Stebuklingą pirmąją savaitę už Kauno „Žalgirio“ vairo patyręs Tomas Masiulis po pergalės prieš Eurolygos čempionus neslėpė džiaugsmo.
Penktadienio vakarą naujasis „Žalgirio“ vedlys patiesė ir buvusį mokytoją Šarūną Jasikevičių bei jo Stambulo „Fenerbahče“.
„Puiki komandinė pergalė. Sveikinimai žaidėjams ir fanams. Tikra svajonė taip pradėti Eurolygos sezoną namuose, bet, kaip sakiau, reikia likti ant žemės. Smagu, kad vaikinai kovojo iki galo ir iškovojo pergalę. Šiandien pašvęsime, o rytoj grįšime prie darbų“, – kalbėjo Masiulis.
– Prieš „Monaco“ rungtynių pabaigoje irgi buvo jaudulio. Kas neleidžia lengviau užbaigti rungtynių?
– Tai yra Eurolyga, toks krepšinis joje. Gal dar ieškome ir savo žaidimo, bet rungtyniavome prieš geriausias Eurolygos komandas. Gal ir aš pridariau klaidų, gal kažkuriuo metu parinkau ne tuos žaidėjus. Bet tai yra dviguba savaitė, žaidėjams reikėjo ir poilsio. Gavome gerų pamokų.
– Ar bandėte su Šarūnu Jasikevičiumi vienas kitam iš skrybelės traukti triušius (nustebinti)?
– Bandymų buvo. Pusės tų triušių turbūt nemačiau. Žinant jį, bandymų tikrai turėjo būti. Bandėme reaguoti į jo penketus ir žaisti.
– Kaip jautėtės sugrįžęs į „Žalgirio“ areną ir matydamas sirgalius?
– Nežinau kodėl, bet šiandien vėl kažkaip ramiai jaučiausi. Labiau pergyvenau treniruodamas dublerius (juokiasi). Nežinau, kodėl taip yra, bet tikiu komanda, matau, kad ir jie bando tikėti tuo, ką darome. Žinoma, tai yra lengviau kai laimi. Bet, žinoma, buvo smagu. Kai stovi už tokios komandos, išgyveni svajonę. Reikia tik dirbti ir stengtis toliau.
– Ar pasitvirtino Šaro mintys, kad „Žalgiris“ ir „Fenerbahče“ yra veidrodinės komandos?
– Manau, kad visiškai panašios. Aš tą krepšinį žaidžiau 8 metus, tikėjau juo, todėl sunku sugalvoti kažką naujo. Laikui bėgant, kažko pridėsi, kažkas pasikeis, bet kadangi mačiau, jog tai veikia, tie deriniai ir gynybos sistemos yra tokios pačios. Žaidėjams netgi sakiau, kad žaisti bus lengva, nes jie rungtyniauja identiškai.
– Jasikevičius teigė, jog nelaiko jūsų mokiniu, o kaip atrodo jums?
– Jis yra mano mentorius, mano guru, net nežinau, kaip dar geriau pavadinti. Be jo manęs čia nebūtų. Visą gyvenimą būsiu dėkingas už tai.
– Manoma, kad Jasikevičius yra emocingesnis treneris, bet atrodė, kad šiandien ir jums sproginėjo emocijos…
– Man sproginėjo? Dar nesate matę, kaip man sproginėja (juokiasi). Pažiūrėsiu rungtynes, gal reikės būti ramesniam kitą kartą. Bet kartais būna skaudu, kai po aptartų dalykų gauni du taškus su pražanga. Tada kartais tos emocijos prasiveržia.
– Kone lemiamus tritaškius ketvirtajame kėlinyje pataikė Edgaras Ulanovas ir Arnas Butkevičius. Ar jūsų tai nenustebino?
– Ne. Tikiu jais visais. Jeigu susikuriame laisvus metimus, turime juos mesti. Nėra net kalbos. Kažkur kažkas rizikuos, normalu, kad varžovai akcentuos mūsų lyderius, bet mesti turi ir kiti. Ąžuolas Tubelis irgi gali pataikyti. Aišku, nereikėtų, kad tai būtų jo pagrindinis ginklas, bet jis ties tuo dirba. Per šias dvejas rungtynes jis įrodė, kad galbūt jo nedengti nėra efektyvu.
– Wade’as Baldwinas suvertė 36 taškus. Kas neveikė prieš jį?
– Didžiąją dalį taškų jis įmetė dėl mano kaltės. Aš taip norėjau prieš jį gintis – likti priekyje ir duoti mesti tritaškius. Bet kai pataikė pirmus tris, paskutinių dviejų duoti jau nenorėjau. Pusę taškų jis įmetė man, ne žaidėjam.
– Sakėte, kad prieš mačą jaudulio nejautėte, tai gal adrenalinas sukilo po?
– Kai laimi prieš Eurolygos čempionus, normalu, kad užverda emocijos. Gal tai pasireiškė. Pradėti 2-0… Turbūt niekas netikėjo, net mes patys turėjome abejonių. Bet, vėlgi, yra tik 2-0, viskas dar priešakyje.
– Šarūnas Jasikevičius minėjo, kad vaikščiodamas Kaune prisiminė jūsų pirmąjį trenerį Feliksą Mitkevičių. Ar jums buvo iškilę panašūs atsiminimai?
– Tikrai namuose daug galvojau apie tai. Galbūt jis dabar mus stebi iš dangaus. Jis būtų žiauriai laimingas matydamas mus čia, stovint už Eurolygos komandų vairo. Didelė pagarba jam, kad jis mus tokius užaugino. Jis visada liks mūsų atminty.