Antrajame „Citadele KMT“ pusfinalyje Šiaulių komanda turėjo dviženklę persvarą ir ilgai tampė nerbus ryškiam turnyro favoritui Kauno „Žalgiriui“.
Po rungtynių „Šiaulių“ atgimimo simboliu tapęs Žydrūnas Urbonas džiaugėsi pagarba, kurią užsitarnavo jo žaidėjai. Strategas išreiškė liūdesį dėl besikartojančių Vilniaus „Ryto“ nesėkmių ir paatviravo apie savo ateitį Šiauliuose.
„Tiek pagarbos po rungtynių iš „Žalgirio“ fanų nesame sulaukę. Visi plojo per petį, fotografavosi su aidėjais ir ne tik. Man didžiausias dalykas gyvenime ura ne pinigai, ne kažkokie blizgučiai, o pagarba. Man smagu, kad vyrai jos nusipelnė. Nelabai tikiu sportine sėkme, bet ji šiandien buvo nuo mūsų nusisukusi, kuomet žalgiriečiai spurtavo 14:0. Smagu, manau, „Šiauliai“ tęsia gerą vakarėlį.“
– Kaip pavyko taip ilgai laikytis šalia „Žalgirio“?
– Su Trinchieri turim gerą bendrystę – pasišnekėjom prieš rungtynes ir vakar buvom susitikę. Gyrė jis tą darbą, sakė, kad galėčiau Serbijoj dirbt. Aš jam sakau, kad buvau Prištinoje, tai sakė, ten baisu, nereikėjo važiuoti. Jis žino visus Balkanus.
Kažkur rizikavom, natūralu. Reikėjo išsaugoti jėgas ir antroms rungtynėms. Reikia pripažinti, kad „Žalgiris“ nepataikė laisvų metimų. Kaip ir mes, taip ir jie. Ir pirmam pusfinaly tas pataikymas buvo tragiškas. Ir dabar pas mus. Nežinau, ar čia įtampa, ar kas. Mūsų neslėgė jokia įtampa. Jeigu šiandien būtume gerai pataikę, tai „Žalgiriui“ būtų buvę labai sunku.
Rizikavom ir su strateginiais sprendimais juos išmušdavom iš vėžio. Jie neturėjo ritmo. Jei būtume žaidę paprastai su jais, būtume šiandien 30 atsirovę ir ramybėlė būtų. Buvo svarbiausia juos išlaikyti netoli, iki 10 taškų. Gavosi, vyrai gerai darbuojasi.
– Kokia reakcija į pirmą pusfinalio dvikovą?
– Gal jau gaila šiek tiek „Ryto“ man truputėlį. Ir pats buvau jų baudėjas prieš kelis metus. Na ką, laimi stipresnis. Kieno taiklesnė ranka, kieno bumbulai geresni. Jokių psichologijų – laimi stipresnis ir taškas. Namai, ne namai, koks skirtumas. Laimėjo stipresnė komanda, kuri buvo pasiruošusi geriau. Įdomu, kaip Gagičius atrodys rytoj. Manau, bus miręs. Šaunuolis. Geras žaidėjas, gavo kamuolių po krepšiu ir darė savo darbą.
– Ar psichologinis pranašumas mažajame finale bus jūsų pusėje?
– Nemanau, kad „Rytas“ su baranka norės grįžti. Čia jokios psichologijos – ateini ir žaidi. Visa esmė, kaip tu paruoši komandą. Gal jiem ir skaudu, bet o kam dabar lengva? Ukrainoj lengva vyram? Aš sakiau, kad mes esame gladiatoriai. Kiek žiūrovų žiūri – myli, garbina, nekenčia. Esam tie gladiatoriai, kurie turi mirti aikštelėje. Svarbiausia yra tą padaryti. Tą viską mato žiūrovai, čia nesumeluosi. „Rytas“ tikrai žais, stengsis. Mes taip pat.
– Artūras Nacickas užsiminė, kad jus pradžioje kvietė ne kaip trenerį.
– Galima paatvirauti, jei Artūras, kaip bosas, jau užsiminė. Buvo 2 planai. Man buvo siūloma sporto direktoriaus vieta. Aš sakiau, kad jei dar bus pralaimėjimų, tai aš atėjęs kaip sporto direktorius, pirmiausia darysiu ėjimą.
Girdėjęs buvau, kad komanda nusivylusi treneriu ir situacija. Sakiau, kad reikės keisti trenerį. Jeigu keisim trenerį, tai geriau už mane aš nematau nieko. Juokais čia, šaržuoju. Įvyko tas planas B. Gavau skambutį ir man pasakė, kad jei laikausi žodžio, tai turiu atvažiuoti. Aš žodžio visada laikausi.
Bendrąja prasme, krepšinyje nėra daug tų žmonių. Mano giliu įsitikinimu, sporto direktoriaus pareigose turi būti buvę krepšininkai. „Žalgiriui“ pasisekė, kad pas juos yra toks žmogus kaip Paulius Jankūnas. Prieš tai puikiai tą darbą darė Šaras, kuris buvo treneris ir sporto direktorius bei darė komplektaciją.
Nedažnas treneris turi tą patirtį, užsienio rinkos išmanymą. Vietinę rinką lengva išmanyti, nes vietinių krepšininkų mažėja. Kartais treneriui atiduodama, kaip Šarui. Arba tada kaip Jomantas „Ryte“, Jarutis Mažeikiuose. Man baigiasi sutartis šiais metais. Aš myliu Šiaulius, širdį atiduodu.
Buvo kalba, kad jei aš lieku, tai aš užsiimsiu ta komplektacija. Aš išmanau krepšinio rinką. Aišku reiktų pagalbininkų. Čia didžiulis darbas. Treneriu būti neužtenka. Reikia mokėti atsirinkti žaidėjus ir susikomplektuoti pagal esamą biudžetą. Yra labai sunku. Ir „Žalgiriui“ matome kartais nepavyksta.