Ispanijos vyrų futbolo rinktinė laimėjo du didžiuosius tarptautinius turnyrus iš eilės, o viena svarbiausių tokios sėkmės priežasčių galima laikyti šalies futbolo sistemą. „La Liga“ klubai vietiniams futbolininkams suteikia gerokai daugiau galimybių nei bet kuri kita stipriausia Europos lyga.
„Opta Analyst“ analizė rodo milžinišką Ispanijos atotrūkį nuo Anglijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos ne tik pagal vietinių futbolininkų skaičių, bet ir pagal jiems tenkančias žaidimo minutes.
Per dešimt sezonų iki 2026–2027 m. sezono „La Liga“ vidutiniškai net 237 ispanų per sezoną sužaisdavo bent 450 minučių – penkerių pilnų rungtynių ekvivalentą.
Kitose TOP 5 Europos lygose skaičiai gerokai kuklesni:
- „Serie A“ – 152 italų;
- „Ligue 1“ – 150 prancūzų;
- Bundeslyga – 143 vokiečių;
- „Premier“ lyga – vos 118 anglų.
Naujausi duomenys tendenciją tik dar labiau išryškina. 2025–2026 m. bent 450 minučių „La Liga“ sužaidė 239 Ispanijos futbolininkai. Bundeslygoje tokių vokiečių buvo 134, „Serie A“ – 130, „Ligue 1“ – 121, o „Premier“ lygoje – tik 102 anglai.
Tačiau dar iškalbingesnis yra ne žaidėjų skaičius, o jų realus vaidmuo komandose.
Per nagrinėjamą dešimtmetį ispanai vidutiniškai sužaidė 57,2 proc. visų „La Liga“ minučių. Vokiečiams Bundeslygoje teko 40,7 proc., prancūzams „Ligue 1“ – 40,1 proc., italams „Serie A“ – 36,8 proc., o anglams „Premier“ lygoje – tik 30,5 proc.
Šį sezoną skirtumas dar didesnis. Ispanai sužaidė 58,9 proc. visų „La Liga“ minučių, kai nė viena kita TOP 5 lyga nesiekia net 40 proc. Bundeslygoje vietiniams tenka 39,4 proc., „Ligue 1“ – 34,3 proc., „Serie A“ – 28,3 proc., o „Premier“ lygoje – vos 26,7 proc.
Įdomu tai, kad Ispanija jaunimo futbolo pertvarkos ėmėsi ne dėl rinktinės krizės.
Pavyzdžiui, Vokietija jaunimo ugdymo sistemą pradėjo rimtai permąstyti po nesėkmių 1998–2000 metais. Anglijoje vienu svarbiausių pokyčių katalizatorių tapo nepatekimas į 2008 metų Europos čempionatą ir nesėkmingas 2010 metų pasaulio čempionatas.
2016 metais dviejų aukščiausių šalies divizionų klubai pradėjo rengti kasmetinius jaunimo akademijų susitikimus, kuriuose dalijosi metodika, žiniomis ir naudojamais įrankiais.
2022 metais ši iniciatyva išaugo į nacionalinį jaunimo akademijų optimizavimo ir tobulinimo planą, kurio tikslas – per 10–12 metų dar labiau profesionalizuoti futbolininkų rengimo sistemą.
„Paprastai šalis ar organizacija tokius projektus pradeda būdama silpnoje pozicijoje, susidūrusi su problema ar neigiama situacija“, – „Opta Analyst“ teigė „La Liga“ futbolo projektų vadovas Juanas Floritas.
Ispanijos atveju tokios krizės nebuvo.
Dar vienas išskirtinis Ispanijos sistemos bruožas – dublerių komandos.
Net 41 iš 42 Ispanijos dviejų aukščiausių divizionų profesionalių klubų turi rezervinę arba priklausomą komandą, žaidžiančią bendroje šalies vyrų futbolo piramidėje.
Tai reiškia, kad 17–20 metų talentams nereikia apsiriboti vien savo amžiaus varžybomis. Jie gali reguliariai rungtyniauti prieš suaugusius futbolininkus ir ruoštis perėjimui į pagrindinę komandą.
„Tai jauniems 17, 18, 19 ar 20 metų futbolininkams suteikia labai sudėtingą, bet svarbų tiltą iki pagrindinės komandos“, – aiškino Floritas.
Skirtumas ypač matomas lyginant su Anglija, kur nemaža dalis perspektyvių žaidėjų iki ankstyvo dvidešimtmečio vis dar rungtyniauja U21 čempionate.
Prancūzai jaunimui suteikia dar daugiau minučių
Pagal vietinių futbolininkų iki 21 metų gaunamas minutes Ispanija nėra pirmoji, tačiau išlieka tarp lyderių.
Per dešimtmetį iki šio sezono jauni ispanai sudarė vidutiniškai 5,3 proc. visų „La Liga“ žaidimo minučių. Geresnį rezultatą turėjo tik Prancūzija – 8,2 proc.
Šį sezoną jaunų vietinių futbolininkų minučių dalis atrodo taip: „Ligue 1“ – 6,7 proc., „La Liga“ – 4,5 proc., Bundeslyga ir „Serie A“ – po 3,5 proc., „Premier“ lyga – 3,2 proc.
Svarbu ir tai, kad nuo 2022 metų „La Liga“ bent 450 minučių sužaidžiančių vietinių futbolininkų vidutinis amžius mažėja kiekvieną sezoną.
Prie akademijų reikšmės prisideda ir griežta „La Liga“ finansų kontrolė.
Nuo 2013 metų kiekvienam klubui nustatomas individualus atlyginimų limitas, atsižvelgiant į pajamas, išlaidas ir skolas. Jei klubas neatitinka reikalavimų, naujas futbolininkas negali būti registruojamas.
Tai kartais sukelia nemažai kritikos, tačiau kartu verčia klubus daugiau vertės ieškoti savo akademijose.
Tokie klubai kaip „Valencia“ ar „Sevilla“, susidūrę su finansiniais apribojimais, pastaraisiais sezonais vis dažniau atsigręžė į savo jaunimo sistemą. Dalis akademijos auklėtinių ne tik įsitvirtino pagrindinėse komandose, bet vėliau klubams atnešė ir milijonines pajamas.
„Tikime, kad greičiausias ir patikimiausias būdas pasiekti balansą tarp sportinių rezultatų ir ekonominio tvarumo yra investuoti į jaunimą bei futbolininkų tobulėjimą“, – sakė Floritas.
„La Liga“ skaičiuoja, kad nuo 2016 metų, kai prasidėjo akademijų bendradarbiavimo iniciatyva, Ispanijos vyrų ir moterų rinktinės įvairiose amžiaus grupėse iškovojo net 23 tarptautinius titulus.
Vokietija per tą patį laikotarpį iškovojo 9, Anglija – 7, Prancūzija – 6.
Taigi Ispanijos modelio esmė nėra vien talentų suradimas. Klubai juos ruošia profesionalioje sistemoje, anksti suteikia vyrų futbolo patirties ir, svarbiausia, nebijo jais pasitikėti aukščiausiame lygyje.
Skaičiai šiuo atveju itin ryškūs: beveik 59 proc. „La Liga“ minučių tenka ispanams, o „Premier“ lygoje anglams – mažiau nei 27 proc.
Būtent toks nuolatinis vietinių futbolininkų srautas į aukščiausią lygį suteikia Ispanijos rinktinei talentų bazę, kurios šiuo metu neturi nė viena kita didžioji Europos futbolo valstybė.