju, sezonai „Olympiacos“ ekipai nebuvo patys geriausi. Pirmajame nieko nepešusi komanda vienu metu netgi buvo užpulta fanų, į žaidėjus ir jų automobilius mėčiusių įvairių daiktų.
Dunstonui iššūkių kėlė ir pažintis su žmona Anna Kavasila, tuo metu žaidusia amžinųjų varžovų Atėnų „Panathinaikos“ gretose. Nors sulaukė siūlymo pratęsti sutartį ir likti Graikijoje, centras nusprendė pasirinkti Stambulo „Anadolu Efes“.
Turkijoje veteranas iš viso praleido aštuonerius metus, iš kurių pusšeštų – su Erginu Atamanu.
„Jis niekada neturi asmeninių santykių su žaidėjais. Viskas vyksta tik aikštelėje. Jis žaidėjus stumdo į tam tikras vietas, pasako, ko tikisi iš tavęs, ir tiesiog paleidžia žaisti bei padaryti savo darbą.
Visas jo darbas paremtas statistika. Man daug kartų yra buvę, kai atėjęs į rūbinę jis išsitraukdavo protokolą ir sakydavo: „Bryantai Dunstonai, 2 atkovoti kamuoliai per 25 minutes. Kas čia yra? Ką galiu padaryti?“
Kai pradėjome laiminėti, jis staiga tapdavo geriausiu treneriu. Vieną kartą turėjau vykti į Graikiją, kad galėtume susituokti su žmona. Kadangi tuo metu mums sekėsi, jis labai lengvai leido tą padaryti su pažadu, kad grįšiu iki kitų rungtynių.“
Su Atamanu Dunstoną sieja ir vienas įsimintiniausių karjeros epizodų, kuomet po rungtynių per Kalėdas turkas žaidėjų vos nenuvarė į treniruotę.
„Žaidėme per Kalėdas. Panašu, kad jis nežinojo, kokia tai diena. Mes pralaimėjome prieš komandą, kurią turėjome įveikti, niekas nepasirodė gerai. Turėjome planų kartu švęsti, nes tokiomis šventėmis reikia mėgautis.
Bet jis rūbinėje po pralaimėjimo nepasirodė pusvalandį, taip norėdamas nubausti. Atėjęs pasakė, kad kadangi nebėgiojome mače, bėgiosime dabar treniruotėje. Liepė nenusiimti marškinėlių ir eiti tiesiai į salę. Atsimenu, kai Shane’as Larkinas garsiai pareiškė, kad niekur neisime (juokiasi). Aš po jo kalbų išdrąsėjau, nes mūsų spintelės buvo šalia viena kitos, ir irgi pasakiau, kad niekur neisiu.
Tai buvo pirmas kartas, kai pasipriešinau treneriui. Bet buvau tikrai susinervinęs (juokiasi). Buvo labai juokinga, kai jis viską apsuko savo naudai. Atamanas pradėjo vaidinti, kad būtent to ir norėjo. Pasakė, kad labai džiaugiasi, jog susivienijo visa komanda“, – komišką situaciją prisiminė Dunstonas.
Žaisdamas „Anadolu Efes“ 2019-2020 m. ir šiurpų nutikimą, kai paklausęs komandos draugo Aleco Peterso ir trenerių patarimų be pasiruošimo ir žinių išmėgino krioterapiją, kuri aukštaūgiui vos nekainavo kojos.
„Po kurio laiko nustojau jausti kūną. Ėjo laikas, o aš toliau nieko nejaučiau ir tiesiog stovėjau vietoje. Galiausiai nusprendžiau išeiti, bet negalėjau pajudėti. Galiausiai kažkaip išėjau, o visas mano kūnas buvo padengtas ledu ir pradėjo tamsėti. Skaudėjo visą kūną, ypač kairę koją, ant kulno atsirado didelė violetinė pūslė.
Man buvo atlikti tyrimai, po kurių buvau išsiųstas operacijai į Vokietiją. Daktarai man pasakė, kad jeigu įšalas būtų pasiekęs kaulus, būtų tekę amputuoti koją iki kelio“, – pareiškė krepšininkas.
2021 ir 2022 m. krepšininkas su „Anadolu Efes“ tapo Eurolygos čempionu, o paskutiniu tapo 2022-2023 m. sezonas, kai ekipa Eurolygoje liko vos 11.
„Dukart iš eilės tapome čempionais, pradėjome apie savo galvoti labai gerai, nes laimėjome viską. Tą sezoną Eurolygoje pradėjome pralaimėjimais naiviai tikėdami, kad kai ateis laikas, įsijungsime ir visus pradėsime šluoti. Galiausiai pamatėme, kad kažką keisti jau yra vėlu“, – paskutinio sezono Turkijoje negandas prisiminė Dunstonas.
Į Kauną 38-erių veteranas atvyko po sezono Bolonijos „Virtus“ ekipoje, kurią papildė dar vadovaujant Sergio Scariolo, kurį prieš pat sezoną pakeitė Luca Banchi.
„Praėjus trims dienoms po pirmo pokalbio su Scariolo jis buvo atleistas. Pasirodė tie pranešimai apie jo kalbas, kad visi naujokai buvo ne jo sprendimai, jis buvo nepatenkintas turima komanda ir taip toliau. Bent jau taip girdėjau. Atvyko Banchi, o aš nežinojau, ko laukti.
Bet viskas buvo gerai. Žaidėme komandoje su Hackettu, Shengelia, Lundbergu, Belinelli yra puikus kapitonas. Sezono pradžia buvo ideali, sukūrėme tarpusavio ryšį. Viskas tęsėsi iki rinktinių pertraukos, po kurios pradėjome visiškai byrėti. Tapome visai kita komanda. Pradėjome pasidavinėti, jeigu išsiverždavome į priekį 10 taškų, žaidėjai užsimanydavo rengti savo šou. Dėl to pradėjome pralaiminėti rungtynes ir neįveikėme įkrintamųjų“, – prisiminė Dunstonas.
38-erių centrui sezonas „Žalgiryje“ gali būti vienas iš paskutinių, tačiau Dunstonas tiki, jog su Kauno komanda šį sezoną gali patriukšmauti ir Eurolygoje.
„Manau, kad šiemet būsime labai geri. Gal net laimėsime Eurolygą (juokiasi). Tiesiog toks yra mano mentalitetas. Turime tikrai daug alkanų žaidėjų ir žaidžiame kartu. Treneris turi savo sistemą, tačiau joje žaidėjai turi galimybių parodyti save. Manau, kad kai pradėsime geriau suprasti save, būsime labai gera komanda, ypač gynyboje.“
Dalindamasis labiausiai įstrigusiu atsiminimu Europoje, Dunstonas prabilo apie susitikimą su savo vaikystės dievuku Kevinu Garnettu. Deja, jis susiklostė ne itin sėkmingai.
„Tai nutiko 2012-2013 m. sezone, kai žaidžiau Varezėje (Italija). Turėjome draugiškas rungtynes Milane, po kurių nusprendėme nueiti į vieną vietos barą. Ten netikėtai pamatėme ir Garnettą. Tuo metu mano komandos draugu buvęs Achille Polonara pirmas nuėjo paprašyti nuotraukos kartu, bet Garnettas jam pasakė: „Varyk šalin nuo manęs, mergaite (juokiasi). Kevinas yra labai malonus vaikinas, tiesiog visada yra gana įsitempęs“, – teigė Dunstonas.