Eurolygos vykdantysis direktorius Paulius Motiejūnas LRT laidoje „Atviras derinys“ paatviravo apie baigiamą kurti algų kepurės sistemą Eurolygoje, NCAA metamus iššūkius Europos krepšiniui ir artėjančius Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimus.
Juose buvęs Kauno „Žalgirio“ komandos vadovas jau yra išreiškęs paramą Robertui Javtokui, kuris bandys mesti iššūkį dabartiniam LKF generaliniui sekretoriui Mindaugui Balčiūnui.
Pagrindinė tema prieš rugsėjo 17 d. rinkimus yra pastaraisiais metais visų amžiaus kategorijų rinktinių demonstruojami prasti rezultatai. Kelis dešimtmečius dėl aukščiausios prabos apdovanojimų kovojusi vyrų rinktinė jau dukart iš eilės nepateko į olimpines žaidynes, o Europos ir pasaulio čempionatuose vis rimčiau tolsta nuo medalių.
Tas pats galioja ir kelias vasaras medalių neiškovojančioms jaunimo rinktinėms, šiemet nesugebėjusioms įveikti net ketvirtfinalio etapo.
„Faktas, kad yra negerai. Europoje turime elitinių klubų, tačiau federacijose jie turi tokį patį balsą, kaip ir bet kokios krepšinio mokyklos atstovas. Ir tokie žmonės renka prezidentą. Čia ir yra pagrindinis dalykas, ko mes norime – ar to, kad krepšinis eitų į priekį, ar to, kad kažkas būtų išrinktas prezidentu, tas žmogus toliau kurtų kažkokius planus ir užsiimtų politika.
Aš pats federacijoje buvau dvejus metus, dirbau tiek su Mindaugu (Balčiūnu), tiek su Robertu. Viena prezidento pareiga yra reprezentuoti, kita – daryti darbą. Jeigu tavo darbas yra tik kaimeliuose ir mažesniuose miestuose surinkti balsus – nėra ko daugiau norėti.
Reikia rinktis pagal tai, kad, jeigu nesame elitas, tai būtumėme elitas, žaistume olimpinėse žaidynėse, kad rinktinės rodytų gerus rezultatus. Turėjome ir turime talentingų žaidėjų, bet penkta vieta nėra geras rezultatas. Reikia žmogaus, kuris žinotų ir piramidės apačios, ir viršaus problemas. Tikslas vis tiek yra aukotis, kad žaistume olimpinėse žaidynėse ir laimėtume medalius“, – laidoje „Atviras derinys“ kalbėjo Motiejūnas.
Su kur kas didesniu patosu Motiejūnas kalba apie Eurolygos situaciją, kurioje įžvelgia vis daugiau dėl titulo kovoti galinčių komandų, o patį Eurolygos krepšinį vertina kaip patrauklesnį produktą už NBA.
„Jeigu pažiūrėtume į NBA, mūsų krepšinis yra gražesnis. Taip, aš atstovauju Eurolygai, tačiau taip jaučiuosi ir manau. Mano nuomone, mes žaidžiame gražiausią krepšinį. NBA yra geriausiai apmokama lyga, ten rungtyniauja geriausi atletai, yra ir daug kitų pliusų.
Atsiliekame nebent transliacijomis, TV teisėmis. Pagrindinis dalykas, kuriame NBA turi pranašumą, yra jų arenos. Kaip „Žalgiris“ be savo arenos būtų visai kitos vertės, taip ir kiti Eurolygos klubai dabar bando pereiti į tą modelį.
Praeitą sezoną Graikijos klubai – „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ – gavo teises valdyti savo arenas. Jie pasirašė sutartis su savo miestais, kad 50 metų valdys arenas. Tai iš karto augina vertę, klubams atsiranda sąlygos treniruotis namų sąlygomis. Dauguma klubų to iki šiol neturi, o tai yra pagrindinis rodiklis šiam verslui pereinant į kitą vertę“, – pabrėžė Motiejūnas.
– Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie algų kepurę Eurolygoje. Kokia yra situacija su ja ir ar yra jau esate numatę sumas, kurių klubai negalės viršyti?
– Turime formulę ir artimiausiu metu turėtume ją baigti. Tuomet ją ir įvesime. Bus aiškios ir baudos ją peržengus. Dviračio neišradinėjame ir daug ką imame iš NBA. Jei ne kitame, tai dar kitame sezone ji tikrai turėtų būti įvesta.
– Kiek daugiausiai galės išleisti klubai?
– Bus skirtingi žingsniai ir skirtingos taisyklės. Tikrai nebus taip, kad klubai galės išleisti tam tikrą sumą ir viskas. Kaip ir NBA, viskas bus kiek sudėtingiau. Pas mus bus taikomos išimtys ir jauniesiems žaidėjams, ir tiems, kurie klubuose žaidžia ilgiau. Komandos galės turėti du ar tris žaidėjus, kurių bus galima neįtraukti į visą tą formulę, kad jiems būtų galima mokėti daugiau.
Bus įdomiau ir Pauliui Jankūnui (šypsosi). Nebus tik taip, kad žinos, kiek gali išleisti. Atsiras daugiau formulių. Kai pabendraujame su Denverio „Nuggets“ klube dirbančiu Tomu Balčėčiu, ten išvis yra aukštoji matematika. Pas mus algų kepurė nebus tokia sudėtinga.
– Vos perėmęs Kauno „Žalgirį“ ir visas jo skolas akcentavote dideles žaidėjų atlyginimų eilutes. Bet situacija žemyne nesikeičia ir toliau. Ar tai tampa didesne problema?
– Apie tai kalba visi klubai, ne tik mes. Kiekvienais metais didėja komandų, kurios nori laimėti Eurolygą. Anksčiau jų būdavo gal keturios, dabar, dėliojant aštuntuką, matai jų ir daugiau. Konkurencija yra tikrai gera, visuose klubuose yra smagių pavardžių, daugėja žaidėjų, atvykstančių iš NBA. Sezonas bus įdomus.
– Pastaruoju metu vis daugiau jaunųjų Europos talentų persikelia į NCAA, kur jiems yra mokami tokie pinigai, kurių jie dažnu atveju dar net nenusipelnė. Koks tai iššūkis Eurolygos ateičiai?
– Mes apie tai daug diskutuojame. Gaila, bet tokia yra realybė. Gaila iš tos pusės, kad ten išvažiuoja daug jaunų žaidėjų. Bet iš kitos pusės suprantame, kad į NBA jų pateks gal 5 procentai, o visi kiti turės grįžti pas mus. Dar dirbdamas klube žaidėjams sakydavau, kad mums nesvarbu, kokiu jie keliu ateis į Eurolygą, svarbiausia, kad ateitų.
– Kiek Eurolygos komandų matote turnyre netolimoje ateityje?
– Svarbu yra lygis, tai, kad tos komandos neiškraipytų rinkos, kad nebūtų iškart aišku, kuri komanda užims paskutinę vietą. Svarbu paminėti ir tai, jog ši sistema, kurioje visi žaidžia su visais, labai pasiteisina. Nesinori visokių burtų traukimų.
Norint augti, turi atkreipti dėmesį ir į vietinius čempionatus, į FIBA langus. Dabar esame šiek tiek suspausti, tačiau 20 komandų tikrai gali būti. Reikia tik to, kad jos atitiktų lygį ir savo rinkose pakeltų Eurolygos žiūrimumą. Negalime vien už labai gerą darbą dalinti ilgalaikių licencijų. Žingsnis iki 20 komandų tikrai yra įmanomas. Dar labiau augti jau yra sudėtinga.