Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionate iškovojo sidabro medalius. Tokiu pat pasiekimu galintis pasigirti dabar jau veteranas Martynas Gecevičius įvertino jaunųjų krepšininkų pasiruošimą žengti į vyrų krepšinį.
2008 metais Gecevičiaus vedama Lietuvos U20 rinktinė taip iškovojo antrą vietą, o po 20,6 taško rinkęs Gecas buvo išrinktas į simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketą. Prieš kelias dienas identiško pripažinimo sulaukė Mantas Juzėnas, kurio rezultatyvumas siekė 11,7 taško.
Anot Gecevičiaus, skirtingų kartų krepšininkų lyginti negalima, nes dabar yra žaidžiamas visiškai kitoks krepšinis. Išskyręs solidų asmeninį krepšininkų pasirengimą, jis išskyrė ir esminę šios kartos bėdą – metimą.
40-ies procentų taiklumą komandoje turėjo tik Juzėnas (40 proc.) ir Nikas Stuknys (50 proc.), tačiau pastarasis iš toliau beveik nežiūrėjo į krepšį (0,6 metimo per rungtynes), o Juzėno procentą gerokai pakoregavo pasirodymas pusfinalyje, kuriame jis pataikė 7 iš 10 tolimų metimų. Per likusias 6 rungtynes krepšininkas realizavo 9 tritaškius iš 30 (30 proc.)
„Individualiai stiprių žaidėjų šiaip yra. Atakuojantys gynėjai pas juos nelabai kūrėjai – Juzėnas rinko po 1,3 rezultatyvaus perdavimo, kur su kamuoliu buvo tikrai daug. O įžaidėjai be metimų, bet Stuknys 5,4 asisto, Laurenčikas 3,4 asisto. Devyni asistai per du įžaidėjus – normalus skaičius.
Stuknys aukštas įžaidėjas, be metimo, bet gali kurti. Matosi tie jų driblingai, įsiveržimai dar neturi užtikrintumo. Sunku turbūt žaisti kai neturi užtikrinto metimo. Laurenčikas, pavyzdžiui, labai gerai veržiasi, man patinka. Bet be metimo šiais laikais pirmiems, antriems ir gal net tretiems numeriams reikia daryti kažką labai ekstra.
Lyginti su vyresniais žaidėjais negalima. Jie yra kitaip paruošti, kitaip sportuoja, kiti įgūdžiai, kitas paketas. Jie net visai kitaip žaidžia, prieš kitokias gynybos sistemas. Aš nelyginu, tos kartos yra labai pasikeitusios. Keičiasi dabar gynybos, yra rizikos.
Atsimenu pas mus nebūdavo tokių dalykų – su visais vienodai varai. O dabar jau žaidžia šiuolaikiškai, kaip Eurolygoje. Matai, kad pro apačią rizikuoja, nes procentas žemas, su kažkuo stepout’ą daro, keičiasi ir taip toliau. Tų gynybos sistemų dabar yra įvairių ir jie žaidžia iš esmės kitokį krepšinį.“
Antrą sezoną NKL rudenį pradėsiantis Gecevičius įsitikinęs, kad U20 rinktinės nariai antrajame pagal pajėgumą šalies divizione turėtų tiesiog dominuoti, o to toli gražu nėra.
„Krepšinio esmė yra įmesti į krepšį. Įžaidėjams be to yra labai sunku. Tokiam amžiuj tu dar kažką prigausi, nenuskaitys kažkas, vietoj to, kad eitų su tavim į apačią, įleis į stiprią pusę. Kai pradėsi su vyrais žaisti, tokių bajerių pasitaikys labai mažai. Turėsi kažką kito labai gerai daryti.
Kai man pasako, kad NKLe jų vidurkis 8 ar 10 taškų, tokie bachūrai, kuriems po 19-20 metų, NKLe turėtų draskyti, žudyti. Turi ten dominuoti, atėjus į LKL bus žiauriai sunku. Su jų kūnais ir įgūdžiais viskas yra gerai, kol žaidžia tarp savų. Su dėdėm ateiti pažaisti jau yra kiti reikalai.“