Triumfuojantis Kazys Maksvytis nuvedė Kauno „Žalgirį“ į didžiausią sugrįžimą per klubo istoriją Eurolygoje.
Antrajame kėlinyje žaliai balti turėjo net 20 taškų deficitą – 23:43. Dar iki pertraukos tas deficitas apmažėjo iki 12, o tikras šou prasidėjo ketvirtajame kėlinyje.
34:20 paskutinį kėlinį laimėjęs „Žalgiris“ suleido 8 iš 10 tritaškių, įaudrino sausakimšą areną bei 88:81 perlaužė Berlyno ALBA.
„Pirmiausia, sveikinimai „Žalgirio“ fanams, – sakė Maksvytis. – Jie sukūrė puikią atmosferą. Rungtynės buvo visiškai skirtingos pirmoje ir antroje pusėje. Viską patys matėte. Kovėmės dėl pergalės, nors turėjome problemų abiejose aikštės pusėse. Ketvirtasis kėlinys viską pakeitė.
Tačiau jei turi daug noro, kartais įkrenta ir sunkūs metimai. Esu labai laimingas dėl pergalės ir sveikinu fanus.“
– Kas pasikeitė, kad „Žalgiris“ atrodė visiškai kitaip po ilgosios pertraukos?
– Pirma, prašėme komandos kovoti. Kitas dalykas, kad kovotų protingai. Kad ir negrįžome iškart į rungtynes, bet jau buvo gerų ženklų trečiajame kėlinyje. Geriau gynėmės, brandžiau žaidėme. Laikėmės rungtynėse iki pat galo, o kai kovojame, kai stengiamės, tai ir sunkūs metimai sukrenta. Tokio sugrįžimo per savo karjerą labai retai esu matęs.
– Kas labiausiai nepavyko pirmoje pusėje iš taktinės pusės?
– Dažniausiai tai, ką akcentavome: jų greitas puolimas, jų situacijos be kamuolio, gynyba vienas prieš vieną, stipriosios ar silpnosios pusės, kur dešiniarankis veržiasi į dešinę pusę, geriausias metikas meta tritaškį, o mes einame pro apačią. Po rungtynių ir komandai pasakiau, kad kitą kartą tokia rungtynių pradžia mums gali kainuoti pergalę. Antroje pusėje viskas buvo kitaip.
– Matėme daug jūsų emocijų. Ką tokiais atvejais bandote padaryti?
– Bandžiau įlįsti į žaidėjų vidų. Kažkiek sukelti jų emocijas ir kas blogiausia, kad tai pavyko (šypsosi). Turbūt reikės kartoti ir dažniau, bus gaila savo emocijų. Tegul tik padeda komandai, komanda sureagavo. Tie patys žaidėjai, kuriems davėme daugiausiai pastabų, jie gerai sužaidė antroje pusėje.
– Keenanui Evansui tris kėlinius žaidimas nesiklijavo, tačiau ketvirtajame kėlinyje jis pataikė 4 tritaškius. Kiek jis prisidėjo prie rungtynių perlaužimo?
– Prisidėjo nemažai, nes turbūt ir jūs pastebėjote, kad pirmuose trijuose kėliniuose nežaidė labai gerai. Komanda gyviau atrodė su Luku (Lekavičiumi) ir tą bandėme naudoti.
Kai Evansas įsižaidė, kartais tai buvo situacijos iš individualaus meistriškumo, ne iš derinio. Jis pasijautė, jo nestabdėme, tada užsikūrė ir kiti.
– Koks jausmas matyti, kai krenta beveik visi komandos metimai?
– Jausmas wow, nes ir atmosfera arenoje, ir fanai, kurie tikėjo mumis. Net ir po dviejų kėlinių buvo replikos, kad kovokime iki galo. Eilinį kartą fanai mums labai padėjo. Gal ir nežaidėme kokybiškiausio krepšinio, bet fanams ir žiūrovams žaidėme labai malonų krepšinį ir tuo prisitrauksime jų dar daugiau.
– Kai ALBA pirmoje pusėje mėtė tritaškius, atrodė, kad kai kurie žaidėjai eina į pagalbą, kai nereikia arba neprisiima atsakomybių. Kodėl Ignas Brazdeikis vis dar painiojasi tose situacijose?
