Lietuvos rinktinės trenerių štabui besirengiant Europos čempionatui, ilgametis nacionalinės komandos narys Donatas Motiejūnas prisiminė savo etapą Lenkijoje dirbant su Tomu Pačėsu.
Su dabartinės Lietuvos rinktinės asistentu Motiejūnas pajėgas buvo suvienijęs 2011-2012 m. sezone, o šis 34-erių „Monaco“ klubo nario etapas tapo apipintas įvairiomis istorijomis ir šmaikščiais vaizdo įrašais.
Minėtas sezonas Gdynės „Asseco Procom“ ekipai buvo labiau įsimintinas ne dėl rezultatų. Pirmais sezono mėnesiais šioje ekipoje dėl NBA lokauto komandoje buvo nutūpę ir pajėgiausios pasaulio lygos žaidėjai, o pačiam Motiejūnui Gdynės komanda taip pat tapo paskutine stotele prieš keliant sparnus į NBA.
Prisiminęs darbą su Pačėsu, D-Mo prabilo ir apie karštą trenerio charakterį, kurio iš pradžių nesuprato.
„Tą sezoną kalbėjome, jog, ko gero, nieko rimto nelaimėsime, bet man tai buvo puiki galimybė. Kai kurie mano draugai vis dar juokauja apie mano ir trenerio Pačėso santykius.
Atsimenu, kad vos man pradėjus žaisti ir demonstruoti savo talentą, treneris Tomas pradėjo rėkti ant manęs ir tai darė be pertraukų, visas rungtynes. Praėjo pirmas mačas, antras, trečias… Galėjau net nebūti arti aikštės vietų, kuriose vyksta veiksmas, o jis vis tiek rėkdavo.
Tai mane stipriai erzino. Visi esame skirtingi, bet aš esu toks žmogus, kuriam reikia paaiškinimų. Jis matė, kad mano emocijos pradeda virti. Atiduodu visas jėgas puolime, gynyboje, o rėkimas nesibaigdavo. Nesuprasdavau, kas vyksta.
Jis yra intelektualus žmogus, tad pastebėjo, kad pradedu nervintis. Todėl kartą mane pasisodino oro uoste ir pasakė, kad žino kitų žaidėjų ribas, o iš manęs, kaip jauno 19-20 metų žaidėjo, tikisi visko. Paaiškino, kad rėkia tik dėl to. Jis norėjo, kad būčiau visur – ir puolime, ir gynyboje.
Tada supratau, kad jis taip nori mane paspausti, o aš turiu susitaikyti su situacija. Tai buvo jo būdas man pasakyti, kad iš manęs nori gero žaidimo visose aikštės dalyse“, – Michalo Winiarczyko tinklalaidėje kalbėjo Motiejūnas.
Joje Lietuvos krepšinio žvaigždė prabilo ir apie Lietuvos krepšinio lygos pajėgumą bei kodėl ji yra viena stipriausių Europoje.
„Lenkija turi labai daug kitų stiprių sportų. Ši šalis gyvena futbolu, tinkliniu, rankiniu. Nemeluosiu, čia žaisdamas jaučiausi kaip Italijoje (prieš sezoną Lenkijoje Motiejūnas dvejus metus žaidė Trevizo „Benetton“ ekipoje). Situacijos yra labai panašios, nes italai irgi turi daug kitų sportų.
Mane Italijoje sutikę žmonės klausinėdavo, ar aš esu plaukikas. Tai nutikdavo net Trevize. Negali sukurti stiprios lygos be stiprių pamatų. Reikia turėti rėmėjus, žmones, norinčius investuoti, palaikančią valdžią. Jeigu valdžia stipriai remia dar tris kitas sporto šakas, ji tiesiog negali tų pačių pinigų skirti ir ketvirtai.
Reikia, kad tam tikri dalykai patys sukristų į savo vietas. Kalbant apie LKL… Tai yra mūsų prekinis ženklas, mūsų religija. Krepšinis mums leido būti pastebėtiems, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Ypač laimėjus bronzą Barselonos olimpinėse žaidynėse. Viskas prasidėjo nuo to. Mūsų vėliavoje slypi pergalė prieš Rusiją dėl trečios vietos.
Mums tai yra labai stipriai susiję su nepriklausomybe, o dėl to krepšinis ir yra antroji Lietuvos religija. Dėl to ten nugula daug pinigų, daug rėmėjų, o lyga, palyginus su kitomis, yra labai aukštame lygyje“, – kalbėjo Motiejūnas.