Visišką sutriuškinimą Europos lygos atrankoje patyręs Vilniaus „Žalgiris“ specialistus privertė svarstyti apie vyr. stratego Vladimiro Čeburino ateitį klube.
Ši savaitė Vilniaus komandai tapo viena skaudžiausių istorijoje, kai Europos lygos atrankos rungtynėse Švedijos čempionui „Hacken“ nusileista 0:5.
Bendras akistatos rezultatas per dvejas rungtynes buvo 1:8. Tai – skaudžiausias vilniečių pralaimėjimas Europoje nuo 2013/2014 m. sezono, kuomet „Red Bull Salzburg“ ekipai bendru rezultatu nusileista 0:7.
Šiose rungtynėse vos ne labiausiai šį sezoną išryškėjo „Žalgirio“ sistemos problemos, įskaitant vienintelės grėsmės puolime neutralizavimą – ilgais ir aukštais perdavimais pastoviai maitintas Mathiasas Oyewusi buvo visiškai surakintas.
Banali ir visą sezoną tiek Europoje, tiek A lygoje naudojama taktika atidengė prastą trenerių štabo darbą.
„Jis bandė lėkti prie tų kamuolių, bet reikiamu metu švedas lengvai stumtelėdavo į nugarą ir jis prarasdavo pusiausvyrą bei netekdavo galimybių atsidengti. Jis buvo visiškai uždarytas. O visas žaidimas šį sezoną buvo paremtas ilgais perdavimais ir viltimi, kad Oyewusi išnaudos savo greitį. Visas toks žaidimas ir buvo. Ir dabar prieš „Hacken“ buvo tikrai gaila žiūrėti“, – apie Oyewusi žaidimą prieš „Hacken“ bei vienalypę „Žalgirio“ schemą teigė Lietuvos futbolo rinktinės atstovas spaudai Tautvydas Vencevičius.
Tuo metu buvęs futbolininkas ir komentatorius Ervinas Kvitkauskas teigė, jog prieš tai vykusios rungtynės su Stambulo „Galatasaray“ stipriai iškreipė bendrą „Žalgirio“ vaizdą ir privertė patikėti, jog ne viskas yra taip blogai.
„Jau po praėjusio akistatų su „Galatasaray“ kalbėjome, kad jos stipriai iškreipė „Žalgirio“ veidrodį, – teigė specialistas. – Matome, kad A lygoje atsiliekama 9 taškais, kai iki jos pabaigos lieka mažiau nei trečdalis. Tai akivaizdžiai parodo, kad nėra „Žalgiryje“ gero žaidimo, kad tai nėra ta komanda, kokia buvo pernai.
Pernai A lygoje buvo momentų, kai galbūt matei, kad kažkas nesiklosto, nesiseka, bet žinodavai, kad anksčiau ar vėliau „Žalgiris“ rungtynes perlauš. Ar Ourega kažką sugalvos, ar Renanas kažkur įkiš galvą ar įvartį įplaks iš 16 metrų. Šiemet to jausmo visiškai nėra.
Žiūriu aš į tą sudėtį ir mano galvoj sukasi kosmosas. Jeigu neturi kraštinių žaidėjų, jeigu neturi savo modelio, jeigu matai, kad schema netinka, tai bandyk žaisti kažkaip kitaip. Pamėgink žaisti 3 vidurio gynėjais, Bopesu ir Paveličių paleisk kraštuose, viduryje pastatyk tuos tris atraminio pobūdžio saugus, palik laisvesnius Oyewusi su Golubicku ar Novikovu. Dabar tas žaidimas į vargo vakarienę ir kankinimą panašus.“
Pasak Kvitkausko, jau ir „Žalgirio“ viduje žaidėjai pradeda piktintis žaidimo modeliu, kuris, akivaizdu, prie gero neveda.
„Teko jau girdėti ir iš komandos vidaus, kad žaidėjai nėra labai patenkinti nei schema, nei tuo brūžinimu, – atskleidė Kvitkauskas. – Patys žaidėjai pradeda matyti, kad tai neveikia net A lygoje. Nenoriu labai demonstratyviai kalbėti, bet man tai panašu į pabaigos pradžią. Treneriai yra laikinas dalykas klubuose. Kad ir koks gali būti geras, ateina laikas, kai tenka atsisveikinti.
