Į Lietuvą grįžo šalies 20-mečių rinktinė, iškovojusi sidabro medalius Graikijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate.
Darius Songaila ne tik debiutavo kaip šios rinktinės vyriausiasis treneris, tačiau apskritai debiutavo šioje pozicijoje. Už Šiaulių komandos vairo netrukus stosiantis krepšinio specialistas oro uoste susirinkusiems žurnalistams kalbėjo apie sidabrinį krikštą, įvertino neįkainojamą patirtį bei įvertino auklėtinių galimybes klubiniame krepšinyje.
„Noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šito proceso, pradedant nuo kineziterapeutų, vadovų komandos, mano kolegų iš Amerikos. Tada visiems vaikinams, kurie sutiko atvažiuoti, kurie praėjo visą šitą procesą. Galutinis rezultatas, tas sidabro medalis, galbūt jis yra kartesnis dabar, bet jis tikrai bus saldesnis vėliau. Aš tą patį pasakiau komandai. Džiugu, kad galėjome užimti prizinę vietą ir labai džiugu dėl žaidėjų.“
– Kaip komanda reagavo į pergalę prieš prancūzus?
– Visada įmanoma dar geriau. Mes patys po to supratome, kad su prancūzais ir buvo mūsų finalas. Pusfinalis buvo superinis. Žaidėjai išėjo užsivedę, įvykdė planą ir dar virš viso šito pataikėme.
– Pačiam pirmas medalis kaip treneriui, kaip smagu dėl savo tokios karjeros pradžios?
– Dabar tą kartelę užsikėliau. Pirmą kartą vyr. treneriu ir iš karto medalis. Džiugu nuo to pradėti. Dabar kelias dienas pagyvensiu šioje atmosferoje ir tada reikės pamiršti, nes laukia kitas vyr. trenerio darbas.
– Ką ši komanda turėjo tokio, kas leido užimti antrą vietą Europoje?
– Visi matė, kad turnyro pradžioje dėliojomės kiek sunkiau kaip komanda. Tas visas susiklijavimas atėjo aštuntfinalyje ir tada žaidėme kaip komanda, kartu, su emocija, išpildymu. Buvo noras įrodyti, kad jie tikrai gali, o ne šiaip buvo surinkti čia sudalyvauti.
– Grįžo laimingi ar nusivylę?
– Galėsite vyrukų paklausti. Aš tikiuosi, kad laimingi.
– Ar nustebino toks Alekso Bieliausko sėkmingas žaidimas?
– Aleksas vienareikšmiškai man asmeniškai buvo mūsų stabiliausias ir geriausias žaidėjas. Lengviau dėlioti kažkokias schemas, kuomet turi penktą numerį, kuris gali ir mesti ir rolinti. Labai džiaugiuosi, kad Aleksas turėjo tokį turnyrą ir linkiu jam sėkmės Viskonsino universitete.
– Kaip vertinate savo patirtį su rinktine?
– Tas medalis yra labai gerai. Man asmeniškai bet koks rezultatas būtų neįkainojama patirtis – tame poste atsistoti ir pabūti už to vairo. Turėti tą patirtį, ypač prieš klubinį sezoną, yra neįkainojama patirtis.
– Ar Italija buvo stipriausia čempionato komanda?
– Tą dieną ji buvo stipriausia. Ji tikrai nusipelnė laimėti. Mes to aukso nenusipelnėme. O ar buvo stipriausia komanda viso turnyro? Negali neigti – jie turi aukso medalius.
– Ar matote savo komandos žaidėjų galimybes ateityje praverti NBA ar Eurolygos duris?
– Jeigu dirbs, tai kodėl ne? Vyrukai yra 19-20 metų. Turi dirbti toliau. Profesionalų karjeros jaunimo amžiuje įdomiai dėliojasi. Kai kurie anksčiau subręsta, kai kurie yra vyresni. Gal talento ir duomenų ne tiek pas visus yra, bet galimybės vienodos visų.
– Kokie buvo jūsų pirmieji žodžiai rūbinėje po finalo?
– Pasakiau, kad keltų galvas į viršų, maudytųsi ir važiuojame švęsti.