Lemtingą metimą „Žalgirio“ arenoje pataikęs Arnas Butkevičius tokį scenarijų galėjo įsivaizduoti tik vaikas, kai dar žaisdavo krepšinį su draugais kieme.
Likus mažiau nei minutei kauniečiai atsilikinėjo 69:70, o atakos laikas seko į pabaigą. Kamuolys atsidūrė A. Butkevičiaus rankose, o tritaškis skrodė tinklelį – 72:70.
Galop dar šiek tiek sėkmės, šiek tiek kovos ir „Žalgiris“ patiesė praėjusių metų Eurolygos finalo ketverto dalyvę „Barceloną“.
A. Butkevičius per 17 minučių surinko 5 taškus (1/2 trit., 2/2 baudų), 2 atkovotus kamuolius, 1 rezultatyvų perdavimą ir 8 naudingumo balus.
„Žmonės mus tikrai užveda kovai ir kitų minčių, nei kovojimas iki galo, kritimas ant kamuolio, negali būti, – rūbinėje džiaugėsi A. Butkevičius. – Mes visą laiką stengiamės iš žmonių pasiimti tą energiją ir juos atitraukti savo geru, pasiaukojančiu žaidimu. Šiandien buvo kažkas nerealaus, iš tikrųjų.“
– Kaip galėtumėte nupasakoti paskutinę ataką, kai pataikėte tritaškį?
– Ataka gavosi šiek tiek užstrigus, jaučiau, kad atakos laikas eina į pabaigą. Nieko per daug negalvojau. Mačiau, kad perduoda kamuolį man, reikėjo mesti, tam metimui buvau pasiruošęs ir gerai, kad įkrito.
– Prieš tai puolime jums buvo sunkios rungtynės. Kiek pasitikėjimo prideda toks vienas metimas?
– Nežinau, matysime. Tikrai čia nėra man daug užduočių puolime šioje komandoje. Nuo to neprasideda mano žaidimas, mano didžiausias akcentas yra gynyba. Kartais tuos šansus, ką komanda sukuria ir varžovai rizikuoja, aš turiu išnaudoti ir norėtųsi išnaudoti geriau. Kiek pasitikėjimo pridės – matysime ateityje.
– Susidaro įspūdis, kad gana greitai pritapote komandoje. Kiek prie to prisidėjo žinomas treneris Kazys Maksvytis?
– Be abejo, kad prisidėjo. Sistema žinoma, žaidimo stilius žinomas, vasarą kartu praleidome, kažkiek ir deriniai panašūs. Automatiškai viskas lengviau nei einant pas naują trenerį. Be kalbų, kad tai prisidėjo. Kitas dalykas – aš tikrai patogiai čia jaučiuosi. Ateini, tik rodyk norą dirbti. Komandos draugai irgi priėmė super.
– Ar esate kažkada pagalvojęs, kad galite pakelti „Žalgirio“ areną iš savo vietų tritaškiu?
– Nežinau, tai galbūt vaikystės svajonės. Kažkas tokio, kai kieme mėtai ir skaičiuoji paskutines sekundes. Kažką tokio visąlaik nori patirti. Smagu. Nors ne gamewinneris, bet svarbus metimas.
– Pirmą kartą karjeroje susidūrėte su dviguba Eurolygos savaite. Kokie įspūdžiai?
– Reikalauja jėgų, iššūkis – nemažas. Reikės išmokti prie to prisitaikyti, pasiskirstyti treniruočių krūvius. Tačiau čia sistemą visi žino, pataria, pasako kaip geriau daryti. Pats gali tik detales pridėti, kai pažįsti savo kūną daugiau. Tikrai sunku, aukštas lygis, intensyvumas didžiulis.
– Kiek pasikeitė „Žalgiris“ nuo sezono pradžios?
– Mažais žingsneliais į priekį. Mes taip ir norime, kad ir po laimėtų rungtynių studijuotume savo klaidas ir jas taisytume. Negali užsibrėžti nerealių tikslų, kad iškart viską padarysi gerai. Svarbiausia, kad bent po vieną ar du mažus dalykus darytume geriau. Manau, kad tuos žingsnius darome, girdime trenerio pastabas ir tą visai neblogai pavyksta taisyti.
– Ar galima sakyti, kad tai skambiausias jūsų nugalėtas varžovas?
– Klubiniame krepšinyje, turbūt, taip.
– Apžvelgiant visas 4 Eurolygos rungtynes, visose buvote arti. Kas leidžia išsilaikyti arti?
– Kova ir gynyba. Kai mums gynyba veikia, mes visąlaik esame rungtynėse. Šiandien pavyko būti ir nemažą rungtynių dalį priekyje ir išlaikyti tą persvarą, kas mums ne visą laiką pavykdavo. Ne paslaptis, kad viską mes čia pradedame nuo gynybos. Kitaip nebus. Turime akcentuoti, kad varžovai turi įmesti kuo mažiau taškų, turbūt riba apie 70 taškų. Tada mes galime kabintis rungtynėse, tikėtis pergalės.
– Treneris prieš rungtynes akcentavo sunkų tvarkaraštį. Ką galite pasakyti apie komandos fizinę kondiciją?
– Tik sezono pradžia. Lengviau turbūt ir nebus, reikia prie to prisitaikyti. Bus ir išvykos. Skųstis mes negalime, visos komandos turi panašius grafikus. Žiūrint kaip treneriai mus paruošia, tai aš manau, kad ir jie puikų darbą daro. Turime jėgų, kovojame.