Antrą antausį namuose iš eilės ketvirtadienį gavęs Kauno „Žalgiris“ kelia nerimą ir prieš sezoną pozityviai kalbėjusiems ekspertams.
Ketvirtadienį Kazio Maksvyčio kariauna kontroliavo beveik visas rungtynes, tačiau po tragiško ketvirto kėlinio 88:91 turėjo pripažinti Vilerbano ASVEL komandos pranašumą.
Prieš savaitę žalgiriečiai neturėjo vilčių namuose prieš „Valencia“ krepšininkus, o dabar nusileido ir iki šiol be pergalių žengusiai Prancūzijos ekipai.
„Baisios emocijos. Po praeitų rungtynių nuotaika buvo tokia, kad tiesiog sutikome nelauktai stiprų varžovą, po mačo su „Baskonia“ gal kiek per daug pasitikėjome savimi, gavome fiziškumą, po to „Valencia“ dar nugalėjo „Barcelona“, bet dabar…
Pagal sudėtį ASVEL nėra bloga komanda, bet taip pralaimėti… Darosi nejuokinga, juolab kad tai yra trečios labai prastos „Žalgirio“ rungtynės, – pralaimėjimą vertino krepšinio treneris ir specialistas Tomas Purlys. – Vėl pamatėme, kad klysta ne tik žaidėjai, bet yra ir nesuprantamų taktinių sprendimų žvelgiant iš trenerio pusės. Bijau, kad tai gali atsiliepti žaidėjų pasitikėjimui savo jėgomis, ypač prieš rungtynes su „Rytu“ ir Stambulo „Anadolu Efes“. Atrodo, kad tokie pralaimėjimai gali stipriai kainuoti ateityje.“
Pasak Purlio, „Žalgirį“ iki ketvirtojo kėlinio traukė geras puolimas, tačiau gynyboje praeitą sezoną ja išsiskyrę kauniečiai vėl buvo prasti. Tai buvo jau penktos rungtynės iš eilės, kuriose „Žalgiris“ praleido 80 ar daugiau taškų.
„Pirmiausia, buvo per daug situacijų, kai gynyboje leisdavome per lengvai įkirsti Youssoupha Fallui. Man buvo nesuprantami sprendimai, kaip žaidėme prieš nemetančius Lavergne’ą ir Fallą. Su Lavergne’u galima rizikuoti. Geriau jau jam duoti mesti nei duoti Fallui įkrauti į krepšį penkis kartus iš eilės. Faktas, kad rizikas reikia taikyti, bet jos buvo taikomos netaisingai.
Buvo situacijų, kai Lavergne’as gaudavo kamuolį prie tritaškio, bet „Žalgirio“ žaidėjas prišokdavo prie jo, palikdavo Mike’ą Scottą laisvą, o jis mesdavo tritaškį. Tokių taktinių klaidų buvo labai daug, nebuvo agresijos gynyboje, buvo vėluojančios pagalbos, varžovai labai lengvai įmesdavo kamuolį po krepšiu ir t. t.
Pirmuose kėliniuose buvo absoliuti tragedija. Kiek jie kirsdavo prie krepšio, tiek gaudavo kamuolį ir sukdamiesi į sau patogią pusę sumesdavo metimus. Atrodo, kad skautingas lyg ir yra daromas, bet varžovai viską daro per savo stipriąsias puses. Gynyboje buvo labai daug taktinių klaidų, o ne asmeninių.“
Kiek aikštėje bėgiojo Fallas, tiek „Žalgiris“ turėjo problemų. Iš viso 221 cm ūgio milžinas į kauniečių krepšį suvertė 15 taškų, nors šį skaičių buvo galima stipriai apriboti, jeigu prieš žaidėją būtų buvusi taikoma tinkama gynyba.
„Fallas nėra tas žaidėjas, kuris fiziškai visus apstumdytų, – analizavo Purlys. – Jeigu jis įeina į baudos aikštelę, jį pasiekti nėra jokių galimybių, todėl jį žaidžiant du prieš du reikia stumdyti ir į ją neįleisti. Jeigu jis gaus kamuolį likus 3-4 metrams iki krepšio, kol darys driblingą, gali ateiti pagalba ir tikrai išmušti tą kamuolį.
