Vilniaus „Rytas“ šiandien pasiekė dvigubą pergalę – į komandą grįžta Marcusas Fosteris ir solidžiu skirtumu KMT atkrintamosiose įveiktas Utenos „Juventus“.
Vilniaus komandos strategas Giedrius Žibėnas po 98:86 laimėtų rungtynių vardino, kas padėjo susikrauti pranašumą, tačiau, kalbėdamas apie serijos baigtį, išliko atsargus.
„Mums labai padėjo Utenos rungtynės su „vilkais“, parodė su kokia energija jie pradeda rungtynes. Turėjom daug mokomosios medžiagos kaip įeiti į rungtynes. Utenos komanda privertė mūsų žaidėjus juos gerbti.
Reikėjo šiandien būti labai atidiems, žinojom, kad ant mūsų norės užgriūti. Deja, to rungtynių pradžioje nepavyko sukontroliuoti. Realiai Utena gyveno iš mūsų klaidų. Paskui pakeitėme gynybos sistemą, kai kurie žaidėjai teisingai sureagavo per didžiąją pertrauką.
Išsivežam +12, bet šiuolaikiniame krepšinyje – tai yra 4 atakos. Niekas dar nėra baigta ir žinom, kad bus žiauriai sunku. Išliekam susikaupę ir džiaugiamės, kad gruodžio mėnesis yra be pralaimėjimų.“
Kalbėdamas apie tai, kas lemia komandos atkovotus kamuolius puolime, Žibėnas teigė, kad tai yra pamatinis dalykas ekipos žaidime.
„Pramesti metimai lemia. Taip pat mūsų kovingumas, mūsų sudėtis ir mūsų akcentai – lipimas ant to kamuolio. Tai yra mūsų duona ir sviestas.“
Šiandien Lietuvos krepšinio pasaulį sudrebino žinia, kad Marcusas Fosteris grįžta į Vilnių. Žibėnas bandė raminti aistras ir teigė, kad žaidėjui prireiks laiko pritapti bei įgauti optimalią formą. Treneris pabrėžė, kad visų pirma tai yra įvertinimas „Ryto“ organizacijai.
„Tai yra įvertinimas organizacijai, kad tokio lygio žaidėjas nori grįžti. Kažką, reiškia, gerai darom. Kažkokias sąlygas geras suteikiam. Bet gal visi per daug karštai sureagavo. Ramiai. Mes nieko nepaleidžiam, mes tiesiog pasistiprinom. Patikėkit manim, tai dar nėra faktas, kad mes būsim geresnė komanda.
Tiesiog mes dabar turim dar vieną ekstrą ginklą, ypač izoliaciniam krepšinyje, prieš besikeičiančią gynybą. Bet tai nereiškia, kad mes pradėsim kažkokį kosminį krepšinį žaisti. Reikia žaidėjui integruotis. Nėra jis gal optimaliausios formos. Šiek tiek turime reaguoti ramiau. Turim be galo daug gerų žaidėjų, jais visais tikim. Su tikslais, kuriuos turime šitam sezone, mes privalom stiprintis ir džiaugiuosi, kad, atsiradus galimybei, tai pavyko padaryti.
Aš tikiu, kad jis aplink save turės geresnius žaidėjus, geresnius išpildytojus. Ta pati žaidėjų grupė, kuri liko, yra geresni šiemet negu pernai. Jie yra dar labiau paaugę. Tokios rungtynės mus augina. Aš sakiau Marcusui, kad mes žinom tave, o tu žinai mus. Pažiūrėsim, kas čia gausis. Bet tai nereiškia, kad mes pasirašome Lebroną ir pradėsime kosminį krepšinį žaisti.“
Žibėnas išskyrė ir naujojo komandos sporto direktoriaus Artūro Jomanto vaidmenį ir pasišventimą derinant Fosterio grįžimą į Lietuvos sostinę.
„Žinau kokias Kalėdas turėjo Artūras. Kaip jis pasišventė „Ryto“ reikalams. Čia nebuvo 1 ar 2 dienų darbas. Tai buvo paskutinių kelių savaičių darbas. Paskutinėmis dienomis, kai jau derinome kontraktą, Artūras su mūsų skautu Matu labai mažai miegojo, nes laiko skirtumas yra nemenkas. Naktinio darbo per tą Kalėdų laikotarpį buvo įdėta nemažai. Vertinu labai pozityviai, kai žaidėjas, kuris yra „Ryto“ legenda, iškart imasi darbų be jokių atsiprašymų, nesvarbu, ar tai diena, ar naktis.“