Jeigu pralaimės „Ferencvaros“ ir A lygoje neišlaikys titulo, aš neįsivaizduoju, kaip Čeburinas galėtų likti klube.“
Viena iš didžiausių nuoskaudų šį sezoną „Žalgiryje“ yra pernai proveržio metus turėjusio Kipro Kažukolovo nustūmimas į komandos pakraščius. Įprastai lankstumu pasižymėdavęs Čeburinas apie lietuvį vienu metu apskritai buvo pamiršęs ir nors dabar A lygoje gynėjas gauna pažaisti, šansų Europoje Kažukolovas neturėjo.
Čeburino, panašu, neįtikino ir lietuvio pakvietimas į rinktinę bei solidžios rungtynės prieš Serbiją ir Vengriją.
„Pirmas praleistas įvartis prieš „Hacken“ buvo labai vaikiškas. Gorobsovas visiškai neaišku, ką tame epizode darė: nei žmogų padėjo dengti, nei grįžta į savo poziciją, nei padeda Vučurui, pastarasis irgi poziciją pametęs, Bopesu krašte prižiūri žmogų ir palieka žaidėją baudos aikštelėje. Ką ten tas žmogus krašte padarys? Nebent pakels kamuolį, bet eik į vidurį ir viskas. Atrodė, kad visi belenką daro toje aikštėje.
Jeigu atvirai, man Kažukolovo pasodinimas visam sezonui yra keistas. Gauna tų minučių A lygoje, bet man niekas dabar neįrodytų, kad Stipe Vučuras yra kažkuo geresnis už Kažukolovą būdamas 31-erių, kai ant suolo turime talentingą jauną lietuvį. Aš Vučuro klaidų skaičių A lygoje ir Europoje galėčiau eilėmis vardinti.“
„Jeigu dar kažkas bandys įrodyti, kad Kažukolovas yra prastesnis už tuos vidurio gynėjus – parodyk pirmą įvartį, sulėtink ir pabraukyk, kaip kiekvienas žaidėjas judėjo. Ten apsuko galvas visiem taip, kad priminė salės futbolą“, – kalbėjo Vencevičius.
Sudėties pasirinkimus irgi galima kvestionuoti. Dar žiemą vykusiame sezono planų, žaidėjų ir biudžeto pristatyme „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė ir pats Čeburinas džiūgavo, jog po patekimo į Konferencijų lygos grupes ir už tai gautos solidžios premijos komanda kone pirmą kartą turi malonų galvos skausmą, kai vyriausiajam strategui yra suteikiama galimybė gauti tokius žaidėjus, kokių jis nori.
Akivaizdu, kad išvykus Renanui Oliveirai ir Fabienui Ouregai labiausiai reikėjo pasirūpinti puolamojo potencialo turinčiais žaidėjais. Įsigyti tokie žaidėjai kaip Arni Vilhjalmssonas, Leonardo Vaca ir Bilalas Sebaihi. Su pastaruoju atsisveikinta anksčiau, o Vacos ir, tuo labiau, Vilhjalmssono vaidmuo labiau nei aiškiai parodo, jog „Žalgiris“ elementariai tapo kontraktų su šiais žaidėjais įkaitais.
„Žalgiris“ dar turi teorinių galimybių patekti į Konferencijų lygos grupių etapą, tačiau prieš tai reikia įveikti „ant popieriaus“ ir už tą patį „Hacken“ pavojingesnį vengrų „Ferencvaros“. Su Budapešto komanda žaista prieš dvejus metus. Palyginus su tomis akistatomis, Vilniaus klube liko tik Edvinas Gertmonas, Bopesu, Ovidijus Verbickas ir Saulius Mikoliūnas.
„Man labiausiai įstrigo tai, ko neliko „Žalgiryje“ nuo to laiko. Jeigu Mantas Kuklys jau yra metuose, be to, ir išsiskyrimas su juo nebuvo labai gražus, tai „Žalgiryje“ taip pat neliko tokių žaidėjų kaip Jarusevičius, Mikulėnas, Piliukaitis, Uzėla. Tai buvo daug žadantis jaunimas ir labai gaila, kad jis komandoje, švelniai tariant, nesužibėjo.
Jarusevičiaus situacijos net nežinau. Jis dabar nėra registruojamas, nors buvo labai perspektyvus, įdomus žaidėjas, kuriuo domėjosi ir Varšuvos „Legia“, ir Bundeslygos komandų akademijos. Matome, kad „Žalgiryje“ kartais tie jauni taip ir…“
Iki šiol Vilniaus „Žalgirio“ vadovybė ėjo ir skautų, ir vadovų, ir sporto direktorių pareigas, tačiau istorinis praeitas sezonas neabejotinai užkėlė kartelę, kurią pasiekti, o gal net ir perlipti, padėtų naujų specialistų įtraukimas į klubo veiklą.