Bet kai tu jį dengi iš priekio, jis gauna kamuolį baudos aikštelėje ir tu antrame aukšte jau gali daryti ką nori. Tai – dar viena taktinė klaida. Jeigu Fallas nebūtų arti krepšio, jis būtų visiškai išjungtas iš žaidimo ir į jį gal net nežiūrėtų komandos draugai.“
Per visą ketvirtą kėlinį „Žalgiris“ sugebėjo sukrapštyti tik 8 taškus, 4 iš jų nuo baudų linijos sumetė Edgaras Ulanovas, likę keturi buvo pelnyti prasiveržimais, o visus kitus taškus Maksvyčio komanda bandė rinktis tritaškiais, tačiau jie lemiamais momentais nekrito.
„Kaip sakė Maksvytis, „Žalgiris“ pradėjo strigti prieš varžovų keitimąsi ginamaisiais. Kitas dalykas – per daug pasikliauta tritaškiais. Praeitose rungtynėse pataikėme 11 iš 19, tačiau vis tiek reikia rodyti kažkokį agresyvumą. Suprantu, jeigu jie rizikuotų ir paliktų mus laisvus prie tritaškio, tada turi mesti, bet mes jau pradėjome jais per daug piktnaudžiauti nebandydami rasti lengvesnių kelių pelnyti taškus. DeColo nėra labai tvirtų kojų, jį tikrai buvo galima atakuoti net ir be pick and rollo. Manau, kad Dimša ir Evansas jį būtų suvalgę ir tikrai ne vieną kartą.
Jeigu Hayesas ar anksti baudų prisirinkęs Šmitas negalėjo kažko pasiūlyti prieš Lavergne’ą ir Fallą po krepšiu, tada reikėjo daugiau agresyvumo iš gynėjų, tačiau jie rinkosi mėtyti tritaškius.“
Nepaisant įmestų 88 taškų, po nesėkmės Arnas Butkevičius teigė, jog ir puolime komanda turi problemų, pernelyg kliaujasi individualiais žaidėjais ir per mažai progų susikuria komandiniu darbu. Paklaustas apie tai, ar išvykusį Igną Brazdeikį reikėtų keisti ne 2-3 pozicijos žaidėju, o įžaidėju, Purlys dvejojo.
„Prieš „Valencia“ naujokas irgi būtų neišgelbėjęs, nes pralaimėjo komanda. Matėme, kad su tokia komanda galime žaisti, nugalėjo „Crvena Zvezda“, tą pačią „Virtus“ komandą, kuri po to laimėjo visas kitas rungtynes. „Baskonia“ irgi įveikėme. Čia nebūtų padėjęs naujokas, nes viskas susivedė į blogą komandinę gynybą. Naujoko reikia, bet ne tame ėsmė. Jeigu praleidžiame 95 taškus, tai ar norime įmesti 110 taškų sumesti?
Vakar Dimša įmetė 5 tritaškius, o kalbame apie žaidėją, kurį reikėtų keisti su juo. Naujoko tikrai reikia, bet čia pralaimėjome patys. ASVEL nežaidė kažkokių superinių rungtynių.
Kalbėjome, kad reikia ir žaidėjo vietoje Brazdeikio, kuris gali draskyti vienas prieš vieną. Toks irgi nebūtų pro šalį, tačiau logika dėl įžaidėjo irgi teisinga. Užtenka vien pažiūrėti į DeColo. Pirmame kėlinyje praleidinėjome taškus tik iš baudos aikštelės, bet tik išėjus jam į aikštę, pradėjo kurtis progas visas penketas. Turint tokį įžaidėją, kuris sugebėtų pamatyti situacijas ir kitiems, natūraliai atsiskleistų ir kiti ir tas puolimas gal būtų dar efektyvesnis, nes dabar, kad ir įmetame tų taškų, puolime vis tiek turime dar daug rezervo.“