Dar vieną Eurolygos kovą pasitinkantis Kazys Maksvytis papasakojo apie laukiantį varžovą, Tylerio Cavanaugh traumą ir kitus aktualius klausimus.
Penktadienį kauniečiai savo aikštėje nuo 20 val. sutiks Miuncheno „Bayern“.
„Atvažiuoja atletiška komanda, neturi kelių žaidėjų dėl traumų, bet pastaruoju metu rado savo ritmą, savo žmones, su kuriais žaidžia ir tikrai nebus lengva, – sakė Maksvytis. – Yra fiziški, keičiasi ginamaisiais, paskutinėse rungtynėse tą darė nuo pirmos minutės. Turime parą laiko pasiruošti ir, manau, tą padarysime.“
– Kas dabar yra pagrindiniai „Bayern“ žaidėjai?
– Visais laikais jie turėjo gana atletiškus ir gerai vienas prieš vieną žaidžiančius krepšininkus. Manau, kad gynyboje jie nenukentėjo, turi ūgio, turi dydžio. Kažkiek jų pozicijas užėmė ir mums žinomas Nielsas Giffey, ypatingai ketvirtą poziciją, kur yra atsivėrusi skylė.
Puolime turi nemažai žaidėjų, kurie gerai žaidžia vienas prieš vieną. Tam skirsime gana nemažą dėmesį, kad sustabdytume juos tiek asmeniškai, tiek komandinėmis pastangomis. Verta paminėti ir Nicką Weilerį-Babbą, Othello Hunterį, kuris meta tritaškius, tą labai sėkmingai darė su „Real“. Kiekvienose rungtynėse gali nustebinti vis kitas žaidėjas.
– Prieš sezoną lyderio vaidmuo buvo lipdomas Cassiusui Winstonui. Kodėl jam nepavyksta įsilieti?
– Jis yra labiau atakuojančio tipo įžaidėjas. Kodėl nepavyksta reikėtų labiau trenerio klausti. Pagal mane jis yra labiau atakuojantis gynėjas įžaidėjo kūne. Europoje jis turi prisitaikyti prie europinio krepšinio. Jis gali primesti labai nemažai taškų. Kažkiek gali pakurti komandos draugams, bet pagrinde jis yra scoreris.
– Kokią funkciją „Bayern“ atlieka priekinė linija?
– Jie turi skirtingus aukštaūgius, abu gana gerai ginasi. Gillespie yra mobilus, kažkas panašaus į mūsų Hayesą. Hunteris labai nustebino, per paskutines dvejas rungtynes metė 11 tritaškių, pataikė 6. Labai pasikeitė jo žaidimo stilius. Jei prieš tai jis žaisdavo tik po krepšiu, išsimesdavo po 1 tritaškį, tai pastaruoju metu išsimeta po 5-6. Matosi, kad jie ieško pikenpopo, ko jis nedarė visą savo karjerą.
– Paminėjote Giffey. Ar Miunchene jis daro kažką kitaip nei Kaune?
– Man atrodo, kad panašiai. Įneša savo energiją, išplėčia aikštelę savo tritaškiais, drasko gynybą įkirtimais, puolime atkovotais kamuoliais ir gynyboje atlieka juodą darbą. Kažkas panašaus kaip pas mus.
– Jūsų oponentas Andrea Trinchieri yra vienas garsiausiai kalbančių trenerių. Ar tokiame lygyje charizma yra trukdis ar privalumas?
– Sunku komentuoti. Gerbiu trenerį, geras treneris, žaidžia įdomų krepšinį su įdomiomis opcijomis tiek puolime, tiek gynyboje. Turi charizmą, jo interviu įdomus. Galiu pakomentuoti tik iš geros pusės apie jį.
– Kokia yra komandos žaidėjų sveikata?
– Turime neaiškumų dėl Cavanaugh, rytoj tiksliai pasakysime. Kiti ruošiasi.
– Kokia trauma kamuoja Cavanaugh?
– Geriau gali pasakyti mūsų daktarai. Nenorėčiau plėstis, kažkiek žinau, bet tegul pasako specialistai, kurie geriau tai išmano.
– Didžioji dalis „Bayern“ baigėsi keliais taškais į vieną ar į kitą pusę. Ar galima sakyti, kad tai – niekada nepasiduodanti komanda?
– Taip. Kaip ir minėjau, turi nemažai atletiškų žaidėjų, nemažai gerai žaidžiančių vienas prieš vieną, treneris įneša energijos į žaidimą. Tose pačiose rungtynėse su „Real“ pralaimėjo gale, nors didžiąją rungtynių dalį kontroliavo. Paskutines rungtynes su „Valencia“ laimėjo užtikrintai. Manau, kad ir be kelių lyderių, jie jau surado savo žaidimą ir yra gerame ritme.
– Oficialu, kad finalo ketvertas bus Kaune. Kaip pats sureagavote į šią žinią?
– Džiaugiuosi už Kauną, už areną, už Lietuvą, už Lietuvos krepšinį. Smagu, kad toks renginys atvyksta į Lietuvą.
– Ar tai papildomo spaudimo jūsų auklėtiniams pridės?
– Nemanau. Mes nesulaukiame papildomo spaudimo iš viršaus, žiūrime į trumpesnius terminus: laimėti kiekvienas rungtynes ir įgyventi pirmą planą – patekti į atkrintamąsias. Apie finalo ketvertą dar toli kalbėti.