– Buvo nurodymas, kad didesnė pagalba, kai Koumadje žaidžia. Jaunas žaidėjas susimaišė, nuėjo į pagalbą prieš Sikmą, kuris yra geriausias pasuotojas. Po to apsiramino, sakė, kad jo klaida. Bet tų mano klaidų buvo daug, visi kėlėme rankas tarsi sveikindamiesi su kaimynu, bet nuo to niekas nesikeitė.
Antroje pusėje šiek tiek kiečiau gynėmės ir ALBA žaidė mažesniu tempu nei pradėjo rungtynes. Pasikartosiu – kai kovoji ir stengiesi, tai ateina ir geri momentai.
– Sugrįžimas iš -20 yra didžiausias visų laikų „Žalgirio“ rezultatas. Kaip tai skamba?
– Pripažinkime, kad atrodėme labai blogai. Visai nežaidėme savo krepšinio. Atrodė, kad ne tie žaidėjai. Kad ir buvo -20 matėsi, kad rezervas yra didžiulis, nes labiau patys save išstūmėme į nepatogią padėtį nei ALBA. Aišku, reikia atiduoti pagarbą ir jiems, nestandartiniam krepšiniui ir tempui. Jausmas tai… kai dalinamės kamuoliu, kai pradėjom mesti ir pataikyti. Kartais tai buvo metimai iš individualių pastangų: Edgaro (Ulanovo) su pražanga, Keenano metimai. Jausmas – nuostabus. Žiūrėjau ir gerėjausi.
– Kaip Laurynui Biručiui pavyko pasirodyti prieš Christą Koumadje?
– Laurynui, manau, turėčiau duoti daugiau šansų, jis neatrodė blogai, atkarpų daug nepralaimėjo. Tačiau kai nepasisekė rungtynių pradžia, kai reikėjo mažinti skirtumą, jo minutės sumažėjo. Sužaidė nei gerai, nei blogai, bet šansų galėjome duoti daugiau.
– Karolis Lukošiūnas žaidė daugiau nei įprastai, o Tomas Dimša sužaidė 3 minutes. Tai buvo taktinis sprendimas?
– Karolis, jeigu pamenu gerai, prieš ALBA turi savo rekordą. Jie ginasi žymiai prasčiau situacijose be kamuolio, kuriose Karolis yra stiprus. Vienas iš mūsų planų buvo, kurį pasiūlė asistentai, labiau naudoti Karolį ir jis padėjo.
– Kol kas visos 3 pergalės iškovotos namuose. Ko dar reikėtų, kad pasiektumėte pergalę išvykoje?
– Trūksta nedaug. Lygiai taip pat būti rungtynėse iki jų pabaigos ir laimėti pabaigą. Tikiuosi, kad namie žaisime taip pat, o išvykoje sužaisime geras rungtynes ir laimėsime.
– Ar galima teigti, kad „Žalgiris“ rungtynių pabaigą laimėjo emocijų, o ne taktikos dėka?
– Visaip galima vadinti. Laimėjome emocijomis, laimėjome puolimo dėka, nors ir gynyba nebuvo prasta. Manau, kad ir mano nuopelnas, kad kartais reikia komandai nemaišyti, kai tos emocijos yra geros. Turėjau minčių atlikti kai kuriuos keitimus, minutės pertraukėles, bet reikėjo jų atsisakyti, komanda pati išsikapstė iš to.
– Sekmadienį laukia dvikova su „Rytu“. Kaip pavyks perkelti koncentraciją į šias rungtynes?
– Jau prieš tai minėjau, kad turime mažiau nei dvi paras. Pirmas dalykas – reikės atsistatyti emociškai ir ypatingai fiziškai. Žaidėjų amžiaus vidurkis gana mažas, tad tikiuosi, jog pavyks atsistatyti ir pavyks sužaisti geras rungtynes sekmadienį.
– Ar jums yra tekę vadovauti labiau įspūdingoje atmosferoje nei šiandien?
– Turbūt, kad viena iš įspūdingiausių atmosferų, kurią esu turėjęs. Aišku, yra buvę ir finalų, ir jaunimo čempionatų. Tiesiog tikiuosi, kad tai pasidarys gera rutina Kaune. Žiūrovai susirinks, pripildys areną, o komanda kausis taip, kaip šiandien kovėsi.