Kauno „Žalgiris“ Eurolygos sezoną pradėjo pergale „Monaco“ požėmiuose, tačiau Lietuvos komandos treneris Tomas Masiulis po triumfo pernelyg dideliu džiaugsmu netryško ir jau žvelgė į susitikimą su buvusiu savo mokytoju Šarūnu Jasikevičiumi, kurį Kaune priims jau penktadienį.
Trečiadienio vakarą kone visą mačą pirmavę žalgiriečiai 89:84 patiesė „Monaco“ krepšininkus ir Masiulio debiutą vyr. trenerio pareigose Eurolygoje pabarstė cukraus pudra.
Masiulis „Monaco“ trenerį Vassilį Spanoulį ant menčių patiesė ir praėjusių metų Eurolygos finale kaip Šarūno Jasikevičiaus atsistentas, o dabar prieš Graikijos legendą 50-metis specialistas pergalę įsirašė ir pirmajame savo Eurolygos mače kaip vyr. treneris.
„Puiki komandinė pergalė. Visi kovojo vienas už kitą. Mums ši pergalė yra labai svarbi, tačiau jau po dviejų dienų laukia kitas mačas, tad turime išlikti ramūs ir protingi.
Žinojome, kad „Monaco“ yra puiki komanda, praeito sezono vicečempionė, turinti daug talentingų žaidėjų. Žinojome, kad jie gali sugrįžti. Tai yra Eurolyga. Joje reikia kautis kiekvieną sekundę. Džiaugiamės, bet, kaip minėjau, po dviejų dienų laukia kitos rungtynės. Eurolygoje negali pernelyg džiaugtis ar per daug liūdėti pralaimėjęs. Reikia žiūrėti į priekį“, – kalbėjo Masiulis.
– Atlikti 21 perdavimai ir padarytos tik 8 klaidos. Ar tas komandinis žaidimas labiausiai ir džiugina?
– Būtent. Visi žinojo savo roles, žinojome, kuriuos žaidėjus norime atakuoti. Manau, kad nemažai planuotų dalykų pavyko realizuoti ir gynyboje. Galbūt norėjosi iš jų atimti daugiau taškų greitajame puolime ir po antrųjų šansų, bet manau, kad iš mūsų pusės tai buvo solidžios rungtynės.
– Ar jautėte kažkiek nežinomybės dėl to, kaip Eurolygoje atrodys šis „Žalgiris“?
– Buvo daug nežinomybės. Pasiruošimo metu neturėjome visos komandos, iš LKL rungtynių irgi buvo sunku pasakyti, koks yra tas mūsų pajėgumas. Iki galo neaišku ir dabar. Kaip sakiau, kiekvienos rungtynės – nauja istorija. Svarbiausia, kad bandome žaisti komandiškai, dalinamės kamuoliu, o vaikinai tai darydami jaučia malonumą.
– Turėdami dviženklį pranašumą rungtynių pabaigoje nebuvote per anksti užsigalvojęs apie pergalę?
– Iš patirties žinau, kad 15 taškų pranašumas likus kelioms minutėms dar nieko nereiškia. Reikia nepamesti galvų, nes dažnai galvojame, kad rungtynės yra baigtos, pradedame rūpintis tik puolimu… Reikia padaryti darbą iki galo. Tokių situacijų pasitaikys dažnai.
– Mosesas Wrightas pataikė tritaškį, vidutinį metimą, grūsdavo kamuolį į krepšį ir po netaiklių metimų. Ar to tikitės iš jo kiekviename mače?
– Jį visi labai liaupsina, bet aš noriu, kad jis žaistų dar geriau. Jis bando suprasti, ko mes norime, mėgina būti ramesnis puolime. Tada sumeta ir tuos metimus. Pradžioje jis mėtė truputėlį per daug tritaškių. Pagyrimai ir mūsų įžaidėjams, kad jį surasdavo.
– Kaip vertinate Eurolygoje taip pat debiutavusių Ąžuolo Tubelio ir Dustino Sleva pasirodymus?
– Puikiai, tikrai. Dustinas pataikė kelis tritaškius, padarė tai, ko iš jo tikimės. Ąžuolas žaidžia per dvi pozicijas ir duoda tai, ko norime. Jam tai buvo pirmos rungtynės po visų tų negandų. Tikrai jį palaikome, norime jo ir tikiu, kad jis mums duos labai daug naudos.
– Sudėtis šiemet atrodo labai subalansuota tiek pajėgumu, tiek patirtimi. Kiek jums ramiau dėl to?
– Būtent, man, naujam Eurolygos treneriui, patyrę žaidėjai yra labai svarbūs. Jie gali kontroliuoti situaciją, supranta žaidimą, matau, kad supranta dalykus. Nigelas (Williamsas-Gossas) labai daug padeda, Maodo Lo – taip pat, Sylvainas Francisco šiandien irgi sužaidė idealiai. Be tų gynėjų tikrai būtų sunku
– Žaidėjai jus maudė po pirmos pergalės LKL, dabar po triumfo prieš „Monaco“. Nepritrūksit kostiumų?
– Turėjau tik vieną. Jeigu bus tik tokios problemos, tikrai jas išspręsime (šypsosi).
– Ar po pirmos pergalės kažkiek nukrito našta?
– Jos nelabai ir buvo. Nežinau, šiandien net pats nustebau, kad taip ramiai jaučiausi. Darai savo darbą, darai kaip sugebi ir supranti, o ar rezultatas bus ar nebus… Svarbiausiai padaryti tai, ką gali, o ne žiūrėti toli į ateitį. Tokia yra mano filosofija, taip noriu žiūrėti į krepšinį. Ir, žinoma, kad vaikinai džiaugtųsi žaisdami kaip komanda.
